67. Ai (All-llahu)
ėshtė qė ju krijoi juve (tė parin tuaj) prej dheu, pastaj prej njė pike uji,
pastaj prej gjakut tė ngjizur, mandej ju bėn tė lindeni si foshnjė e mė vonė tė
arrini pjekurinė, e pastaj tė plakeni, e ka prej jush qė vdes mė herėt, e qė tė
gjithė tė arrini afatin e caktuar dhe ashtu tė kuptoni realitetin.
68. Ai ėshtė qė jep
jetė dhe sjellė vdekje, e kur dėshiron njė gjė, Ai vetėm thotė: bėhu, e ajo
menjėherė bėhet.
69. A nuk i sheh ata
qė kundėrshtojėn argumentet e All-llahut se si largohen nga e vėrteta?
70. Ata janė qė
pėrgėnjeshtruan librin (Kuranin) dhe atė me ēka Ne i dėrguam tė dėrguarit
tanė, e mė vonė ata do tė kuptojnė.
72. Atyre do tu vihen prangat dhe zingjirėt nė qafat e tyre e do tė
zhyten.
73. Mandej atyre u
thuhet: Ku janė ata qė i adhuronit,
74. pos All-llahut? Ata thonė: Na kanė humbur sysh, por jo ne nuk kemi qenė qė kemi adhuruar mė parė ndonjė send! Ja, kėshtu All-llahu i humb jobesimtarėt.
75. Kėtė (dėnim) e
keni pėr shkak se gėzoheshit padrejt nė dynja (duke bėrė mėkate etj. ) edhe pėr shkakse krenoheshit (me mendjemadhėsi).
76. Hyni nė dyert e
Xhehennemit (nėpėr shtatė dyer); aty do tė jeni pėrgjithmonė. E, sa vend i shėmtuar ėshtė ai i kryeneēėve!
77.
Ti pra, bėhu i durueshėm; premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė. E Neose do tė bėjmė tė shohishdiēka
nga ajo qė u premtojmė atyre, ose do ta marrim jetėn (pa parė asgjė), e ata
vetėm te Ne do tė kthehen.