71. O ithtarėt e librit, pėrse, duke qenė se ju e dini tė vertetėne ngatėrroni me gėnjeshtėn dhe fshihni realitetin? 

72. Njė grup nga ithtarėt e librit thanė (tė vetėve): “Besoni para dite nė atė qė u ėshtė shpallur atyre qė besuan (muslimanėve), e pasdite mos e besoni, e ndoshta edhe ata (muslimanėt), do tė zbrapsen (nga besimi i tyre).  

73. Dhe (u thonin):Mos i besoni askujt pėrveē atij qė ėshtėnė fenė tuaj!”Thuaj (o i dėrguar):”I vetmi udhėzim ėshtė udhėzimi nga All-llahu!” (u thoni tė vetėve mos besoni nga droja) Se po i jepet ndokujt (pejgamberllėku) sikurse u ėshtė dhėnėjuve dhe (nga droja) se t’ju paraqesin fakte (muslimanėt) para Zotit tuaj (ditėn e gjykimit). Thuaju: “E tėrė e mira ėshtė nė duar tė All-llahut,Ai ia jep atė kujt tė dojė; All-llahu ėshtė dhurues i gjėrė, i gjithdijshėm” 

74. Ai veēon me mėshirėn e vet (me pejgamerllėk) kė tė dojė. All-llahu ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.  

75. Ndėr ithtarė tė librit ka, qė po ia besove njė sasi tė madhe (ari), ai ta kthen ty atė, por ka tė atillė qė po ia besove njė dinarė, ai nuk takthen ty atė, pėrveē nėse gjithnjė irri gati (ia kėrkon pajada). Kėtė (e bėjnė)pėr arsye se ata thonin:”Ne nuk kemi kurrfarė pėrgjegjėsie ndaj (pasurisė qė u marrim) tė tė paditurėve (arabėve analfabetė). Pra duke e ditur tė vertetėn, ata bėjnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut.  

76. Jo,(nuk ėshtė ashtu si thonė ata)po kush e pėrmbush emanetin e vet (ėshtė besnik) dhe ruhet nga mėkatet, s’ka dyshim,All-llahu i do ata qė ruhen.  

77. Ata qė pėr njė vlerė tė paktė e shesin besėn e dhėnė All-llahut, ndryshojnė edhe zotimet e tyrue, tė tillėt nuk kanė pjesė (mėshirė) nė botėn tjetėr, dhe nė ditėn e kijametit All-llahu nuk u flet atyre,nuk i shikon ata dhe i pastron (prej barrės sė gabimeve), ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.