231. E kur ti keni
lėshuar gratė dhe ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose
i lėni si duhet (tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa
pėr ti dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė. E kush bėn
atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i
merrni pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė
qė ju shpalli Kurani dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe
keni frikė All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo
send.
232. Dhe kur i
lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes
vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e
tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr,
kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e
dini.
233. Nėnat, ato qė
duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara tu japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I ati i fėmijės ėshtė i
obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas) ashtu si ėshtė rregulli.
Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin
e tij. Asnjė nėn nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as
babai me fėmijėn e tij.
234. E ata qė vdesin
dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta
kryejnė ato afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė
qė bėjnė ato nė mėnyrė tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e
di ēka veproni.