6. Dhe atyre t’u japim pushtet nė tokė, e faraonit, Hamanit dhe ushtrisė sė kėtyre dyve t’ua tregojmė atė qė ruheshin (ia kishin frikėn). 

7. Ne nėnėn e Musait e inspiruam: t’i japė atij gji, e kur tė keshė frikė pėr tė, atėherė atė hidhe nė lumė, e mos u frikėso as mos u pikėllo, se Ne do ta kthejmė atė ty dhe do ta bėjmė atė nga tė dėrguarit. 

8. E atė e gjeti familja e faraonit, ashtu qė nė fund ai t’u bėhet atyre armik e dėshprim. Vėrtet, faraoni, Hamani dhe ushtria e tyre ishin kundėrshtarė (gabonin me qėllim). 

9. E gruaja e faraonit tha: “Shpresė gėzimi pėr mua dhe pėr ty, mos e mbytni atė, ndoshta do tė na sjellė dobi ose do ta adoptojmė pėr fėmijė”. Pra ata nuk e dinin rrjedhimin. 

10. E zemra e nėnės sė Musait agoi e zbrazėt (kur kuptoi se ka rėnė nė duar tė faraonit) dhe gati ta zulojė atė (fėmijėn), sikur tė mos ia forconim Ne zemrėn e saj qė tė bėhet e bindur (nė premtimin e All-llahut). 

11. E ajo i tha motrės sė tij: “Gjurmoje atė”, kurse ajo e shikonte atė prej sė largu dhe ata nuk e hetonin (se ishte motra e tij qė e pėrcjell). 

12. Ndėrsa Ne ia patėm ndaluar atij mė parė thithjen e gjinit, e ajo (motra e Musait) tha: “A doni t’ju tregoj pėr njė familje qė do tė kujdeset pėr tė dhe qė do tė jenė tė sinqertė ndaj tij?” 

13. Dhe ashtu atė e kthyem te nėna e vet qė ajo tė jetė e kėnaqur e jo e pikėlluar dhe qė ta kuptojė ajo se premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė e i sigurt, por shumica e tyre nuk e dinė.