8.
A ėshtė
duke krijuar gėnjeshtėr ndaj All-llahut, apo e ka kapur ēmendia? Jo, por ata
qė nuk besojnė botėn e ardhme, janė tė dėnuar pėrjetė, e tash nė humbje tė
pambarim.
9. A nuk e shohin
qiellin e tokėn qė i ka rrethuar ata para dhe prapa? Sikur tė duam, Ne e
shafitim tokėn me a ose shembin mbi ta copa nga
qielli. Ska dyshim se nė kėtė ka argumente pėr secilin njeri qė kthen mendjen te Zoti.
10. Ne i patėm dhėnė
Davudit dhuratė tė madhe nga ana e jonė: O male dhe shpezė, lartėsoni (me
tesbih) sė bashku me tė! Ne ia zbutėm atij edhe hekurin
(si brumė).
11. (I thamė) Puno
kėmisha tė plota (nga hekuri) dhe thurri me precizitet ato. Dhe bėni vepra tė
mira (o familja e Davudit), se Unė vėzhgoj atė qė ju punoni.
12. Edhe Sulejmanit ia nėnshtruam erėn qė paraditja (e udhėtimit me tė duke
shkuar) ishte sa njė muaj dhe pasditja e saj (nė tė kthyer) sa njė muaj
(udhėtimi). I bėmė qė atij ti rrjedhė burim i remit dhe me urdhėrin e Zotit tė
tij, ia nėnshtruam xhinėt qė punonin sipas dėshirės sė tij, e kush largohet
prej tyre nga urdhėri Jonė, atij do tia shijojmė zjarrin e fortė.
13.
I punonin atij ēka ai dėshironte: pallate tė fortifikuara, skulptura, pjata (tė
drunjėta) sikurse rezervuare, enė (kazana) tė palėvizshme. veproni
duke falnderuar, o familje e Davudit, e nga robėrit e Mi, pak janė mirėnjohės.
14. E kur ia caktuam
atij vdekjen, askush tjetėr, nuk i njoftoi ata (xhinėt) pėr vdekjen e tij,
pėrveē krimbit qė i brejti shkopin e tij, e kur u rrėzua ai, pėr xhinėt u bė e
qartė se sikur tė ishin ata qė e dinin tė fshehtėn, nuk do tė vazhdonin tė
qėndronin nė mundimin e rėndė.