16. Ata qė
kundėrshtojnė fenė e All-llahut pasi qė asaj i janė pėrgjigjur (njerėzit),
faktet e tyre janė tė asgjėsuara te Zoti i tyre, ata janė tė pėrbuzur dhe ata
do tė kenė dėnim tė rėndė.
17. All-llahu ėshtė
Ai qė e zbriti librin e vėrtetė dhe drejtėsinė. Ti nuk mund
ta dish, ndishta ēasti i shkatėrrimit ėshtė afėr.
18. Ata qė nuk i
besojnė atij, kėrkojnė ngutjen e tij, ndėrsa ata qė i besojnė, i frokėsohen dhe
e dinė se ajo ėshtė e vėrtetė. Ta dini se ata qė bėjnė polemikė, duke dyshuar
nė momentin e katastrofės sė pėrgjithshme, janė nė njė humbje tė thellė.
19. All-llahu ėshtė
shumė bamirės pėr robėrit e vet; Ai e begaton atė qė do; Ai ėshtė i
gjithfuqishmi, ngadhėnjyesi.
20.
21. A mos kanė ata
ortakė (zota ose idhuj) qė u pėrcaktuan atyre fe, tė cilėn nuk e urdhėroi
All-llahu? Po, sikur tė mos ishte fjala vendimtare (e All-llahut qė shpėrblimi
dhe ndėshkimi tė jenė nė ahiret), dhe do tė kryhej dėnimi mbi ta, e megjithatė,
mohuesit do tė kenė dėnimi tė dhembshėm.
22. Do ti shohėsh
jobesimtarėt tė frikėsuar nga ajo qė vepruan, po, ajo do tu ndodhė atyre,
kurse ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, do tė jenė nė kopshtet e Xhenneteve
dhe ata kanė te Zoti i tyre ēka tė dėshirojnė; e kjo ėshtė ajo dhuntia e
madhe.