23. Ajo (dhunti) konsistonnė atė qė All-llahu u jep myzhde robėrve tė vet, tė cilėt besuan dhe bėnė vepra tė mira. Thuaj: “Unė nuk kėrkoj prej jush ndonjė shpėrblim pėr thirrjen time vetėm respektin e dashurisė pėr hir tė farefisnisė (akraballėkut)”. Kush bėn ndonjė tė mirė, Ne ia shumėfishojmė tė mira; vėrtet, All-llahu falė mėkatet, ėshtė mirėnjohės. 

24. A mos thonė ata se ai (Muhammedi) shpifi gėnjeshtėr ndaj All-llahut, e nėse dėshiron All-llahu ta mbyllė zemrėn tėnde, pse All-llahu eliminon tė pavėrtetėn dhe me fjalė e veta e forcon tė vėrtetėn. Ai ėshtė qė e di ēka ka nė zemra. 

25. Ai ėshtė qė pranon pendimin e robėrve tė vet dhe shlyen tė kėqijat dhe e di ēka punoni. 

26. Ai ėshtė qė u pėrgjigjet (lutjeve tė) atyre qė besuan dhe bėnė punė tė mira dhe, nga mirėsia e vet, ua shton atyre tė mirat. Ndėrsa, jobesimtarėt kanė dėnim tė rreptė. 

27. Sikur All-llahu t’ua shumonte begatinė robėrve tė vet, ata do tė kalonin kufijtė, por Ai i furnizon me masė qė dėshiron, sepse Ai ėshtė i njohur hollėsisht dhe i dijshėm pėr robėrit e vet. 

28. Dhe Ai ėshtė qė e lėshon shiun, pasi qė ata t’i kenė humbur shpresat dhe Ai shtrin mėshirėn e vet; Ai ėshtė mbikėqyrėsi i lavdėruari. 

29. Nga argumentet e Tij ėshtė krijimi i qiejve dhe i tokės dhe shpėrndarja e gjallesave nė tė dyjat dhe Ai me fuqinė e Tij mund t’i bashkojė kurdo qė tė dėshirojė. 

30. ēfarėdo e keqe qė mund t’ju godasė, ajo ėshtė pasojė e veprave tuaja (tė kėqia), e pėr shumė tė tjera Ai u falė. 

31. E ju nuk mund t’i ikni (ta mposhtni) dėnimit nė tokė dhe pėrveē All-llahut nuk keni as mbrojtės e as ndihmės.