16. Ata qė kundėrshtojnė fenė e All-llahut pasi qė asaj i janė pėrgjigjur (njerėzit), faktet e tyre janė tė asgjėsuara te Zoti i tyre, ata janė tė pėrbuzur dhe ata do tė kenė dėnim tė rėndė. 

17. All-llahu ėshtė Ai qė e zbriti librin e vėrtetė dhe drejtėsinė. Ti nuk mund ta dish, ndishta ēasti i shkatėrrimit ėshtė afėr. 

18. Ata qė nuk i besojnė atij, kėrkojnė ngutjen e tij, ndėrsa ata qė i besojnė, i frokėsohen dhe e dinė se ajo ėshtė e vėrtetė. Ta dini se ata qė bėjnė polemikė, duke dyshuar nė momentin e katastrofės sė pėrgjithshme, janė nė njė humbje tė thellė. 

19. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr robėrit e vet; Ai e begaton atė qė do; Ai ėshtė i gjithfuqishmi, ngadhėnjyesi. 

20. Kush ėshtė qė dėshiron fitimin e botės tjetėr (ahiretin), Ne do t’ia shtojmė fitimin e tij, e kush e dėshiron vetėm fitimin e kėsaj bote, Ne ia japim, po nė botėn tjetėr ai nuk ka hise. 

21. A mos kanė ata ortakė (zota ose idhuj) qė u pėrcaktuan atyre fe, tė cilėn nuk e urdhėroi All-llahu? Po, sikur tė mos ishte fjala vendimtare (e All-llahut qė shpėrblimi dhe ndėshkimi tė jenė nė ahiret), dhe do tė kryhej dėnimi mbi ta, e megjithatė, mohuesit do tė kenė dėnimi tė dhembshėm. 

22. Do t’i shohėsh jobesimtarėt tė frikėsuar nga ajo qė vepruan, po, ajo do t’u ndodhė atyre, kurse ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, do tė jenė nė kopshtet e Xhenneteve dhe ata kanė te Zoti i tyre ēka tė dėshirojnė; e kjo ėshtė ajo dhuntia e madhe.