87. Pėr All-llahun,
qė ska tjetėr pos Tij, pa tjetėr Ai do tju tubojė nė ditėn e gjykimit pėr tė
cilėn gjė nuk ka dyshim. E mund tė jetė mė i vėrtetė se
All-llahu nė thėnie?
88. E ēka ėshtė me ju
qė nė ēėshtjen e munafikėve jeni dy grupe; derisa pėr
atė qė bėn, All-llahu i pėrmbysi ata? a mos doni ta
vini nė rrugė tė drejtė atė qė All-llahu e ka humbur? Pėr atė qė All-llahu e ka
humbur, nuk do tė gjeni rrugė!
89. Ata dėshirojnė
qė edhe ju tė mos besoni sikurse nuk besuan vetė dhe bėheni tė njejtė. MOs
izininipėr miq prej yre deisa ata tė shpėngulen (si ju) pėr hirė tė All-llahut,
enėse refuzojnė,ataherė kudo qė ti gjeni, kapni dhe
mbytni dhe prej tyre mos zini as mik as ndihmės.
90. Pėrpos atyre qė
srtehohen te njė popull, me tė cilin keni marrveshje, e ju u vjen rėndė tė luftojnė kundėr jush ose kundėr popullit tė vet. Skur
All-llahu tė donte do tju jepte atyre fuqi e pushtet mbi ju dhe do tju
luftonin. Nė qoftėse ata tėrhqen prej jush, nuk ju luftojnė dhe ju ofrojnė
paqe, atėheė All-llahu nuk ju lejon rrugė (rrugė) kundėr tyre.
91. Ju do tė hasni
nė tė tjerė, qė duan tė sigurohen te ju (duke u paraqitur si bsimtarė) dhe tė
sigurohen te populli i vet (si jobesimtarė). E, saherė qė
thirren, (kundėr jush) i pėrgjigjen thirrėjes. Nė qoftė se nuk largohen
prej jush, nuk ju ofrojnė paqe dhe nuk heqin dorė nga lufta kundėr jush, atherė
kapeni dhe mbytni kudo qė ti takoni. Kundėr tyre u kemi
dhėnė fakte tė qarta.