27. All-llahu dėshiron t’ju pranojė pendimin, e ata qė ndjekin dėshirat e epsheve, dėshirojnė qė ju tė shmangeninė tėrėsi (nga rruga e drejtė).  

28. All-llahu dėshiron t’ju lehtėsoj (dispozitat), e megjithatė njeriu ėshtė i paaftė (pėr t’ju pėrballuar epsheve).  

29. O ju qė besuat, mos e hani mallin e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni pajtueshmėri mes vee, dhe mos mbytni veten tuaj (duke mbytur njėri-tjetrin). Vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr ju.  

30. Kush bėn kėtė (qė ndaloi Zoti) qėllimisht dhe tejkalon kufijtė, Ne do ta hudhim atė nė njė zjarr tė fortė. Dhe kjo ėshtė leht pėr All-llahun.  

31. Nėse lagoheni prej mėkateve tė mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, Ne ju shlyejmė mėkatet e vogla dhe ju fusim nė njė vnd tė ndershėm.  

32. Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan ata dhe grve gjithashtu ju takon hise bga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.  

33. Ne u kemi caktuar pėr secilin trashėgimtarė, pjesėn e pasurisė qė e lėnė prindėrit ose tė afėrmit. E atyre qė ju keni premtuar, jepnu pjesėn ė tyre. All-llahu ėshtė dėshmues mbi ēdo send.