62. S’ka dyshim, ky ėshtė lajm i vėrtetė. Nuk ka asnjė tė adhuruar tjetėr pos All-llahut. All-llahu ėshtė Ai, i plotėfuqishmi, i vetėdijshmi.  

63. E nėse ata refuzojnė (besimin e drejtė), ata janė ngatėrrestarė, pėr tė cilėt All-llahu e di shumė mirė.  

64. Thuaju (o i dėrguar): “‘O ithtarė tė librit (Tevrat e Inxhil), ejani (tė bashkohemi) te njė fjalė qė ėshtė e njejtė (e drejtė) mes nesh dhe mes jush: tė mos adhurojmė, pos All-llahut, tė mos ia bėjmė Atij asnjė send shok, tė mos konsiderojmė njėri - tjetrin zotėr pos All-llahut!” E nė qoftė se ata refuzojnė, ju thoni: “Dėshmoni pra, se ne jemi muslimanė (besuam njė Zot)!”  

65. (madje thuaju): “O ithtarė tė librit,pse po polemizoni me ne rreth Ibrahimit? E, nuk ja nė shpallur as Tevrati as Inxhilli, vetėm se pas tij?! A nuk e kuptoni (gėnjeshtrėn tuaj)?” 

66. Ja ju jeni ata qė polemizuat edhe pėr atė qė e dinit (pėr Isain) e pėrse polemizoni pėr atė qė s’keni kurrfarė dije (ppėr Ibrahimin)? All-llahu e din tė vėrtetėn e ju nuk e dini.  

67. Ibrahimi nuk ka qenė as jehudi as i krishterė, por ai ishte larg besimeve tė kota, ishte musliman dhe nuk ishte prej idhujtarėve.  

68. Njerėzit mė me meritė pėr t’u thirrur nė Ibrahimin, ishin ata qė e ndoqėn atė (besimin e tij) dhe ky Pejgamber me ata qė besuan (ymeti i kėtij). All-llahu ėshtė mbrojtės i besimtarėve.  

69. Njė grup nga uthtarėt e librit kishin dėshirė t’u shpiejnėnė rrugė tė gabuar por ata nuk mashtrojnėtjetėrpos vetes sė tyre, dhe nuk e vėrejnė.  

70. O ithtarė tė librit, pėrse nuk i besoni ajetet (Kur’anin) e All-llahut, e duke e ditur tė vertetėn?