27. All-llahu dėshiron
tju pranojė pendimin, e ata qė ndjekin dėshirat e epsheve, dėshirojnė qė ju tė
shmangeninė tėrėsi (nga rruga e drejtė).
28. All-llahu
dėshiron tju lehtėsoj (dispozitat), e megjithatė njeriu ėshtė i paaftė (pėr
tju pėrballuar epsheve).
29. O ju qė besuat,
mos e hani mallin e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė
cilėn keni pajtueshmėri mes vee, dhe mos mbytni veten tuaj (duke mbytur
njėri-tjetrin). Vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr
ju.
30.
31. Nėse lagoheni
prej mėkateve tė mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, Ne ju shlyejmė mėkatet e
vogla dhe ju fusim nė njė vnd tė ndershėm.
32. Mos lakmoni nė
atė, qė All-llahu gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise
nga ajo qė fituan ata dhe grve gjithashtu ju takon hise bga ajo qė fituan ato.
All-llahut kėrkoni nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo
send.
33. Ne u kemi
caktuar pėr secilin trashėgimtarė, pjesėn e pasurisė qė e lėnė prindėrit ose tė
afėrmit. E atyre qė ju keni premtuar, jepnu pjesėn ė tyre. All-llahu ėshtė
dėshmues mbi ēdo send.