10. Edhe ata qė kanė ardhur pas tyre e thonė: “Zoti ynė, falna ne dhe vėllezėrit tanė qė para nesh u pajisėn me besim dhe mos lejo nė zemrat farė urrejtjeje ndaj atyre qė

besuan. Zoti ynė Ti je i butė, mėshirues!”

11. A nuk e ke ditur se ata qė u bėnė hipokritė, u thoshin vėllezėrve tė vet nga ithtarėt e librit qė nuk kishin besuar: nėse ju dėboheni, edhe ne do tė dalim me ju, pėr ēėshtjen tuaj, ne kurrė nuk do t’i bindemi askujt (t’ju luftojmė ose t’ju nėnshtrojmė), e nėse luftoheni prej dikujt, ne gjithqysh do t;u ndihmojmė. All-llahu dėshmon se ata janė rrenacakė!

12. Sikur tė dėbohen ata (ithtarėt e librit), nuk do tė dilnin me ta edhe sikur tė luftoheshin, nuk do t’u ndihmojnė atyre, po edhe sikur t’u ndihmonin atyre, ata do tė iknin prapa, e ata do tė mbesin pa ndihmėn e tyre. 

13. Ju (besimtarėt) nė zemrat e tyre (ta munafikėve) jeni frikė mė e fortė se All-llahu (frika nga All-llahu). Kjo pėr shkak se ata janė popull qė nuk kuptojnė. 

14. Ata tė gjithė sė bashku nuk kanė guxim t’ju luftojnė, vetėm kur gjenden nė ndonjė vend tė fortifikuar ose kur janė pas ndonjė muri. Armiqėsia ndėrmjet tyre ėshtė e ashpėr. Mund tė mendohet pėr ta se janė tė bashkuar,e nė reallitet zemrat e tyre janė tė pėrēara, sepse janė njerėz qė nuk logjikojnė. 

15. Si shembull i atyre jo fort moti qė pėrjetuan tė keqen e punės sė vet, edhe ata kanė njė dėnim tė rėndė. 

16. Ata (hipokritėt) janė shembull si djalli, kur i thotė njeriut: “Refuzo besimin!”, e kur ai tė ketė refuzuar, ai (djalli) tėrhiqet prej teje; unė i frikohem All-llahut, Zotit tė gjithėsisė!”