23. Dhe ndėrmjetėsimi nuk bėn dobi ek Ai, pėrveē atij tė cilit i jep leje, e kur hiqe frika nga zemrat e tyre (tė ndėrmjetėsuesve), ata thonė: “ēka tha Zoti juaj!” (rreth shefatit). Ata (engjėjt e lartė) thonė: “Tė vėrtetėn!” (u dha leje). Ai ėshtė mė i larti, mė i madhi. 

24. Thuaj: “Kush ju furnizon nga qiejt e nga toka?” Thuaj: “All-llahu”. E atėherė, ose ne ose ju jemi nė rrugė tė drejtė, po nė njė humbje tė dukshme! 

25. Thuaj: “Ju nuk jeni pėrgjegjės pėr gabimet tona, e as ne nuk pėrgjigjemi pėr atė qė veproni ju!” 

26. Thuaj: “Zoti ynė n tubon neve dhe juve, e pastaj me drejtėsi gjykon mes nesh, se Ai ėshtė gjykatės i drejtė, i dijshėm. 

27. Thuaj: “M’i tregoni ata (idhuj) qė ia shoqėroni Atij si rivalė!” Jo, kurrsesi nuk ka shok, por Ai ėshtė All-llahu, i gjithfuqishmi, i urti!” 

28. Ne nuk tė dėrguam ty ndryshe vetėm se pėr tė gjithė njerėzit, myzhdedhėnėa dh tėrheqės i vėrejtjes, por shumica e njerėzve nuk e dinė. 

29. E thonė: “Kur ėshtė ai premtim, nėse jeni tė vėrtetė?” 

30. Thuaj: “Ju keni afatin e njė dite qė pėr asnjė moment nuk do tė shtyheni pėr mė vonė, e as nuk do tė nguteni mė para. 

31. Dhe ata qė nuk besuan thanė: “Ne nuk i besojmė kėtij Kur’ani, e as atij qė idhte para tij, (librave tė tjerė)?!” E sikur t’i shihje zullumqarėt kur ė dalin para Zotit tė tyre tė ndalen, kthejnė fjalėn (fyese) njėri-tjerit, atyre qė ishin pari, u thonė: “Sikur tė mos ishit ju, ne do tė kishim qenė besimtarė!”