78. Nė tė vertetė,
njė grup prej tyre janė ata qė pėhtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin
(pėr tė deformuar kuptimin) ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga
libri, po ajo nuk ėshtė nga (i vertetė), adje thonė:Kjo
ėshtė nga All-llahu!
79. Sėshtė e drejtė
as nuk i takoiasnjė njeriu qė ti ketė dhėnė All-llahu librin, urtėsinė dhe
pejgamberllėkun,e pastaj ai tu thotė njerėzve:Bėhuni rob tė mij (adhuromėni
mua) e jo tė All-llahut! por (ju thotė):Bėhumi dijetarė tė mėsimeve tė Zotit,
ngase e keni mėsuar njerėzve livrin dhe e keni studiuar atė.
80. Dhe as qė ju
urdhėron ai (pejgamberi) qė tė adhuroni engjėjt , as pejgamberėt pėr zota.
Vallė, a ju urdhėoi ai juve mosbesimin pasiqė ju jeni muslimanė?
81. Pėrkujtoni (o
ithtarė tė librit) kur All-llahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve
ju dhashė libėr e urtėsi, e qė verteton atė qė ju keni pranė veti. Tha
(All-llahu):A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim? Ata thanė:Ne e
pranuam!Tha (All-llahu):Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!
82. E kush shkel
kėtė (zotim) pas kėsaj, ata janė jashtė respektit ndaj All-llahut.
83. A mos kėrkojnė
ata (ithtarėt e librit) fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu?