52. Ata janė qė All-llahu i mallkoi, e atė qė e mallkon All-llahu, pėr tė nuk ka ndihmėtarė.  

53. A mos kanė ata ndonjė pjesė tė pshtetit? Ata nuk do t’u jepnin njerėzve as sa grimca.  

54. A u kanė zili atyre njerėzve pėr atė qė All-llahu u fha nga mirėsitė e Tij? Ne u patėm dhėnė pasardhėsve tė Ibrahimit librin e sheriatin dhe u patėm dhėnė atyre pushtet tė madh.  

55. Po disa prej tyre i besuan atij (Muhammedit), e disa e refuzuan. Pėr ta mjafton zjarri i Xhennemit.  

56. Ështė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t’i hudim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė.  

57. ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t’i fusim nė Xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj, ku do te jenė pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė mrekullueshme.  

58. All-llahu ju urdhėron qė t’u jepni amanetin tė zotėve tė tyre dhe kur tė gjykoni, ju urdhėron tė gjykoni me tė drejt mes njerėzve. Sa e mirė ėshtė kjo qė ju kėshillon. All-llahu dėgjon dhe sheh si veproni.  

59. O ju qė besuat, nėnshtrojuni All-llahut, dhe nėnshtrojuni tė dėrguarit dhe pėrgjegjėsve nga ju. Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje, drejtojuni All-llahut dhe tė Dėrguarit po qe se i besoni All-llahut dhe ditės sė fundit. Kjo ėshtė mė e dobishmja dhe pėrfundimi mė i mirė.