8. A ėshtė duke krijuar gėnjeshtėr ndaj All-llahut, apo e ka kapur ēmendia?” Jo, por ata qė nuk besojnė botėn e ardhme, janė tė dėnuar pėrjetė, e tash nė humbje tė pambarim. 

9. A nuk e shohin qiellin e tokėn qė i ka rrethuar ata para dhe prapa? Sikur tė duam, Ne e shafitim tokėn me a ose shembin mbi ta copa nga qielli. S’ka dyshim se nė kėtė ka argumente pėr secilin njeri qė kthen mendjen te Zoti. 

10. Ne i patėm dhėnė Davudit dhuratė tė madhe nga ana e jonė: “O male dhe shpezė, lartėsoni (me tesbih) sė bashku me tė!” Ne ia zbutėm atij edhe hekurin (si brumė). 

11. (I thamė) Puno kėmisha tė plota (nga hekuri) dhe thurri me precizitet ato. Dhe bėni vepra tė mira (o familja e Davudit), se Unė vėzhgoj atė qė ju punoni. 

12. Edhe Sulejmanit ia nėnshtruam erėn qė paraditja (e udhėtimit me tė duke shkuar) ishte sa njė muaj dhe pasditja e saj (nė tė kthyer) sa njė muaj (udhėtimi). I bėmė qė atij t’i rrjedhė burim i remit dhe me urdhėrin e Zotit tė tij, ia nėnshtruam xhinėt qė punonin sipas dėshirės sė tij, e kush largohet prej tyre nga urdhėri Jonė, atij do t’ia shijojmė zjarrin e fortė. 

13. I punonin atij ēka ai dėshironte: pallate tė fortifikuara, skulptura, pjata (tė drunjėta) sikurse rezervuare, enė (kazana) tė palėvizshme. veproni duke falnderuar, o familje e Davudit, e nga robėrit e Mi, pak janė mirėnjohės. 

14. E kur ia caktuam atij vdekjen, askush tjetėr, nuk i njoftoi ata (xhinėt) pėr vdekjen e tij, pėrveē krimbit qė i brejti shkopin e tij, e kur u rrėzua ai, pėr xhinėt u bė e qartė se sikur tė ishin ata qė e dinin tė fshehtėn, nuk do tė vazhdonin tė qėndronin nė mundimin e rėndė.