25. E, pėrgėzoi ata
qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt
rrjedhin lumenj. Saherė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: Ky
ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė. Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm
(vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė.
26. All-llahu nuk
ngurron qė tė marrė ēfarėdo shembulli, qoftė mushkonjė a diēka edhe mė e imėt
se ajo. Sa u pėrket atyre qė besuan, ata e dinė se ėshtė e vėrtetė nga Zoti i
tyre, ndėrsa ata tė cilėt mohuan do tė thonė: Çdeshi All-llahu me kėtė
shembull? Ai me tė lajthitė shumė, dhe udhėzon me tė shumė
(nė rrugėn e drejtė), por nuk lajthitė me tė (tjetėrkė), pos fasikėt (mėkatarėt
e mėdhenj).
27. Ata qė e thyejnė
besėn e dhėnė All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė
All-llahu ka urdhėruar tė jetė e kapur (sa i takon fesė sė All-llahut,
monoteizmit Islam, dhe tė praktikohen ligjet e saj nė tokė dhe gjithashtu sa i
takon tė mbajturit e lidhjeve tė mira me farefisin dhe miqėsinė
) e edhe bėjnė shkatėrrimie nė tokė, tė tillėt janė ata tė
dėshtuarit.
28. Si e mohoni
All-llahun, e dihet se ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė
vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej te Ai do tė ktheheni?
29. Ai (All-llahu)
ėshtė qė pėr juve krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i bėri ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė.