44. Ditėn qė e takojnė Atė (Zotin), pėrshėndetja e tyre ėshtė Selam (paqe) dhe pėr ta ka pėrgatitur shpėrblim tė mirė. 

45. O ti Pejgamber, Ne tė dėrguam ty dėshmues, lajmėtar pėrgėzues e qortues. 

46. Dhe me urdhėrin e All-llahut, thirrės pėr nė rrugėn e Tij dhe pshtarė ndriēues. 

47. E besimtarėve jepu sihariq se prej All-llahut ata kanė dhunti tė madhe. 

48. Mos i dėgjo jobesimtarėt e hipokritėt dhe mos ua vė veshin mundimeve tė tyre ndaj teje, e mbėshtetju All-llahut se All-llahu ėshtė mbrojtje e mjaftueshme. 

49. O ju qė besuat, kur tė keni lidhr kurorė me besimtaret e pastaj i lėshoni ato para se tė keni kontaktuar me to, ju nuk keni tė drejtė tė kėrkoni qė ato tė presin afatin e caktuar (iddetin), po jepniu diēka atyre dhe lironi nė mėnyrė tė njerėzishme. 

50. O ti Pejgamber, Ne tė kemi lejuar gratė, tė cilave u ke dhėnė shpėrblimin e kurorės, dhe ato qė me ndihmėn e Akkahut hynė nė posedimin tėned (robėreshat e luftės) dhe bijat e axhės tėnd, bijat e hallave tua e dajės tėnd, bijat e tezeve tua (tė janė lejuar, pos grave me nuqah dhe tė afėrtat), tė cilat kanė migruar (kanė bėrė hixhret) si ti, dhe njė grua besimtare nėse ajo ja falė veten Pejgamberit dhe nėse Pejgamberi dėshiron tė martohet me tė (njė martesė e tillė pa shpėrblim tė niqahit) duke qenė kjo (rast) vetėm pėr ty e jo edhe pėr besimtarėt. Ne e dimė se ē’u kemi bėrė atyre obligim rreth grave tė tyre dhe rrėth atyre qė i kanė nė pronėsinė e vet, ashtu qė ti tė mos keshė vėshtirėsi, e All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.