49. Thuaj: “Erdhi e vėrteta, e kota u zhduk pa fillim dhe pa kthim!” 

50. Thuaj: “Nėse unė kam humbur, atėherė e keqja e humbjes ėshtė vetėm nė dėm timin, e nėse e kam gjetur tė vėrtetėn, atėherė ajo ėshtė me ndihmėn e Zotit tim; Ai ėshtė dėgjues, i afėrt!” 

51. E sikur t’i shohėsh ata kur i kap frika e nuk kanė shpėtim ehe tė kapen prej njė vendi afėr (do tė shihje tmerr tė madh). 

52. Dhe thonė: “Ne i kemi besuar atij (Kur’anit, Muhammedit)!” Po si arrijnė ata beimin prej sė largu? 

53. Kur ata mė parė e mohuan atė dhe prej sė largu thoshin me hamendje (s’ka ringjallje, s’ka pėrgjegjėsi etj. ). 

54. Dhe ndėrhyhet (ndėrhyn All-llahu) ndėrmjet tyre dhe ndėrmjet asaj qė dėshirojnė ata, ashtu sikurse ėshtė vepruar me parė me tė ngjashmit e tyre (partinė e tyre); vėrtet, ata ishin ė njė dyshim tė fortė. 

 

35.Suretu Fatir

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Falėnderimi i qoftė Allauht, Krijuesit tė qiejve e tokės Sajuesit tė engjėjve me mga dy palė, tri palė e katėr krahė, ndėrmjetsues (nė mes Tij dhe pejgamberėve). Ai shton nė krijimin atė qė do, vėrtet, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send. 

2. Atė qė All-llahu ua dhuron njerėzve nga mėshira e Tij, nuk ka kush qė mund ta pengojnė, e atė qė Ai e ndal, nuk ka kush qė mund ta lirojė pos Tij; Ai ėshtė ngadhnjyesi, i gjithdijshmi. 

3. O ju njerėz, ruani me mirėnjohje tė mirat qė All-llahu u dhuroi! A ka ndonjė zot tjetėr qė u furnizon juve nga qielli e toka? Nuk ka zot tjetėr pėrveē Tij, e si pra, e ktheni shpinėn?