114. Nė shumė biseda
tė tyre tė fshehta nuk ka kurrfarė dobie, pėrveē (bisedės) kush
kėshillon pėr lėmoshė, pėr ndonjė tė mirė ose pajtim mes njerėzve. e kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim vetėm kėnaqėsinė e
All-llahut, Ne do ti japim mė vonė (nė botėn tjetėr) shpėrbllim tė
madh.
115. Kush ikundėrvihet
tė dėrguarit, pasi qė iėshtė bėrė eqatė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga
ajo e e besimtarėve, Ne e lėmė nė atė qė ka zgjedhur (nė dynja) e e fusim nė
Xhehennem. Pėrfundim i keq ėshtė ai.
116. Ështė e
vėrtetė se All-llahu nuk falė (mėkatin) ti bėhet Atij shok, pos kėtij
(mėkati), tė tjerat i falė atij qė dėshiron. Ai qė i
pėrshkruan shok All-llahut, ai ka humbur dhe bėrė njė largim tė madh (prej tė
vėrtetės).
117. Ata nuk lusin
tjetėr pos Tij vetėm (emra idhujsh) femra dhe nuk tjetėr pos djallit plot
sherr.
118. Atė e mallkoi
All-llahu. Ai ka thėnė: Unė do tė pėrfitoj njė pjesė tė caktuar tė robėrve tė
tu.
119. Do ti (shmang
nga e vėrteta), do ti bėjė tė shpresojnė nė gjėra tė
120. Ai u premton
atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por djalli nuk premton tjetėr vetėm se
mashtrim.
121. Tė tillėt (qė
ndjekin djallin) kanė vendin nė Xhehennem dh e prej tij nuk kanė pėr tė ikur
(shpėtim).