67. Ai (All-llahu) ėshtė qė ju krijoi juve (tė parin tuaj) prej dheu, pastaj prej njė pike uji, pastaj prej gjakut tė ngjizur, mandej ju bėn tė lindeni si foshnjė e mė vonė tė arrini pjekurinė, e pastaj tė plakeni, e ka prej jush qė vdes mė herėt, e qė tė gjithė tė arrini afatin e caktuar dhe ashtu tė kuptoni realitetin. 

68. Ai ėshtė qė jep jetė dhe sjellė vdekje, e kur dėshiron njė gjė, Ai vetėm thotė: “bėhu”, e ajo menjėherė bėhet. 

69. A nuk i sheh ata qė kundėrshtojėn argumentet e All-llahut se si largohen nga e vėrteta? 

70. Ata janė qė pėrgėnjeshtruan librin (Kur’anin) dhe atė me ēka Ne i dėrguam tė dėrguarit tanė, e mė vonė ata do tė kuptojnė. 

72. Atyre do t’u vihen prangat dhe zingjirėt nė qafat e tyre e do tė zhyten. 

73. Mandej atyre u thuhet: “Ku janė ata qė i adhuronit, 

74. pos All-llahut?” Ata thonė: “Na kanė humbur sysh, por jo ne nuk kemi qenė qė kemi adhuruar mė parė ndonjė send!” Ja, kėshtu All-llahu i humb jobesimtarėt. 

75. Kėtė (dėnim) e keni pėr shkak se gėzoheshit padrejt nė dynja (duke bėrė mėkate etj. ) edhe pėr shkakse krenoheshit (me mendjemadhėsi). 

76. Hyni nė dyert e Xhehennemit (nėpėr shtatė dyer); aty do tė jeni pėrgjithmonė. E, sa vend i shėmtuar ėshtė ai i kryeneēėve! 

77. Ti pra, bėhu i durueshėm; premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė. E Neose do tė bėjmė tė shohishdiēka nga ajo qė u premtojmė atyre, ose do ta marrim jetėn (pa parė asgjė), e ata vetėm te Ne do tė kthehen.