10. Ata qė tė zotohen ty, nė tė vėrtetė, ata i zotohen All-llahut, se dora e All-llahut ėshtė mbi duart e tyre. E kush e thyen (zotimin), ai e thyen vetėm nė dėm tė vetin, e kush e znaton atė qė i ėshtė zotuar All-llahut, Ai do t’i japė atij shpėrblim tė madh. 

11. Ata beduinė qė mbetėn pas (nuk erdhėn me ty) do tė thonė: “Neve na penguan pasuriė tona familjet tona, andaj ti kėrko falje pėr neve!” Ata flasin flasin me gjuhėt e veta atė qė nuk e kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: “Kush mund ta pengojė dėshirėn e All-llahut, nėse Ai dėshiron t’ju pėrfshijė juve ngonjė dėm, ose nėse Ai dėshiron t’ju gjejė ndonjė e mirė?” Jo, por All-llahu holėsisht di pėr atė qė punoni ju. 

12. Por ju menduat se i dėrguari dhe besimtarėt kurrė nuk do tė kthehen tė familjet e veta dhe kjo (bindje) nė zemrat e tuaja duket e mirė dhe patėt mendim tė keq, ju ishit popull i shkatėrruar. 

13. E kush nuk i besoi All-llahut dhe tė dėrguarit tė Tij, Ne pra, pėr jobesimtarėt kemi pėrgatitur zjarr shumė tė fortė. 

14. Vetėm i All-llahut ėshtė pushteti i qiejve dhe i tokės, Ai falė kė tė dojė dhe ndėshkon kė tė do, All-llahu ėshtė mėkatfalės Mėshirues. 

15. Kur tė shkoni ju pėr tė mbledhur prenė e luftės, ata qė ngelėn pas, do tė thonė: “Na lejoni edhe ne tė vijmė me ju!” Ata duan ta ndryshojnė vendimin e All-llahut! Ti thuaj: “Kurrsesi, ju nuk keni pėr tė ardhur me ne, kėshtu ka thėnė mė parė All-llahu!” E ata do t’ju thonė: “Jo, por ju na keni zili!” Po ata janė qė kuptojnė pak gjė.