53. Ata kėrkojnė
prej teje ngutjen e ndėshkimit, e sikur tė mos ishte afati i caktuar, atyre do
tu vinte ndėshkimi, po ai patjetėr do tu vijė atyre befas ashtu qė ata nuk e
hetojnė.
54.
55. Ditėn kur ata i
mbulon dėnimi (i zjarrit) prej sė larti dhe sė poshtmi nėn kėmbėt e tyre, e u
thonė: Shijone atė qė keni vepruar!
56. O robėt e Mi qė
besuat, toka Ime ėshtė e gjėrė, pra vetėm Mua mė adhuroni.
57. Secili njeri do
tė shijojė vdekjen, e pastaj do tė ktheheni te Ne.
58. E ata qė besuan
dhe bėnė vepra tė mira, atyre do tu bėjmė vend tė lartė nė Xhennet nė tė cilin
rrjedhin lumenj, aty janė pėrgjithmonė; sa i mirė ėshtė shpėrblimi pėr ata qė
vepruan.
59. Tė cilėt benė
durim dhe vetėm Zotit tė tyre iu mbėshtetėn.
60. Sa e sa gjallesa
janė qė nuk kanė mundėsi pėr furnizimin e vet. All-llahu i furnizon ato ehe
juve. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.
61. Nėse ti i pyet
ata:
62. All-llahu i jep
furnizim atij qė do nga robėrit e vet, e ia pakėson (shtrėngon) aitj qė do.
Vėrtet, All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo gjė.
63. Dhe nėse ti pyet
ata: