8. O ju qė keni besuar, pendohuni te All-llahu me njė pendim tė sinqertė nė mėnyrė qė Zoti juaj t’i largojė prej jush tė kėqijat, t’u shpie nė Xhennete, nėn tė cilat rrjedhin

lumenj ditėn kur All-llahu nuk e turpėron Pejgamberin e sė bashku me tė as atta qė kanė besuar. Drita e tyre ndriēon para tyre dhe nė tė djathtė tė tė tyre, e ata thonė: “Zoti ynė, vazhdona dritėn tonė, falna neve. Vėrtet, Ti je i plotfuqishėm pėr ēdo send”. 

9. O ti pejgamber, luftonju jobesimtarėt e hipokritėt dhe qėndro ashėpėr kundėr tyre; vendi i tyre ėshtė Xhehennemi qė ėshtė njė vend i shėmtuar! 

10. Atyre qė mohuan, All-llahu u sjell njė shembull gruan e Nuhut dhe gruan e Lutit. Ato tė dyja ishin nė kurorė tė dy robėrve tė mirė nga robėrit tanė, por ato tė dyja i tradhtuan (nė fe) ata tė dy dhe kėta tė dy nuk mund t’i mbrojnė ato fare te All-llahu, e atyre dyjave u thuhet: “Hyni nė zjarr sė bashku me ata qė hyjnė!” 

11. E atyre qė besuan, All-llahun u solli shembull gruan e faraonit kur ajo tha: “Zoti im, mė bėn njė vend pranė mėshirės sate nė Xhennet dhe mė shpėto prej faraonit e brutalitetit tė tij dhe mė shpėto prej popullit mizor!” 

12. Edhe Merjemen tė bijėn e Imranit, qė e ruajti nderin e vet, e Ne prej anės sonė i frymėzuam njė shpirt e ajo i besoi fjalėt e Zotit tė saj dhe librat e Tij dhe ishte e devotshme.