20. A nuk e dini j se All-llahu nėnshtroi pėr tė mirėn tuaj ēka nė qiej e ēka nė tokė dhe plotėsoi ndaj jush tė mirat e Tij tė dukshmen e tė fshehta, e megjithatė prej njerėzve ka qė polemizojnė ēėshtjen e All-llahut duke mos pasur as dituri, duke mos qenė i udhėzuar dhe duke mos pasur libėr tė ndritshėm. 

21. Dhe kur atyre u thuhet: “Pasoni atė qė e shpall All-llahu” ata thonė: “Jo, ne ndjekim atė qė gjetėm te prindėrit tanė!” E edhe sikur t’i kishte thirrur ata nė dėnimin e zjarrtė! 

22. E kush ia dorėzon veten All-llahut duke qenė edhe punėmirė, ai ėshtė kapur pėr lidhjen mė tė sigurt dhe vetėm te All-llahu ėshtė pėrfundimi i ēėshtjeve. 

23. Ty mos tė brengos mosbesimi i atij qė nuk beson, kthimi i tyre ėshtė vetėm te Ne, e pėr atė qė vepruan, Ne do t’u tregojmė. All-llahu vėrtet ėshtė i dijshėm pėr atė qė mbajnė nė zemra. 

24. Ne u japim tė jetojnė pak (nė kėt botė), e pastaj i shtrėngojmė ata me njė dėnim tė rėndė. 

25. Nėse ti pyet ata: Kush krijoi qiejt e tokėn? Me siguri do tė thonė: “All-llahu!” thuaj: “All-llahut i qoftė lavdėrimi!” Por shumica e tyre nuk dinė. 

26. Vetėm tė All-llahut janė tė gjitha qė gjenden nė qiej e nė tokė; All-llahu ėshtė Ai qė s’ka nevijė dhe ėshtė i lavdishėm. 

27. Sikur tė gjithė drutė nė tokė tė jenė lapsa dhe sikur deti t’i shtohen edhe shtatė dete (e tė jenė me ngjyrė), nuk do tė mbaroni fjalėt e All-llahut (do tė shterroheshin detet, do tė soseshin lapsat, e jo mrekulitė e Zotit). All-llahu ėshtė ngadhėnjyesi i urtė. 

28. Krijimi dhe ringjallja juaj nuk ėshtėmė e rėndė se krijimi i njė qenije (njė njeriu); vėrtet, All-llahu ėshtė qė i dėgjon e isheh veprat e njerėzve.