52. Ata janė qė
All-llahu i mallkoi, e atė qė e mallkon All-llahu, pėr tė nuk ka
ndihmėtarė.
53. A mos kanė ata
ndonjė pjesė tė pshtetit? Ata nuk do tu jepnin njerėzve as sa
grimca.
54. A u kanė zili atyre
njerėzve pėr atė qė All-llahu u fha nga mirėsitė e
Tij? Ne u patėm dhėnė pasardhėsve tė Ibrahimit librin e
sheriatin dhe u patėm dhėnė atyre pushtet tė madh.
55.
56. Ështė e
vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do ti hudim nė zjarr. Sa herė qė u
digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin.
All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i drejtė.
57. ata qė besuan
dhe bėnė vepra tė mira, Ne do ti fusim nė Xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj,
ku do te jenė pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė
mrekullueshme.
58. All-llahu ju
urdhėron qė tu jepni amanetin tė zotėve tė tyre dhe kur tė gjykoni, ju
urdhėron tė gjykoni me tė drejt mes njerėzve. Sa e mirė ėshtė kjo qė ju
kėshillon. All-llahu dėgjon dhe sheh si veproni.
59. O ju qė besuat,
nėnshtrojuni All-llahut, dhe nėnshtrojuni tė dėrguarit dhe pėrgjegjėsve nga ju.
Nėse nuk pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje, drejtojuni All-llahut dhe tė Dėrguarit
po qe se i besoni All-llahut dhe ditės sė fundit. Kjo ėshtė mė e dobishmja dhe
pėrfundimi mė i mirė.