48. Dhe do t’ua dalin nė shesh tė kėqiat qė i kanė punuar dhe i pėrfshin ata ajo me tė cilėn talleshin. 

49. Kur e godit njeriun ndonjė e keqe, ai na lutet Neve, e kur nga ana Jonė ia shėndėrrojmė atė nė ndonjė tė mirė, ai thotė: “Kjo mė ėshtė dhėnė nė bazė tė dijes sime!” Jo, por ajo ėshtė njė sprovė, por shumica e tyre nuk e dinė. 

50. Ashtu patėn thėnė edhe ata qė ishin para tyre, por atyre nuk u bėri dobi ajo ēka kishin fituar. 

51. Ata i goditėn tė kėqijat qė i kishin punuar. Edhe prej kėtyre, ata qė bėnė zullum, do t’i godasin tė kėqiat e veprave tė tyre dhe nuk mund t’i shpėtojnė asaj (goditjeje). 

52. A nuk e dinė ata, se All-llahu i jep furnizim tė plotė atij qė do. Edhe nė kėto ekzistojnė fakte pėr njė popull qė beson. 

53. Thuaj: “O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, pse All-llahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė falė dhe ėshtė mėshirues!” 

54. Dhe, kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t’u vijė dėnimi, se pastaj nuk do ketė kush t’ju ndihmojė. 

55. Dhe pėrmbajuni asaj mė tė mirės qė u ėshtė shpallur nga Zoti juaj, para se t’ju vijė dėnimi befas e ju tė mos dini. 

56. Dhe tė mos thotė ndokush: “O i mjeri unė qė kam lėnė mangu respektimin ndaj All-llahut dhe ė kam qenė prej atyre qė talleshin!”