127. Ata e pėrgėnjeshtruan, andaj ata medoemos janė tė sjellė nė Xhehennem. 

128. Me pėrjashtim tė robėrve besnikė ndaj All-llahut. 

129. Edhe ndaj tij kemi lėnė pėrkujtim tė mirė nė tė ardhshmit. 

130. “Selamun” - qoftė i mėshiruar Iljasi (ose edhe besimtarėt e Iljasit). 

131. Kėshtu, nė kėtė mėnyrė Ne i shpėrblejmė bamirėsit. 

132. S’ka dyshim, ai ishte besimtar nga robėrit Tanė. 

133. Edhe Luti, pa mėdyshje ishte prej tė dėrguarve Tanė. 

134. Kur Ne e shpėtuam atė dhe tėrė familjen e tij bashkė. 

135. Pėrveē njė plake (grua e tij) qė mbeti me tė dėnuarit. 

136. Pastaj tė tjerėt i rrėnuam. 

137. E ju (mekas) me siguri kaloni atypari mėngjes (ditėn) 

138. e mbrėmje (natėn). Pra, a nuk mbildhni mend? 

139. Edhe Junusi ishte njė nga tė dėrguarit Tanė. 

140. kur iku te anija qė ishte e mbushur plot (udhėtarė). 

141. E ai mori pjesė nė short, po humbi (i ra sorti atij). 

142. Dhe atė e kafshoi (e gėlltit) peshku, zatėn ai ishte qė e meritoi qortimin. 

143. E sikur tė mos ishte ajo qė ai kishte qenė prej atyre qė shumė e pėrmendin Zotin. 

144. Ai do tė mbetej nė barkun e tij deri nė ditėn e ringjalljes. 

145. E Ne e hodhėm nė njė tokė pa bimė (shkretėtirė), ndėrsa ai ishte i sėmurė. 

146. Dhe Ne bėmė qė pėr tė tė mbijė njė bimė (t’i bėjė hije) nga kungulli. 

147. Ne (pastaj) e dėrguam atė te njėqindmijė e mė shumė. 

148. E ata i besuan, e Ne ua vazhduam atyre tė pėrjetojnė pėr deri nė njė kohė. 

149. E ti (Muhammed) pyeti ata (idhujtarėt): “A tė Zotit tėnd janė vajzat, kurse tė tyre djemtė?” 

150. Apo, Ne i krijuam endjėjt femra , e ata ishin dėshmitarė (kur Ne i krijuam engjėjt femra)?! 

151. Vini re se si ata nga trillimet e tyre thonė: 

152. “All-llahu ka lindė!” S’ka dyshim se ata janė gėnjeshtarė (kur thonė se engjėjt janė bijat e Zotit). 

153. A thua vajzat Ai i ka bėrė mė tė zgjedhura se djemt?