25. Ne i dėrguam tė dėrguarit Tonė me dokumente tė qarta dhe Ne zbritėm me ata librin dhe drejtėsinė qė t’i pėrmbahen njerėzit tė sė drejtės. Ne e kemi zbritur edhe hekurin

nė tė ka forcė tė fortė dhe dobi pėr njerz, e edhe pėr t’u ditur te All-llahu se kush ndihmon Atė (rrugėn e Tij) dhe tė dėrguarit e Tij duke i besuar tė fshehtės. S’ka dyshim se All-llahu ėshtė furnizues, mbizotėrues. 

26. Ne Nuhun dhe Ibrahimin i zgjodhėm tė dėrguar e pasardhėsve tė atyre dyve ua dhamė pejgamberllėkun dhe librin, e disa prej tyre po shumė prej tyre mbetėn jashtė rrugės. 

27. Pastaj vazhduam pas tyre me tė dėrguarit Tanė, e pas tyre dėrguam Isain tė birin e Merjemes dhe atij ia dhamė Ingjillin, e nė zemrat e ithtarėve tė tij dhuruam butėsi e mėshirė, ndėrsa murgėsinė ata vetė e shpikėn. Ne atė nuk ua bėmė obligim atyre, mirėpo edhe pse kishin pėr qėllim me tė vetėm tė arrijnė kėnaqėsinė e All-llahut, ata nuk iu pėrmbajtėn asaj si duhet pėrmbajtur, prandaj atyre qė besuan, Ne u dhamė shpėrblimin e tyre, po shumica prej tyre janė mėkatarė (jobesimtarė). 

28. O ju qė keni besuar, kinie frikė All-llahun dhe vazhdoni me besim ndaj tė dėrguarit tė Tij, se Ai ju jep dyfish nga mėshira e tij, ju dhuron dritė qė ecni me tė, ju falė mėkatet tuaja All-llahu ėshtė mekatfalės, mėshirues. 

29. Le ta dinė ithtarėt e librit se ata nuk kanė asgjė nė dorė ng mirėsia e All-llahut dhe se tė gjithė e mira (pejgamberllėku, shpallja) ėshtė nė dorė tė All-llahut, e Ai ia jep kujt tė dojė, All-llahu ėshtė dhurues i madh.