25. E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: “Ky ėshtė qė me te u ushqyem edhe mė parė”. Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra  dhe aty do tė jenė pėrgjithmonė.  

26. All-llahu nuk ngurron qė tė marrė ēfarėdo shembulli, qoftė mushkonjė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Sa u pėrket atyre qė besuan, ata e dinė se ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė cilėt mohuan do tė thonė: “Ç’deshi All-llahu me kėtė shembull?” Ai me tė lajthitė shumė, dhe udhėzon me tė shumė (nė rrugėn e drejtė), por nuk lajthitė me tė (tjetėrkė), pos fasikėt (mėkatarėt e mėdhenj).  

27. Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar tė jetė e kapur (sa i takon fesė sė All-llahut, monoteizmit Islam, dhe tė praktikohen ligjet e saj nė tokė dhe gjithashtu sa i takon tė mbajturit e lidhjeve tė mira me farefisin dhe miqėsinė ) e edhe bėjnė shkatėrrimie nė tokė, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.  

28. Si e mohoni All-llahun, e dihet se ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej te Ai do tė ktheheni?  

29. Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr juve krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i bėri ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė.