257. All-llahu ėshtė
mbikėqyrės i atyre qė besuan, i nxjerr ata prej errėsirave nė dritė. E
kujdestarė tė atyre qė nuk besuan janė djajtė qė i nxjerrin ata prej drite e i
hudhin nė errėsira. Ata janė banues tė zjarrit, ku do tė qėndrojnė
pėrgjithmonė.
258. A nuk ke
arritur tė dijsh pėr atė qė pėrse All-llahu i kishte dhėnė pushtet, ai (Nemrudi)
polemizoi me Ibrahimin rreth Zotit tė tij. Kur Ibrahimi tha: Zoti im ėshtė Ai
qė jep jetė dhe vdekje! Ai tha: Edhe unė jep jetė dhe vdekje! Ibrahimi tha:
Zoti im e sjell diellin nga lindja, sille pra ti atė nga perėndimi? Atėherė
ai qė nuk besoi mbeti i hutuar. All-llahu shpie nė rrugė tė
drejtė popullin mizor.
259. Ose (nuk je i
njohur) me shembullin e atij qė kaloi pranė njė fshati qė ishte rrėnuar nė
kulmet e tij, e tha: Si e ngjallė All-llahu kėtė pas shkatėrrimit tė tij? e
All-llahu e bėri tė vdekur atė (pyetėsin - Uzejrin) njėqind vjet, pastaj e
ringjalli dhe i tha: Sa qėndrove (i vdekur)? Ai tha:
Njė ditė, ose njė pjesė tė ditės! Ai (All-llahu) Tha:Jo, por ke ndejtur (i
vdekur) njėqind vjet, shikoje ushqimin dhe pijen tėnde si nuk ėshtė prishur, e
shikoje edhe gomarin tėnd (si i janė shkapėrderdhur eshtrat). E pėr tė bėrė ty
argument pėr njerėzit (bėmė kėtė sprovė), shiko se si i kombinojmė eshtrat e
pastaj i veshim me mish. E kur iu bė e qartė atij tha:
U binda se me tė vėrtetė All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send!