12. E nuk janė tė njejtė dy dete; ky i ėmbėl shuan etjen dhe pirja e tij ėshtė e lehtė, e ky tjetri i njelmėt djeg. E prej secili ju hani mish tė freskėt, nxirrni stoli qė i bani; e, i sheh anijet se si ēajnė ujin pėr tė kėrkuar tė mirat e Tij. Ashtu qė ju falėnderoni. 

13. Ai ėshtė qė zgjat natėn nė pjesė tė ditės dhe zgjat ditėn nė pjesė tė natės, i nėnshtroi diellin dhe hėnė qė secili lėviz (udhėton) deri nė afatin e caktuar. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, i tėrė sundimin ėshtė i Tij, e ata qė i lutni nė vend tė Tij, nuk posedojnė as sa njė cipė (e hurmave, fije). 

14. Nėse ata i thėritni, ata nuk dėgjojnė thirrjen tuaj, po tė zėmė se dėgjojnė nuk mund t’ju pėrgjigjen juve nė ditėn e kijametit, ata do tė mohojnė adhurimin tuaj ndaj tyre. E kush nuk tė informon ty si i Dijshmi (All-llahu). 

15. O ju njerėz, ju keni nevojė All-llahun e All-llahu nuk ka nevojė pėr ju; Ai ėshtė i falėnderuari. 

16. Po tė dojė Ai, juve ju zhduk e sjellė krijesė tė re. 

17. E pėr All-llahun ajo nuk ėshtė e vėshtirė. 

18. dhe asnjė mėkatar nuk do tė bartė mėkatin e tjetėrit, po edhe nėse mėkatarin thėrret ndonjė pėr t’ia bartur atė, ajo nuk do t’i bartet atij, edhe nėse (ai qė thėrret) ėshtė i afėrt i tij. Ti mund t’ua tėrhequr vėrejtjen vetėm atyre qė i kanė frikėn Zotit tė tyre edhe pse nuk shohin dhe qė e falin namazin. E kush pastron veten, ai ka bėrė pastrimin pėr tė mirėn e vet, se vetėm te All-llahu ėshtė e ardhmja.