40. Pra betohem nė Zotin e lindjeve e tė perėndimeve, se Ne kemi fuqi. 

41. zėvendėsojmė me mė tė mirė se ata dhe Ne nuk mund tė na dalė kush para. 

42. Po ti lėri ata tė zhyten edhe mė thellė nė tė kota dhe tė dėfrehen deri qė tė ballafaqohen nė ditėn e tyre qė po u premtohet. 

43. Ditėn kur duke u ngutur dalin prej varreve, sikur nguteshin te idhujt, 

44. Me shikimet e tyre tė pėrulura i ka kapluar poshtėrimi. Ajo ėshtė dita qė ka qenė premtuar. 

 

71.Suretu Nuh

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ne e dėrguam Nuhun e populli i vet (dhe i thamė): “Tėrhiqja vėrejtjen popullit tėnd para se ata t’i godasė dėnimi i rėndė!” 

2. Ai tha: “O populli im, unė jam i dėruar te ju, jam i qartė. 

3. Adhuronie All-llahun, kini frikė prej Tij dhe mua mė dėgjoni. 

4. Ai u falė juve nga mėkatet tuaja dhe ua vazhdon jetėn deri nė njė afat tė caktuar (pa u dėnuar), e kur tė vijė afati i caktuar prej All-llahut, ai nuk shtyhet pėr mė vonė, nėse jeni qė e dini”. 

5. Ai tha: “O Zoti im, unė e thirra popullin tim natėn e ditėn. 

6. Por thirrja ime vetėm ua shtoi ikjen. 

7. Dhe sa herė qė unė i thirritja ata pėr t’u falur Ti mėkatet, ata i vėnin gishtat e tyre nė veshė dhe e mbulonin kokat me teshat e tyre dhe vazhdonin nė atė tė tyren me njė mendjemadhėsi tė fortė. 

8. Pastaj, unė i kam thirrur ata haptazi. 

9. Pastaj unė thirrjen ua drejtoja atyre haptazi, e shumė herė edhe fshehurazi”. 

10. Unė u thashė: “Kėrkoni falje Zotit tuaj, se Ai vėrtet falė shumė;