29. A nuk e di se
All-llahu e fut (errėsirėn) natėn nė ditė dhe fut (dritėn) ditėn nė natė, dhe
AI i nėnshtroi Diellin e Hėnėn (tė lindin e tė pėrendojnė) dhe secili rrjedh (noton)
deri nė njė afat tė caktuar dhe se All-llahu hollėsisht ėshtė i njohur pėr atė
qė veproni.
30. Kjo (dokumenton)
se All-llahu ėshtė Ai (Zot) i vėrtetė, dhe se ajo qė adhurojnė pos Tij ėshtė
gėnjeshtėr, e All-llahu ėshtė Ai i larti, i madhi.
31. A nuk sheh se
anijet lundrojnė nė saje tė mirėsisė sė All-llahut, e oėr tu reguar juve
madhėrinė e Tij. Vėrtet, edhe nė kėtė ka argument pėr secilin
qė ėshtė shumė i durueshėm dhe shumė mirėnjohės.
32. E kur i mbulon
ata ndonjė valė si reja, i drejtohen All-llahut sinqerisht me besim vetėm ndaj
Tij, e kur i shpėton ata e dalin nė tokė, ka disa prej tyre qė i mbesin besimit
tė drejtė, e faktet Tona nuk i refuzon kush pos tė
pabeit dhe pėrbuzėsit.
33. O ju njerėz,
kini frikė ditės kur prindi nuk mund ti bėjė dobi fėmijės sė vet, e as fėmija
nuk mund ti bėjė asnjė send prindit tė vet. Premtimi i
All-llahut (pėr thevab ose azab) ėshtė e sigurt, pra mos ju mashrojė jeta e
kėsaj bote dhe tė mos ju mashrojė ndajė All-llahut djalli mashtrues.
34. Ska dyshim se
vetėm All-llahu e di kur do tė ndodhė kijameti, Ai e di kur e lėshon shiun. Ai
e di se ēka nė mitra (tė nėnave), nuk e di kush pos
Tij se ēka do ti ndodhė (ēka do tė punojė) nesėr, dhe askush nuk e di, pos
Tij, se nė ēvend (ose kohė) do tė vdesė. All-llahu ėshtė mė
i dijshmi, mė i njohuri.