11. Ai ėshtė krijues i qiejve e i tokės. Ai nga lloji juaj krijoi pėr ju bashkėshorte, edhe nga kafshėt krijoi ēifte, ashtu qė t’ju shumojė. Asnjė send nuk ėshtė si Ai; Ai ėshtė dėgjuesi, shikuesi. 

12. Tė Tij janė ēelėsat e qiejve e tė tokės. Ai begaton shumė atė qė do dhe nuk begaton (atė qė gjithashtu do). Ai ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send. 

13. Ai u pėrcaktoi juve fe atė qė i pat pėrcaktuar Nuhut dhe atė qė Ne ta shpallėm ty dhe atė me ēka e patėm porositur Ibrahimin, Musain dhe Isain. (I porositėm) Ta praktikoni fenė e drejtė e mos u pėrēani nė tė. Pėr idhujtarėt ėshtė rėndė kjo nė ēka ju i thirrni ata. All-llahu veēon pėr tė (pėr besim tė drejtė) atė qė do dhe e udhėzon atė qė i drejtohet Atij. 

14. Po ata, vetėm pasi qė u erdhi e vėrteta, nuk u pėrēanė pėr tjetėr, por nga zilia mes tyre. e sikur tė mos ishte fjalė (vendimi) e hershme nga Zoti yt pėr deri nė njė afat tė caktuar do tė kryhej (dėnimi) me ta. Nuk ka dyshim se ata qė e trashėguan librin prej tyre (prej tė parėve) janė nė dyshim tė thellė ndaj tij (ndaj librit Tevratė e Inxhil). 

15. E pėr kėtė shkak (tė pėrēarjes sė tyre), ti thirr dhe pėrqėndrohu ashtu si tė ėshtė urdhėruar dhe mos shko pas sėshirave e thuaj: “Unė kam besuar nė librat qė i shpalli All-llahu, jam urdhėruar tė mbajė drejtėsi mes jush, All-llahu ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj; Ne kemi pėrgjegjėsinė e veprave tona e ju tė veprave tuaja, nuk ka polemikė mes nesh dhe jush; All-llahu bėn tubimin mes nesh dhe vetėm te Ai ėshtė pėrfundimi.