11. Ai ėshtė krijues
i qiejve e i tokės. Ai nga lloji juaj krijoi pėr ju bashkėshorte,
edhe nga kafshėt krijoi ēifte, ashtu qė tju shumojė. Asnjė send nuk
ėshtė si Ai; Ai ėshtė dėgjuesi, shikuesi.
12.
Tė Tij janė ēelėsat e qiejve e tė tokės. Ai begaton shumė atė qė do dhe nuk
begaton (atė qė gjithashtu do). Ai ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send.
13. Ai u pėrcaktoi
juve fe atė qė i pat pėrcaktuar Nuhut dhe atė qė Ne ta
shpallėm ty dhe atė me ēka e patėm porositur Ibrahimin, Musain dhe Isain. (I
porositėm) Ta praktikoni fenė e drejtė e mos u pėrēani nė tė. Pėr idhujtarėt ėshtė rėndė kjo nė ēka ju i thirrni ata.
All-llahu veēon pėr tė (pėr besim tė drejtė) atė qė do dhe e udhėzon atė qė i
drejtohet Atij.
14.
Po ata, vetėm pasi qė u erdhi e vėrteta, nuk u pėrēanė pėr tjetėr, por nga
zilia mes tyre. e sikur tė mos ishte fjalė (vendimi) e hershme
nga Zoti yt pėr deri nė njė afat tė caktuar do tė kryhej (dėnimi) me ta. Nuk ka dyshim se ata qė e trashėguan librin prej tyre (prej tė
parėve) janė nė dyshim tė thellė ndaj tij (ndaj librit Tevratė e Inxhil).
15. E pėr kėtė shkak
(tė pėrēarjes sė tyre), ti thirr dhe pėrqėndrohu ashtu si tė ėshtė urdhėruar
dhe mos shko pas sėshirave e thuaj: Unė kam besuar nė librat qė i shpalli
All-llahu, jam urdhėruar tė mbajė drejtėsi mes jush, All-llahu ėshtė Zoti ynė
dhe Zoti juaj; Ne kemi pėrgjegjėsinė e veprave tona e ju tė veprave tuaja, nuk
ka polemikė mes nesh dhe jush; All-llahu bėn tubimin mes nesh dhe vetėm te Ai ėshtė
pėrfundimi.