32. E kush ėshtė mė mėkatar se ai qė flet tė pavėrtetėn ndaj
All-llahut dhe se ai qė kur i erdhi e vėrteta e pėrgėnjeshtroi? A nuk ėshtė nė Xhehennem vendqėndrimi pėr jobesimtarėt?
33. E ai qė e solli
tė vėrtetėn dhe ai qė e vėrtetoi atė, tė tillėt janė tė ruajturit.
34.
Ata te Zoti i tyre kanė ēkado qė dėshirojnė, e ai ėshtė shpėrblimi i
bamirėsve.
35. All-llahu do
tua shlyej atyre edhe mė tė keqen qė e punuan dhe do tu jepė shpėrblime mė tė
mira pėr ata qė punuan.
36. A nuk i mjafton
All-llahu robit tė vet? E ata tė friksojnė ty me tė tjerėt
pos Tij.
37. Atė qė All-llahu
e drejton, atė nuk ka kush e humbė; a nuk ėshtė All-llahu i gjithėfuqishėm qė
ndėrmerr ndėshkime?
38. Po nėse i pyet
ata se kush i krijoi qiejt e tokėn, sigurisht ata do tė thonė: All-llahu! Ti
thuaju: Mė tregoni pra, pėr ata qė i adhuroni, pos All-llahut, nėse All-llahu
mė godit mua me ndonjė tė keqe, a munden ta largojnė ata atė tė keqe, ose, nėse
All-llahu dėshiron ndonjė tė mirė ndaj meje, a munden ta pengojnė ata tė mirėn
e Tij? Thuaju: Mua mė mjafton All-llahu. Vetėm Atij i mbėshteten tė
mbėshteturit.
39. Thuaj: O
populli im, veproni sipas gjendjes suaj, e edhe unė veproj sipas times e mė
vonė do ta dini,
40. se cilit do ti
vijė dėnimi qė e poshtėron dhe do ta goditė dėnim i pėrjetshėm!