53. Zoti ynė, ne e besuam atė qė e zbrite (shpalljen), e pasuam tė dėrguarin (Isain), pra shėnona bashkė me ata qė dėshmojnė (besimin e drejtė)!’  

54. E, ata (jehudiė) i kurdisėn njė dredhi (mbytjen e Isait), All-llahu iu kundėvu dredhisė sė tyre, All-llahu ėshtė asgjėsuesi mė i fuqishėm kundėr atyre qė bėjnė dredhi.  

55. (Pėrkujto, o i dėrguar) Kur All-llahu tha: ‘O Isa, Unė po tė marr ty, po tė ngris te Unė, po tė shpėtoj prej sherrit tė atyre qė nuk besuan. E ata qė tė besuan ty, do t’i ngrisė lart mbi ata qė nuk besuan deri nė ditėn e kijametit , pastaj vetėm te Unė ėshtė kthimi juaj, Unė gjykuj mes jush pėr atėqė kudėshtoheshit.  

56. Pėr sa u pėrket atyre qė nuk besuan, Unė do t’i ndėshkoj me njė ndėshkim tė ashpėr nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr,dhe ata nuk do tė kenė ndihmėtarė.  

57. E pėr sa u pėrket atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, atyre u japė shpėrblim tė plotė. All-llahu nuk i do tė padrejtit.  

58. Kėto qė po t’i lexojmė ty (o i dėrguar) janė nga ajetet, janė nga Kur’ani i pa tė meta (i rrezistueshėm).  

59. Vėrtet, qėshtja e Isait (tė lindur pa baba) te All-llahu ėshtė sikurse qėshtja e Ademit. Atė e krijoi Ai nga dheu, e pastaj atij i tha “Bėhu!” ai u bė.  

60. E vėrtetėėshtė (kjo) nga Zoti yt, e ti kurrsesi mos u bėn nga ata qė dyshojnė.  

61. E kush tė kundėrshton ty nė qėshtjen e tij (Isait) pasi tė ėshtė bėrė e ditur e vėrteta, ti thuaj: ‘Ejani i thėrrasim bijtė e tanė dhe bijtė tuaj, gratė tona dhe gratė tuaja, vetė ne dhe vet ju, mandej sinqerisht tė lutemi pėr mallkim, dhe mallkimi nga ana e All-llahut ta hedhim kundėr gėnjeshtarėve.