22. Atij qė All-llahu ia ka zgjruar kraharorin pėr besim islam, ai ėshtė nė njė dritė tė sigurt prej Zotit tė vet. Tė mjrėt janė ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin All-llahun, tė tillėt janė nė humbje tė qartė. 

23. All-llahu e shpalli tė folmėn mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas herė (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurat dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e le tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues. 

24. E ai qė me fytyrėn e vet mbrohet nga dėnimi nė ditėn e kijametit (a ėshtė i njejtė me atė tė shpėtuarin)? Kur mizorėve u thuhet: “Pėrjetoni tė keqen e asaj qė punuat!” 

25. Edhe ata para tyre pėrgėnjeshtruan, por u erdhi ndėshkim nga nuk e menduan. 

26. All-llahu u bėri tė pėrjetojnė nė kėtė jetė poshėtrimin, por dėnimi i botės tjetėr ėshtė edhe mė i madh, sikur ta dinin ata. 

27. Ne u kemi sjellė njerėzve nė kėtė Kur’an shembuj nga ēdo lėmi e nevojshme, ashtu qė tė marrin pėrvojė, (mėsim), 

28. Duke qenė Kur’an arabisht qė nuk ka kundėrthėnie, me qėllim qė tė ruhen prej rrugės sė gabuar. 

29. All-llahu solli njė shembull: Njė njeri (rob) nė posedimin e tė cilit ishin ortakė pa marrėveshje mes vete dhe njėri (rob) qė ėshtė thjesht nė posedimin e njė njeriu. A janė ata tė dy tė njė lloji (tė njė gjendjeje)? Lavdėrimi i takon vetėm All-llahut, por shumica e tyre, nuk e dinė. 

30. Ti do tė jesh i vdekur, e edhe ata do tė jenė tė vdekur. 

31. E pastaj, nė ditėn e kijametit pranė Zotit tuaj do tė grindeni mes vete.