80. Kush i bindet Pejgamberit, ai i ėshtė bindur All-llahut, e kush e refuzon, Ne nuk tė dėrguam roje kundėr tyre .  

81. Dhe thonė: “jemi” Tė bindur”. E kur largohen prej teje, njė grup prej tyre (natėn) planifikon diēka tjetėr nga ajo qė u thua ti. All-llahu shėnon atė qė e ndryshojnė. Mos u vė veshin atyre e mbėshtetu All-llahut.  

82. A nuk e pėrfillin ata (me vėmndje) Kur’anin? Sikur tė ishte prej dikut tjetėr, pėrvrē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie.  

83. Madje kur u vjen atyre (munafikėve) ndonjė lajm qetėsues (kur fitojnė myslimanėt) ose shqetėsues (kur dėshtojnė), ata e pėrhapin atė, sikurt’ia linin atė (pėrhapjen lajmit) Pejgamberit dhe pėrgjefgjėsve tė tyre, ata do dinin tė nxjerrin pėrfundime (se si do tė duhej shpallur). Por sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, u, pos njė pakice, do tė ndiqnit rrugėn e djallit.  

84. Lufto nė rrugėn e All-llahut1 Nuk obligohet kush pos teje. Ngacmoi besimtarėt (pėr luftė), allahu do tė zmbrapsė fuqinė e tė pabesėve. All-llahu ėshtė mė fuqiforti, mė ndėshkuesi.  

85. Kush ofrin ndihmė tė mirė, do tė ketė pjesė nga ajo,dhe kush ofron ndihmė tė keqe do tė ngarkohet me tė. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm ndaj ēdo sendi.  

86. Kush pėrshėndeteni me ndinjė pėrshėndetje, ju ktheni pėrshėhdetje edhe mė tė mirė, ose kthenie ashtu. All-llahu llogarit pėr ēdo send.