44. Ditėn qė e
takojnė Atė (Zotin), pėrshėndetja e tyre ėshtė Selam (paqe) dhe pėr ta ka
pėrgatitur shpėrblim tė mirė.
45.
O ti Pejgamber, Ne tė dėrguam ty dėshmues, lajmėtar pėrgėzues e qortues.
46. Dhe me urdhėrin
e All-llahut, thirrės pėr nė rrugėn e Tij dhe pshtarė ndriēues.
47. E besimtarėve
jepu sihariq se prej All-llahut ata kanė dhunti tė madhe.
48. Mos i dėgjo
jobesimtarėt e hipokritėt dhe mos ua vė veshin mundimeve tė tyre ndaj teje, e mbėshtetju
All-llahut se All-llahu ėshtė mbrojtje e mjaftueshme.
49.
O ju qė besuat, kur tė keni lidhr kurorė me besimtaret e pastaj i lėshoni ato
para se tė keni kontaktuar me to, ju nuk keni tė drejtė tė kėrkoni qė ato tė
presin afatin e caktuar (iddetin), po jepniu diēka atyre dhe lironi nė mėnyrė
tė njerėzishme.
50. O ti Pejgamber,
Ne tė kemi lejuar gratė, tė cilave u ke dhėnė shpėrblimin e kurorės, dhe ato qė
me ndihmėn e Akkahut hynė nė posedimin tėned (robėreshat e luftės) dhe bijat e
axhės tėnd, bijat e hallave tua e dajės tėnd, bijat e tezeve tua (tė janė
lejuar, pos grave me nuqah dhe tė afėrtat), tė cilat kanė migruar (kanė bėrė
hixhret) si ti, dhe njė grua besimtare nėse ajo ja falė veten Pejgamberit dhe
nėse Pejgamberi dėshiron tė martohet me tė (njė martesė e tillė pa shpėrblim tė
niqahit) duke qenė kjo (rast) vetėm pėr ty e jo edhe pėr besimtarėt. Ne e dimė
se ēu kemi bėrė atyre obligim rreth grave tė tyre dhe rrėth atyre qė i kanė nė
pronėsinė e vet, ashtu qė ti tė mos keshė vėshtirėsi, e All-llahu ėshtė qė falė
shumė, ėshtė mėshirues.