12. Qė posa tė duket ai prej njė vendi tė largėt, ata ia dėgjojnė atij vėlimin edhe kėrhamzėn e tij (Xhehennemit).  

13. E kur tė hudhen duarlidhur nė njė vend tė ngushtė nė tė, atydo tė kėrkojnė shkatėrrimin (vetėzhdkjen(.  

14. Tash mos kėrkoni vetėm njėherė shkatėrrimin, por atė kėrkonie shumėherė.  

15. Thuaj: “A ėshtė mė i mirė ai (zjarri i Xhehennemit), apo Xhenneti i pėrjetshėm, i cili u ėshtė premtuar si shpėrblim dhe vend jetėsimi tė devotshėmve”.  

16. e aty, atė ditė qė e dėshirojnė do ta kenė pėrgjithmonė. Ky premtim i Zotit tėnd ka qenė dashtė kėrkuar.  

17. Ditėn kur Zoti do t’i tubonė ata, e edhe ata qė adhuruan pos All-llahut dhe u thonė (zotave tė adhuruar): “A i thirrėt ju rbtė e Mi qė t’u adhurojnė, apo ata vetė e humbėn rrugėn?”  

18. Ata (idhujt) thonė: “Je i panevojshėm pėr rival, o i madhėruar! Neve nuk na takoi qė pėrveē Teje tė kemi ndonjė mbrojtės tjetėr, por Ti u ke dhėnė tė mira atyre dhe tė tė parėve tė tyre, qė ishin njerėz tė prishur s qė harruan tė pėrkujtojnė!”  

19. Ja (All-llahu u thotė idhujtarėve), kėta ju pėrgėnjeshtruan pėr atė qė thoni (se ishin zota), pra ju as nuk keni mundėsi tė shpėtoni as t’i ndihmoni (vetes). E cilido ė bėn padrejtėsi prej jush, Ne i japim atij tė pėrjetojė njė dėnim tė madh.  

20. Ne para teje dėrguam pejgamberė tė tjerė, por edhe ata ishin tė dėrguar qė kanė ngrėnė ushqim, qė kanė ecur e shetitur nėpėr tregje. Ne bėm njėrin prej jush sprovė pėr tjetrin se a do tė jeni tė durueshėm. E Zoti yt ėshtė Ai qė sheh ēdo gjė.