3. Mirėpo, ata (idhujtarėt) nė vend tė Tij adhuruan zota tjerė, tė cilėt nuk krijuan asgjė, sepse ata edhe vetė janė tė krijuar. Ata nuk posedojnė pėr vetvete as dėm as dobi, ata nuk kanė nė dorė as vdekje as jetė, e as ringjallje.  

4. Dhe ata qė nuk besuan, thinė: “Ky (Kur’ani) nuk ėshtė tjetėr vetėm se gėnjeshtėr, qė e trilloi ai (Muhammedi), tė cilit indihmuan edhe njerėz tjerė. Pra ata (idhujtarėt) bėnė shtrembėrim e shpifje”.  

5. Edhe thanė: “(pėr Kur’anin) Janė legjenda tė tė parėve, qė ai (Muhammedi) kėrkoi t’i shkruhen ato, e i lexohen atij mėngjes e mbrėmje”.  

6. Thuaj: “Atė e shpall Ai, qė e di tė fshehtėn nė qiej e nė tokė, Ai ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues”.  

7. E ata thanė: “ē’ėshtė me kėtė tė dėrguar, i cili ha ushqim dhe c nėpėr tregje? ėrse tė mos i jetė dėrguar njė engjėll sė bashku me te, e tė jetė qortues?”  

8. Ose atij t’i jepet ndonjė thesar, apo tė ketė ndonjė kopsht nga i cili do tė ushqehej? Horrat madje thonė: “Ju vetėm jeni duke e ndjekur njė njeri qė e ka zėnė magjia!”  

9. Shih se ēfarė shembujsh tė sjellin, andaj ata janė tė humbur dhe nuk mund ta gjejmė rrugėn e drejtė.  

10. Ështė i madhėruar Ai, i cili po tė dėshirojė mund tė tė japė ty edhe mė mirė se ē’thonė ata, kopshte nė tė cilėt rrjedhin lumenj, ku ka edhe pallate.  

11. Por jo, ata pėrgėnjeshtruan kiametin, e Ne pėr ata qė nuk besojnė ditėn e gjykimit kemi pėrgatitur zjarr tė fortė.