30. Ndėrsa Ne i shpėtuam beni israilėt prej vuajtjeve nėnqmuese

31. Prej faraonit. Vėrtet ai ishte mizor i pakufishėm. 

32. Ne i patėm zgjedhur ata (besimtarėt e beni israilėve) me vetėdije ndėr njerėzit e asaj kohe. 

33. Dhe u dhamė argumente (mrekulli) nė tė cilat patėn pėrvojė tė qartė. 

34. E kėta (populli yt) me siguri do tė thonė: 

35. “S’ka tjetėr, vetėm ajo vdekja jonė e parė dhe ne nuk do tė ringjallemi! 

36. Nėse jeni tė vėrtetė ēka thoni (u thonė Muhammedit e besimtarėve), na sillni pra (nė jetė) etėrit tanė (tė vdekur)! 

37. A janė ata (idhujtarėt) mė tė fortė, apo populli i Tubeit dhe ata qė ishin pėrpara tyre. Ne ata i zhdukėm, sepse ishin kriminelė. 

38. Ne nuk krijuam qiejt e tokėn dhe ēka ndėrmjet tyre, pa njė qėllim. 

39. Por, Ne i krijuam tė dyja me qėllim tė caktuar, mirėpo shumica e tyre nuk dinė. 

40. S’ka dyshim se dita e kijametit ku kryhet gjykimi, ėshtė e caktim i tė gjithė atyre. 

41. Nė atė ditė nuk bėn dobi asgjė miku pėr mikun, e as nuk mund tė ndihmohen. 

42. Pėrjashtim bėn ai qė e mėshiron All-llahu, se Ai ėshtė ngadhnjyesi, i mėshirshmi. 

43. Ështė e vėrtetė se pema e Zekumit, 

44. Do tė jetė ushqim i mėkatarėve. 

45. vlon si katran (si pezhgeja) nė barqet. 

46. Ashtu si vlon uji i valė. 

47. (U thuhet engjėjve pėr mėkatarin) Rrėmbene e grahne ne mes tė Xhehennemit. 

48. Dhe hudhni mbi kokėn e tij ujin e valė e shtonja mundimin. 

49. (I thuhet): Shijoje! se ti je ai forti, i autoritetshmi. 

50. E ky ėshtė ai (dėnimi) pėr tė cilin dyshonit. 

51. Vėrtet, ata qė i patėn frikė Zotit, janė nė vende tė qeta. 

52. Janė nė Xhennete e nė burime qė rrjedhin. 

53. Veshin petka nga mėndafshi e kadifeja, ulur ballė pėr ballė. 

54. Ja kėshtu, edhe e martojmė mė bardhoshe symėdha (me hyrija). 

55. aty kėrkojnė t’u sillen ēdo lloj peme dhe atyjanė tė sigurt. 

56. Aty nuk do tė pėrjetojnė vdekjen, pėrveē asaj tė parės nė dynja. Ata i shpėtoi (All-llahu) prej vuajtjeve tė Xhehennemit. 

57. (Ato tė mira) Janė dhuratė nga Zoti yt,e ai ėshtė shpėtim i madh. 

58. Ne ua bėmė tė lehtė atė (Kur’anin) nė gjuhėn tėnde ashtu qė ata tė marin mėsim. 

59. (Meqė nuk po marrim mėsim) Ti pra, prit se edhe ata janė duke pritur.