71. A nuk e shohin ata se nga ajo qė Ne vetė e shpikėm, u krijuam atyre kafshėt qė i kanė. 

72. Dhe ua bėmė ato qė t’u biden atyre, e disave prej tyre u hipnin, ndėrsa prej disave ushqehen. 

73. Ata kanė edhe dobi tė tjera nė to, e edhe pinė (qumėsht) prej tyre. A nuk duhet falėnderojnė? 

74. Po, shkojnė e nė vend tė All-llahut adhurojnė zota tė tjerė me shpresė se do tė ndihmohen prej tyre. 

75. Ata nuk mund t’u ndihmojnė atyre, por kėta (idhujtarėt) u janė bėrė ushtri e gatshme e tyre. 

76. E ty mos tė brengosin thėniet e tyre, Ne dimė ēka mbajnė ata fshehtė dhe ēka publikojnė. 

77. A nuk mendon njeriu se Ne e krijuam atė prej njė pike uji (fare), kur qe, ai kundėrshtarė i rreptė. 

78. Ai na solli Neve shembull, e harroi krijimin e vet e tha: “Kush i ngjall eshtrat duke qenė ata tė kalbur? 

79. Thuaj: “I ngjall Ai qė i krijoi pėr herė tė parė, e Ai ėshtė shumė i dijshėm pėr ēdo krijim. 

80. Ai qė prej drurit tė gjelbėr ju bėri zjarrin, e ju prej tij ndezni. 

81. A nuk ėshtė i fuqishėm Ai, qė kerijoi qiejt e tokėn, tė krijojė njerėz sikundėr qė i krijoi ata? Po Ai ėshtė krijuesi, i dijshmi. 

82. Kur Ai dėshiron ndonjė send, urdhėri i Tij ėshtė vetėm t’i thotė: “Bėhu!” Ai menjėherė bėhet. 

83. I lartė ėshtė Ai ė nė dorėn e Tij ėshtė pushteti mbi ēdo send dhe vetėm te Ai ktheheni.