22. Atij qė
All-llahu ia ka zgjruar kraharorin pėr besim islam, ai
ėshtė nė njė dritė tė sigurt prej Zotit tė vet. Tė mjrėt janė
ata qė nga zemėrfortėsia e tyre nuk pėrmendin All-llahun, tė tillėt janė nė
humbje tė qartė.
23. All-llahu e
shpalli tė folmėn mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur
herė pas herė (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen
lėkurat dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i
All-llahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė All-llahu e le tė humbur, pėr tė
nuk ka ndonjė udhėzues.
24. E ai qė me
fytyrėn e vet mbrohet nga dėnimi nė ditėn e kijametit (a
ėshtė i njejtė me atė tė shpėtuarin)? Kur mizorėve u thuhet: Pėrjetoni tė
keqen e asaj qė punuat!
25. Edhe ata para
tyre pėrgėnjeshtruan, por u erdhi ndėshkim nga nuk e menduan.
26. All-llahu u bėri
tė pėrjetojnė nė kėtė jetė poshėtrimin, por dėnimi i botės tjetėr ėshtė edhe mė
i madh, sikur ta dinin ata.
27. Ne u kemi sjellė
njerėzve nė kėtė Kuran shembuj nga ēdo lėmi e nevojshme, ashtu qė tė marrin
pėrvojė, (mėsim),
28.
Duke qenė Kuran arabisht qė nuk ka kundėrthėnie, me qėllim qė tė ruhen prej
rrugės sė gabuar.
29. All-llahu solli
njė shembull: Njė njeri (rob) nė posedimin e tė cilit ishin ortakė pa
marrėveshje mes vete dhe njėri (rob) qė ėshtė thjesht nė posedimin e njė
njeriu. A janė ata tė dy tė njė lloji (tė njė
gjendjeje)? Lavdėrimi i takon vetėm All-llahut, por shumica e
tyre, nuk e dinė.
30. Ti do tė jesh i
vdekur, e edhe ata do tė jenė tė vdekur.
31. E pastaj, nė
ditėn e kijametit pranė Zotit tuaj do tė grindeni mes vete.