50. Ata u thonė: “A nuk u patėn arritur juve tė dėrguar tuaj me argumente tė qarta? Ata pėrgjigjen: “Po (na kanė ardhur)!” E pra, (u thotė roja) lutnu ju vetė, po lutja e jobesimtarėve ėshtė asgjė!” 

51. Ne patjetėr do tė ndihmojmė tė dėrguarit tanė nė jetėn e kėsaj bote, edhe ata qė besuan, e edhe nė ditėn e prezentimit tė dėshmive. 

52. Nė ditėn kur zullumqarėve nuk u bėn dobi arsyetimi i tyre, ata janė tė mallkuar dhe ata e kanė vendin e keq. 

53. Pėr Zotin, Ne Musait i dhamė udhėzimin, e beni israilėve u lamė nė trashėgim librin. 

54. Ua lamė (librin) udhėrrėfyes e pėrkujtues pėr tė zotėt e mendjes. 

55. Ti bėn durim, se premtimi i All-llahut ėshtė vėrtetė, kėrko falje pėr mėkatin tėnd, lartėso me falėnderim Zotin tėnd mbrėmje e mėngjes. 

56. Ata qė kundėrshtojnė shpalljen e All-llahut pa pasur argument, nuk kanė tjetėr nė zemrat e tyre vetėm se njė mendjemadhėsi, me tė cilėn nuk do t’ia arrijnė qėllimit, e ti kėrko mbrojtje te All-llahu, se Ai tė gjitha i dėgjon dhe isheh. 

57. S’ka dyshim se krijimi i qiejve dhe tokės ėshtė mė i madh se krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e dinė. 

58. Nuk ėshtė e barabartė i verbėri dhe ai qė sheh, e as ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, nuk janė tė barabartė me tė kėqijtė, por pak jeni duke marrė mėsim.