114. Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka kurrfarė dobie, pėrveē (bisedės) kush kėshillon pėr lėmoshė, pėr ndonjė tė mirė ose pajtim mes njerėzve. e kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim vetėm kėnaqėsinė e All-llahut, Ne do ti japim mė vonė (nė botėn tjetėr) shpėrbllim tė madh.  

115. Kush ikundėrvihet tė dėrguarit, pasi qė iėshtė bėrė eqatė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e e besimtarėve, Ne e lėmė nė atė qė ka zgjedhur (nė dynja) e e fusim nė Xhehennem. Pėrfundim i keq ėshtė ai.  

116. Ështė e vėrtetė se All-llahu nuk falė (mėkatin) t’i bėhet Atij shok, pos kėtij (mėkati), tė tjerat i falė atij qė dėshiron. Ai qė i pėrshkruan shok All-llahut, ai ka humbur dhe bėrė njė largim tė madh (prej tė vėrtetės).  

117. Ata nuk lusin tjetėr pos Tij vetėm (emra idhujsh) femra dhe nuk tjetėr pos djallit plot sherr.  

118. Atė e mallkoi All-llahu. Ai ka thėnė: “Unė do tė pėrfitoj njė pjesė tė caktuar tė robėrve tė tu”.  

119. Do t’i (shmang nga e vėrteta), do t’i bėjė tė shpresojnė nė gjėra tė kota; do t’i urdhėroj dhe ata dotė shqyejnė veshėt e bagėtive; do ti urdhėroj dhe ata do tė shėmtojnė krijesat e All-llahut. E kush bėn mik djallin, e jo All-llahun, ai ka dėshtuar sheshazi.  

120. Ai u premton atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por djalli nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim.  

121. Tė tillėt (qė ndjekin djallin) kanė vendin nė Xhehennem dh e prej tij nuk kanė pėr tė ikur (shpėtim).