42.Suretu Esh Shura

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Ajn, Sinė, Kaf. 

3. All-llahu, fuqiploti, i gjithėdijshmi kėshtu (kėto ajete) tė shpall ty dhe atyre qė ishin para teje. 

4. Vetėm e Tij ėshtė ē’ka nė qiej dhe ē’ka nė tokė dhe Ai ėshtė Mbizotėruesi , i Madhėruari!

5. Qiejt e lartė mbi ta (ose qiejt njėri mbi tjetrin) gati pėlcasin (nga madhėria e Zotit ose nga thėniet e ēoroditura tė idhujtarėve). Ndėrkaq, engjėjt vazhdimisht madhėrojnė (bėjnė tesbih) duke falėnderuar Zotin e tyre dhe kėrkojnė falje tė mėkateve pėr ata (besimtarėt) qė janė nė tokė. Ta dini se All-llahu ėshtė Ai mėkatfalėsi, Mėshiruesi! 

6. All-llahu ėshtė pėrcjellės i atyre qė, pos Tij, adhurojnė zota tė tjerė. Ti (o i dėrguar), nuk je i obliguar ndaj tyre. 

7. Prandaj, Ne tė shpallėm ty Kur’an arabisht qė ta kėshillosh kryefshatin (Mekėn) dhe ata pėrreth saj, dhe t’u tėrheqih vėrejtjen pėr ditėn e tubimit (kijametit), pėr tė cilėn nuk ka dyshim. Njė grup pėr nė Xhennet, kurse nj grup pėr nė zjarr. 

8. Po sikur tė kishte dashur All-llahu, do t’i bėnte ata (njerėzit) njė popull (tė njė feje), por Ai shtie nė mėshirėn e vet atė qė do (atė qė me vullnetin e vet pranon rrugėn e drejtė), e jobesimtarėt nuk kanė mbrojtės, as ndihhmės. 

9. Pėrkundrazi, ata zgjodhėn mbrojtjės pos Atij, po vetėm All-llahu ėshtė Ai mbrojtėsi dhe Ai ngjall tė vdekurit dhe Ai ka mundėsi pėr ēdo send. 

10. Pėr ēdo send qė nuk pajtoheni, gjykimi pėr tė ėshtė te All-llahu. Ai (gjykatėsi i famshėm) ėshtė All-llahu, Zoti im, vetėm Atij i jam mbėshtetur, dhe vetėm Atij i drejtohem.