23. Dhe
ndėrmjetėsimi nuk bėn dobi ek Ai, pėrveē atij tė cilit i jep leje, e kur hiqe
frika nga zemrat e tyre (tė ndėrmjetėsuesve), ata thonė: ēka tha Zoti juaj! (rreth shefatit). Ata (engjėjt e lartė) thonė: Tė vėrtetėn!
(u dha leje). Ai ėshtė mė i larti,
mė i madhi.
24. Thuaj:
25. Thuaj: Ju nuk
jeni pėrgjegjės pėr gabimet tona, e as ne nuk pėrgjigjemi pėr atė qė veproni
ju!
26. Thuaj: Zoti ynė
n tubon neve dhe juve, e pastaj me drejtėsi gjykon mes nesh, se Ai ėshtė
gjykatės i drejtė, i dijshėm.
27. Thuaj: Mi
tregoni ata (idhuj) qė ia shoqėroni Atij si rivalė! Jo, kurrsesi nuk ka shok,
por Ai ėshtė All-llahu, i gjithfuqishmi, i urti!
28. Ne nuk tė
dėrguam ty ndryshe vetėm se pėr tė gjithė njerėzit, myzhdedhėnėa dh tėrheqės i
vėrejtjes, por shumica e njerėzve nuk e dinė.
29. E thonė: Kur
ėshtė ai premtim, nėse jeni tė vėrtetė?
30. Thuaj: Ju keni
afatin e njė dite qė pėr asnjė moment nuk do tė shtyheni pėr mė vonė, e as nuk
do tė nguteni mė para.
31. Dhe ata qė nuk
besuan thanė: Ne nuk i besojmė kėtij Kurani, e as atij qė idhte para tij,
(librave tė tjerė)?! E sikur ti shihje zullumqarėt kur ė dalin para Zotit tė
tyre tė ndalen, kthejnė fjalėn (fyese) njėri-tjerit, atyre qė ishin pari, u
thonė: Sikur tė mos ishit ju, ne do tė kishim qenė besimtarė!