29. A nuk e di se All-llahu e fut (errėsirėn) natėn nė ditė dhe fut (dritėn) ditėn nė natė, dhe AI i nėnshtroi Diellin e Hėnėn (tė lindin e tė pėrendojnė) dhe secili rrjedh (noton) deri nė njė afat tė caktuar dhe se All-llahu hollėsisht ėshtė i njohur pėr atė qė veproni. 

30. Kjo (dokumenton) se All-llahu ėshtė Ai (Zot) i vėrtetė, dhe se ajo qė adhurojnė pos Tij ėshtė gėnjeshtėr, e All-llahu ėshtė Ai i larti, i madhi. 

31. A nuk sheh se anijet lundrojnė nė saje tė mirėsisė sė All-llahut, e oėr t’u reguar juve madhėrinė e Tij. Vėrtet, edhe nė kėtė ka argument pėr secilin qė ėshtė shumė i durueshėm dhe shumė mirėnjohės. 

32. E kur i mbulon ata ndonjė valė si reja, i drejtohen All-llahut sinqerisht me besim vetėm ndaj Tij, e kur i shpėton ata e dalin nė tokė, ka disa prej tyre qė i mbesin besimit tė drejtė, e faktet Tona nuk i refuzon kush pos tė pabeit dhe pėrbuzėsit. 

33. O ju njerėz, kini frikė ditės kur prindi nuk mund t’i bėjė dobi fėmijės sė vet, e as fėmija nuk mund t’i bėjė asnjė send prindit tė vet. Premtimi i All-llahut (pėr thevab ose azab) ėshtė e sigurt, pra mos ju mashrojė jeta e kėsaj bote dhe tė mos ju mashrojė ndajė All-llahut djalli mashtrues. 

34. S’ka dyshim se vetėm All-llahu e di kur do tė ndodhė kijameti, Ai e di kur e lėshon shiun. Ai e di se ēka nė mitra (tė nėnave), nuk e di kush pos Tij se ēka do t’i ndodhė (ēka do tė punojė) nesėr, dhe askush nuk e di, pos Tij, se nė ē’vend (ose kohė) do tė vdesė. All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i njohuri.