78. Nė tė vertetė, njė grup prej tyre janė ata qė pėhtjellojnė gjuhėt e tyre kur lexojnė librin (pėr tė deformuar kuptimin) ashtuqė ju tė mendoni se ajo (shprehje) ėshtė nga libri, po ajo nuk ėshtė nga (i vertetė), adje thonė:Kjo ėshtė nga All-llahu!”Po ajo nuk ėshtė nga All-llahu. Ata duke ditur thonė gėnjeshtra pėr All-llahun.  

79. S’ėshtė e drejtė as nuk i takoiasnjė njeriu qė t’i ketė dhėnė All-llahu librin, urtėsinė dhe pejgamberllėkun,e pastaj ai t’u thotė njerėzve:”Bėhuni rob tė mij (adhuromėni mua) e jo tė All-llahut!” por (ju thotė):”Bėhumi dijetarė tė mėsimeve tė Zotit, ngase e keni mėsuar njerėzve livrin dhe e keni studiuar atė.  

80. Dhe as qė ju urdhėron ai (pejgamberi) qė tė adhuroni engjėjt , as pejgamberėt pėr zota. Vallė, a ju urdhėoi ai juve mosbesimin pasiqė ju jeni muslimanė? 

81. Pėrkujtoni (o ithtarė tė librit) kur All-llahu mori zotimin e pejgamberėve: nga ajo se juve ju dhashė libėr e urtėsi, e qė verteton atė qė ju keni pranė veti. Tha (All-llahu):”A pranuat, a e morėt sipėr obligimin Tim? “Ata thanė:”Ne e pranuam!”Tha (All-llahu):”Dėshmoni pra, edhe Unė dėshmoj bashkė me ju!” 

82. E kush shkel kėtė (zotim) pas kėsaj, ata janė jashtė respektit ndaj All-llahut.  

83. A mos kėrkojnė ata (ithtarėt e librit) fe, pos fesė sė shpallur nga All-llahu? E Atij i ėshtė dorėzuar gjithė ē’ka nė qiej e nė tokė, me dashje dhe te Ai kthehen.