92. Kurrė nuk do tė arrini sinqeritetin e plotė me besim (as kėnaqėsinė e lumtur nė Xhennet) derisa tė mos e jepnimė tė dhėmbshmen (mė tė dashurėn) e pasurisė suaj. ēkado qė jepni (pėr Zotin), All-llahu atė e di.  

93. I tėrė ushqimi ishte i lejuar pėr bijtė e israilit, pėrveē atij qė Israili (Jakubi) para se tė s briste Tevrati, ia ndaloi vetvetės. Thuaju: “Sillne pra njė Tevrat dhe lexoni atė, nėse jeni tė vėrtetė (nė ēka thoni)? 

94. Ai qė edhe pas kėsaj shpif gėnjeshtra kundėr All-llahut, ata vėrtet janė mizorė.  

95. Thuaj: “Alahu e tha tė vėrtetėn, pra ndiqne fenė e pastėr tė Ibrahimit, sepse ai nuk u ta konte idhujtarve.  

96. Shtėpia (xhamia) e parė e ndėrtuar pėr njerėz, ėshtė ajo nė Bekė (Mekė), e dobishme  udhėrrėfyese pėr mbarė njerėzimin.  

97. Aty ka shenja tė qarta: vendi iIbrahimit, dhe kush hyn nė te, ai i sigurt, Pėr hirė tė All-llahut, vizita eshtėpisė (Qabes) ėsht obligim pėr atė qė ka mundėsi udhėtimi te ajo, e kush nuk e beson (ai nuk e viziton); All-llahu nuk ėshtė i nevojshėm pėr (ibadetin qė e bėjnė) njerėzit.  

98. Thuaj: “O ithtarė tė librit, pėrse i mohoni ajetet (argumentet) e All-llahut? E All-llahu mbikėqyr atė qė veproni.  

99. Thuaj: “O ithtarė tė librit, pėrse e pengoni atė qė besoni nga rruga e All-llahut , duke u angazhuar qė ta paraqitni atė tė shtrembėr, ndėrsa vetė ju, jeni dėshmues se ėshtė e vėrtetė! Veprimi juaj nuk mund t’i shmanget mbikėqyrjes sė All-llahut.  

100. O ju qė besuat, nė qoftė se ju i bindeni njė grupi tė atyre qė iu ėshtė dhėnė libri, ata, do t’ju kthejnė nė mosbesimtarė.