25. Ne i dėrguam tė
dėrguarit Tonė me dokumente tė qarta dhe Ne zbritėm me ata librin dhe
drejtėsinė qė ti pėrmbahen njerėzit tė sė drejtės. Ne e kemi zbritur edhe
hekurin
qė nė tė ka forcė tė fortė dhe dobi
pėr njerz, e edhe pėr tu ditur te All-llahu se kush ndihmon Atė (rrugėn e Tij)
dhe tė dėrguarit e Tij duke i besuar tė fshehtės. Ska dyshim
se All-llahu ėshtė furnizues, mbizotėrues.
26. Ne Nuhun dhe
Ibrahimin i zgjodhėm tė dėrguar e pasardhėsve tė atyre dyve ua dhamė
pejgamberllėkun dhe librin, e disa prej tyre po shumė prej tyre mbetėn jashtė
rrugės.
27. Pastaj vazhduam
pas tyre me tė dėrguarit Tanė, e pas tyre dėrguam Isain tė birin e Merjemes dhe
atij ia dhamė Ingjillin, e nė zemrat e ithtarėve tė tij dhuruam butėsi e
mėshirė, ndėrsa murgėsinė ata vetė e shpikėn. Ne atė nuk ua bėmė obligim atyre,
mirėpo edhe pse kishin pėr qėllim me tė vetėm tė arrijnė kėnaqėsinė e
All-llahut, ata nuk iu pėrmbajtėn asaj si duhet pėrmbajtur, prandaj atyre qė
besuan, Ne u dhamė shpėrblimin e tyre, po shumica prej tyre janė mėkatarė
(jobesimtarė).
28.
O ju qė keni besuar, kinie frikė All-llahun dhe vazhdoni me besim ndaj tė
dėrguarit tė Tij, se Ai ju jep dyfish nga mėshira e tij, ju dhuron dritė qė
ecni me tė, ju falė mėkatet tuaja All-llahu ėshtė mekatfalės, mėshirues.
29. Le ta dinė ithtarėt
e librit se ata nuk kanė asgjė nė dorė ng mirėsia e All-llahut dhe se tė gjithė
e mira (pejgamberllėku, shpallja) ėshtė nė dorė tė All-llahut, e Ai ia jep kujt
tė dojė, All-llahu ėshtė dhurues i madh.