87. Pėr All-llahun, qė s’ka tjetėr pos Tij, pa tjetėr Ai do t’ju tubojė nė ditėn e gjykimit pėr tė cilėn gjė nuk ka dyshim. E mund tė jetė mė i vėrtetė se All-llahu nė thėnie? 

88. E ēka ėshtė me ju qė nė ēėshtjen e munafikėve jeni dy grupe; derisa pėr atė qė bėn, All-llahu i pėrmbysi ata? a mos doni ta vini nė rrugė tė drejtė atė qė All-llahu e ka humbur? Pėr atė qė All-llahu e ka humbur, nuk do tė gjeni rrugė!  

89. Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos besoni sikurse nuk besuan vetė dhe bėheni tė njejtė. MOs izininipėr miq prej yre deisa ata tė shpėngulen (si ju) pėr hirė tė All-llahut, enėse refuzojnė,ataherė kudo qė t’i gjeni, kapni dhe mbytni dhe prej tyre mos zini as mik as ndihmės.  

90. Pėrpos atyre qė srtehohen te njė popull, me tė cilin keni marrveshje, e ju u vjen rėndė luftojnė kundėr jush ose kundėr popullit tė vet. Skur All-llahu tė donte do t’ju jepte atyre fuqi e pushtet mbi ju dhe do t’ju luftonin. Nė qoftėse ata tėrhqen prej jush, nuk ju luftojnė dhe ju ofrojnė paqe, atėheė All-llahu nuk ju lejon rrugė (rrugė) kundėr tyre.  

91. Ju do tė hasni nė tė tjerė, qė duan tė sigurohen te ju (duke u paraqitur si bsimtarė) dhe tė sigurohen te populli i vet (si jobesimtarė). E, saherė qė thirren, (kundėr jush) i pėrgjigjen thirrėjes. Nė qoftė se nuk largohen prej jush, nuk ju ofrojnė paqe dhe nuk heqin dorė nga lufta kundėr jush, atherė kapeni dhe mbytni kudo qė t’i takoni. Kundėr tyre u kemi dhėnė fakte tė qarta.