47. Vetėm Ai e di pėr katastrofėn (pėr kijametin). Asnjė frut nuk del prej lėvozhgės sė vet dhe asnjė femėr nuk mbart e as nuk lind pa dijen e Tij. E ditėn kur Ai thėrret ata se ku janė ata qėm’i bėnit shok? Ata thonė: “Ne tė kemi njohur Ty, nuk na ndonjė prej nesh qė dėshmon se ke shok!” 

48. Dhe humb prej tyre ajo qė mė parė adhuronini, e binden se ata nuk kanė shpėtim. 

49. Njeriu nuk lodhet prej kėrkesės pėr mirė, e kur atė e godit e keqja, ai keqėsohet shumė dhe humb shpresėn. 

50. E nėse pas tė kėqiave qė e goditė, Ne i japim tė mira nga ana Jonė, ai me kėmbėngulje do tė thotė: “Kėtė e kam arritur vet (kėtė do ta kemė gjithnjė), e nuk mendoj se do tė bėhet kijameti, po, edhe nėse do tė kthehem te Zoti im, unė te Ai do tė kemė edhe mė mirė!” Ne pa tjetėr do t’i njoftjmė ata qė nuk besuan pėr atė qė punuan dhe do t’u japim tė pėrjetojnė dėnim tė rėndė. 

51. Ne kur e begatojmė njeriun, ai nuk falėnderon dhe largohet, e kur e godet e keqja, ai pėrulet dhe lutet shumė. 

52. Thuaj: “Mė tregoni, nėse ai (Kur’ani) ėshtė prej All-llahut, e ju e mohuat atė, kush ėshtė mė i humbur se ai qė ėshtė nė kundėrshtim tė fortė?” 

53. Ne do t’u bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre deri qė t’u bėhet e qartė se ai (Kur’ani) ėshtė i vėrtetė. A nuk mjfton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė? 

54. Vini re! Ata janė nė dyshim pėr takimin me Zotin e tyre (me botėn tjetėr), e ta dini se Ai ka pėrfshirė me dijen e vet ēdo send.