181. All-llahu ka
dėgjuar fjalėn e tyre qė thanė: All-llahu ėshtė i
varfėr e ne jemi tė pasur! Ne do tė shėnjojmė atė qė thanė ata dhe qė i mbytėn
pejgamberėt pa kurrfarė faji, e do tju themi: Vuane mundimin e djegjies sė zjarrit.
182. Kjo ėshtė
meritė e duarve tuaja, se All-llahu nuk zullumqarė ndaj robėve.
183. Ata janė qė
thanė: All-llahu na ka porositur qė tė besojmė asgjė tė dėrguar derisa ai tė
na sjellė njė kurban qė do ta ngrėnė zjarri. Thuaju:
184. Po nėse ata ty
tė pėrgėnjeshtrojnė, janė pėrgėnjeshtruar edhe para teje tė dėrguar qė u erdhėn
me argumente tė prera, me shkrime qiellore dhe me libėr tė
nditshėm.
185. Secili njeri do
tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen diten e kijametit, e kush
shmanget zjarrit e futet nė Xhennet, ai ka arritur shpėtim, e jeta e kėsaj bote
nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues.
186. Ju patjetėr do
tė sprovoheni si nė pasurinė tuaj, si nė vetėn tuaj, madje do tė dėgjoni
ofendime tė shumta prej atyre qė u ėshtė libri para jush, e edhe prej
idhujtarėve, po nė qoftė se duroni dhe ruheni, ajo ėshtė gjėja mė
vendimtare.