Part 1
1.Suretu
Al-Fatiha
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Me emrin e
All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
2. Falėnderimi
i takon All-llahut , Zotit tė botėrave !
3. Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
4. Sunduesit tė ditės sė
Gjykimit!
5. Ty tė adhurojmė
dhe prej Teje ndihmė kėrkojmė!
6. Udhėzona nė rrugėn e drejtė!
7. Nė rrugėn e atyre ndaj tė cilėve
ke bekimin, e jo nė tė atyre qė je i hidhėruar ,
dhe
qė kanė humbur
2.Suretu
Al-Bekare
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lam,
Mim.
2. Ky ėshtė libri nė tė cilin nuk ka
dyshim, udhėzues pėr ata qė frikėsohen (nga
All-llahu).
3. Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn , e kryejnė faljen dhe prej asaj qė Ne i kemi
furnizuar, japin .
4. Dhe ata tė cilėt e besojnė atė qė tu
shpall Ty, dhe atė qė ėshtė shpallur para teje,
dhe tė cilėt pėr ahiretin (botėn tjetėr) janė tė bindur.
5. Tė tillėt janė tė udhėzuarit nga
Zoti i tyre dhe tė tillėt janė tė shpėtuarit.
6.
E pėr ata qė mohuan ėshtė njėlloj, ua tėrhoqe vėrejtjen apo nuk ua tėrhoqe, ata
nuk besojnė.
7. All-llahu vėndoi vulė nė zemrat e
tyre dhe vėshėt e tyre, ndėrsa nė tė pamurit e tyre ka njė perde, e pėr ta ka
dėnim tė madh.
8. Ka prej njerėzve qė thonė: Ne i
besojmė All-llahut dhe jetės tjetėr (ahiretit), por ata nuk janė
besimtarė.
9. (Pėrpiqen ta) mashtrojnė
All-llahun dhe ata qė besuan, por nuk mashtrojnė tjetėrkė pos vetes, dhe nuk e
kuptojnė!
10. Nė zemrat e tyre ka sėmundje, pra
All-llahu ua shton sėmundjen, dhe pėsojnė dėnim tė dhembshėm pėr shkak se pėrgėnjenin .
11. E kur atyre u thuhet: Mos bėni
ērregullira nė tokė! Ata thonė: Ne jemi vetėm paqėsues!
12. A nuk janė vėrtet ata
ērregulluesit?; Por nuk kuptojnė!
13. Dhe kur atyre u thuhet: Besoni sikurse
besuan njerėzit! Ata thonė: A tė besojmė ashtu siē besuan mendjelehtit? A nuk
janė vėrtet mu ata mendjelehtit?; Por nuk e
dinė.
14. E kur i takojnė ata qė besuan
thonė: Ne besojmė! por kur veēohen me djajt e vet u thonė: Ne jemi me ju, ne
vetėm jemi tallur.
15. All-llahu tallet me ta, dhe ua
shton tė kėqiat duke i lėnė tė bredhin.
16. Tė tillėt janė ata qė blenė
lajthitjen me udhėzimin, pra nuk pati fitim tregėtia e tyre dhe ata nuk qenė tė
udhėzuar.
17. Shembulli i tyre ėshtė si shembulli
i atij qė ndezė njė zjarr dhe posa ai ndriēon vendin pėrreth tij, All-llahu ua
shuan dritėn atyre dhe i lė nė errėsira, (dhe aty) nuk shohin.
18. (Janė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė
verbėr, ata nuk kthehen (nga rruga e shtrembėr).
19. Ose (Shembulli i tyre ėshtė) si
ndonjė shi i rreptė prej sė larti me errėsirė, me bubullimė e me vetėtimė, e
prej frikės sė vdekjes, nga rrufeja, ata vejnė gishtat nė veshėt e tyre.
20. Vetėtima gati ua merrė tė pamurit
dhe, saherė qė ajo u bėnė dritė atyre, ata ecin nė te, e kur u errėsohet mbesin
aty. E sikur tė donte All-llahu, do tua merrte tė dėgjuarit (me krismėn e
bubullimės) dhe tė pamurit (me shkėndijėn e vetėtimės). Vėrtetė, All-llahu
ėshtė i plotėfuqishėm pėr ēdo gjė.
21. U ju njerėz, adhuronie Zotin tuaj,
i cili ju krijoi juve ashtu qė tė jeni tė devotshėm (tė shpėtuar).
22. Ai, i cili pėr ju bėri tokėn
shtrat, (vendbanim) e qiellin kulm, e prej qiellit ju lėshoi shi me tė cilin ju
siguroi lloje tė frutave si ushqim pėr ju, pra mos i pėrshkruani All-llahut
shokė, duke qenė se ju e dini (qė Ai nuk ka shokė).
23. E nė qoftė se jeni nė dyshim nė
atė qė Ne ia shpallėm gradualisht robit tonė, atėherė sillnie ju njė kaptinė tė
ngjashme si ai (Kurani) dhe thirrni (pėr ndihmė) dėshmitarėt tuaj (zotėrat)
pos All-llahut, nėse jeni tė sinqert (nė thėniet tuaja se Kurani nuk ėshtė
prej Zotit).
24. E mos e paēit bėrė (deri mė tash),
e as qė do ta bėni kurrė (edhe nė tė ardhmėn), atėherė ruajuni zjarrit, lėndė e
tė cilit janė njerėzit dhe gurėt, qė ėshtė i pėrgaditur pėr
mosbesimtarėt.
25. E, pėrgėzoi ata qė besuan dhe bėnė
vepra tė mira se ata do tė jenė nė Xhennete nė tė cilėt rrjedhin lumenj. Saherė
qė u jepet ndonjė ushqim nga frutat e tij, ata thonė: Ky ėshtė qė me te u
ushqyem edhe mė parė. Ngase, u sillet ushqim i ngjashėm (vetėm nė formė, e jo
edhe nė shije). Aty do tė kenė ata bashkėshorte tė pastra dhe aty do tė
jenė pėrgjithmonė.
26. All-llahu nuk ngurron qė tė marrė
ēfarėdo shembulli, qoftė mushkonjė a diēka edhe mė e imėt se ajo. Sa u pėrket
atyre qė besuan, ata e dinė se ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre, ndėrsa ata tė
cilėt mohuan do tė thonė: Çdeshi All-llahu me kėtė shembull? Ai me tė
lajthitė shumė, dhe udhėzon me tė shumė (nė rrugėn e drejtė), por nuk lajthitė
me tė (tjetėrkė), pos fasikėt (mėkatarėt e mėdhenj).
27. Ata qė e thyejnė besėn e dhėnė
All-llahut pasiqė ėshtė lidhur ajo, dhe e kėpusin atė qė All-llahu ka urdhėruar
tė jetė e kapur (sa i takon fesė sė All-llahut, monoteizmit Islam, dhe tė
praktikohen ligjet e saj nė tokė dhe gjithashtu sa i takon tė mbajturit e
lidhjeve tė mira me farefisin dhe miqėsinė ) e edhe bėjnė shkatėrrimie nė tokė,
tė tillėt janė ata tė dėshtuarit.
28. Si e mohoni All-llahun, e dihet se
ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju
ringjall, e mandej te Ai do tė ktheheni?
29. Ai (All-llahu) ėshtė qė pėr juve
krijoi gjithēka ka nė tokė, pastaj vullnetin e vet ia drejtoi qiellit dhe i
bėri ata shtatė qiej. Ai ėshtė i Gjithėdijshmi pėr ēdo gjė.
30. (Pėrkujto Muhammed) Kur Zoti yt u
tha engjėjve: Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės! Ata thanė:
A do tė vėshė nė te atė qė bėnė ērregullime dhe qė derdh gjaqet, e ne tė
madhėrojmė Ty me lavdėrimin Tėnd dhe plotėsisht tė adhurojmė! Ai tha: Unė di
atė qė ju nuk dini!
31. E Ai (Zoti) ia mėsoi Ademit tė
gjithė emrat (e sendeve) , pastaj ata ua prezentoi engjėjve dhe u tha: Mė
tregoni pėr emrat e kėtyre (sendeve tė emėrtuara), nėse jeni tė drejt (ēka
mendoni)?
32. (Engjėjt) Thanė: Ti je i pa tė
meta, ne kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i
gjithdijshėmi, i urti!
33. (Zoti) Tha: O Adem, njoftoj ata
(engjėjt) me emrat e atyre (sendeve)! E kur u rrėfeu atyre pėr emrat e tyre,
(Zoti) tha: A nuk u kam thėnė juve se Unė, mė sė miri e di fshehtėsinė e
qiejve e tė tokės dhe mė sė miri e di atė, qė ju e publikoni dhe atė qė e mbani
fshehtė.
34. E kur u thamė engjėjve: pėruluni
(bini nė sexhde) Ademit, ata menjėherė iu pėrulėn, me pėrjashtim tė iblisit
(djallit). Ai rrefuzoi dhe u mbajtė nė tė madh dhe u bė pabesimtar.
35. Ne i thamė: O Adem, ti dhe
bashkėshortja juaj banoni nė Xhennet dhe hani lirisht nga frutat e tij kah tė
doni, po mos iu afroni asaj bime (peme) e tė bėheni zulumqarė (tė vetvetes
suaj).
36.
37. E Ademi prej Zotit tė vet pranoi
disa fjalė (lutje) , prandaj Ai ia fali (gabimin), ska dyshim se Ai ėshtė
Mėshiruesi, Pendimpranuesi.
38. Ne u thamė: Dilni prej atyhit qė
tė gjithė, e juve gjithqysh do tu arrijė udhėzim prej Meje, e kush pranon
udhėzimin Tim, pėr ata nuk ka as frikė as qė do tė brengosen.
39. E ata qė mohuan dhe
pėrgėnjeshtruan argumentet tona, tė tillėt janė banues tė zjarrit, ata do tė
jenė aty pėrgjithmonė.
40. O bijtė e israilit, kujtoni (jini
mirnjohės pėr) tė mirat e Mia, tė cilat ua dhurova juve dhe zbatoni premtimin
qė mė keni dhėnė Mua. Unė zbatoj atė qė u premtova dhe tė mė keni frikė vetėm
Mua.
41. Dhe besonie atė, qė e shpalla (Kuranin),
e qė vėrteton atė e keni ju e mos u bėni mohues tė parė tė tij, dhe mos i
ndėrroni ajetet e Mia (Kuranin) me njė vlerė tė paktė, por vetėm Mua tė ma
keni dronė.
42. E mos e ngatėrroni tė vėrtetėn me
tė pavėrtetėn dhe me vetėdije tė fshehni realitetin .
43. Falni namazin dhe jepni zeqatin,
dhe pėruluni (nė ruku ) me ata qė pėrulen.
44. A po i urdhėroni njerėzit pėr punė
tė mira, e veten tuaj po e harroni? Ndėrsa ju e lexoni librin (Tevratin).
A nuk po mendoni?
45. Kėrkoni ndihmė (nė tė gjitha
ēėshtjet) me durim dhe me namaz, vėrtetė, ajo ėshtė e madhe (e vėshtirė), por
jo edhe pėr ata qė kanė frikė (Zotin).
46. Tė cilėt janė tė bindur se do tė
takojnė Zotin e vet dhe se ata do ti kthehen Atij.
47. O bijtė e israilit, pėrkujtone dhuntinė,
Time, tė cilėn ua dhurova, dhe Unė ju pata (tė parėt tuaj) dalluar ndaj
njerėzve tė tjerė (tė asaj kohe).
48. Dhe ruajuni njė ditė kur askush
askujt nuk do tė mund ti kryej asgjė, kur nuk pranohet pėr te (jobesimtarin)
ndonjė ndėrmjetėsim dhe nuk pranohet pėr te kompensim, e as qė do tė ndihmohen
ata (fajtorėt).
49. Pėrkujtoni edhe kur ju shpėtuam
prej popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė idhėt, duke ua
therrur bijtė tuaj, e duke ua lėnė gjallė gratė tuaja. Nė kėtė torturė pėrjetuat
njė sprovim tė madh nga Zoti juaj.
50. Dhe kur pėr ju e ndamė detin, e ju
shpėtuam, ndėrsa ithtarėt e faraonit i fundosėm, e ju i shihnit (me sytė
tuaj).
51. E kur i premtuam Musait (tia
japim Tevratin) dyzet netė, pas tij ju (pasi shkoi ai pėr Tevrat) e adhuruat
viēin, ju ishit dėmtues (tė vetes suaj).
52. Mandej edhe pas asaj ua falėm
(gabimin), ashtu qė tė falenderoni.
53. Dhe (pėrkujtoni) kur ia dhamė
Musait librin, dalluesin nė mėnyrė qė tė udhėzoheni nė rrugė tė
drejtė.
54. Dhe kur Musai popullit tė vet i
tha: O populli im, me adhurimin e viēit (nė vend tė Zotit), ju i bėtė zullum
vetvetes, pra pendohuni para Krijuesit tuaj, dhe mbytne vetveten. Kjo pėr ju
ėshtė mė sė miri te Krijuesi juaj. E Ai ua pranoi pendimin tuaj, Ai ėshtė mėshirues,
ndaj pranoi shumė pendimin.
55. Dhe kur i thatė: O Musa, ne nuk
tė besojmė ty derisa ta shohim All-llahun haptazi, e atėherė juve u rrėmbeu
rrufeja (zjarri) dhe ju e shihnit.
56. Pastaj, qė tė jeni mirėnjohės pas
vdekjes suaj juve ju ngjallėm.
57. Dhe Ne bėmė qė retė tu bėjnė juve
hije, ju furnizuam me rrėshirė (tė ėmbėl -Manna ) dhe me shkurtėza (Salwa). (Ju
thamė) Hani nga tė mirat qė ju furnizuam! (Ata nuk qenė mirėnjohės). Po Neve
ata nuk na bėnė kurrfarė dėmi, por ata dėmtuan vetveten.
58. E kur ju thamė: Hyni nė kėtė
fshat (vendbanim), dhe hani nė te lirisht ku tė dėshironi, e hyni nė derėn (e
fshatit) pėrulur dhe thuani: Hittatun - ndjesė, Ne ua falim mėkatet tuaja, e
bamirėsve ua shtojmė shpėrblimin.
59. E ata qė ishin mizorė atė qė u
ishte thėnė e ndryshuan me njė fjalė tjetėr, e Ne pėr shkak se ata
kundėrshtuan, lėshuam nga qielli Rizjan (lloj dėnimi) kundėr atyre qė
ishin mizorė.
60. Dhe (pėrkujtoni) kur Musai kėrkoi
ujė pėr popullin e tij, e Ne i thamė: Bjeri gurit me shkopin tėnd, atėherė
nga ai gufuan dymbėdhjetė kroje qė secili grup e dinte vendin ku do tė pinte
ujė. (U thamė) Hani dhe pini nga begatitė e All-llahut e mos vazhdoni tė jeni
ērregullues nė tokė.
61. Madje kur ju thatė: O Musa, ne
nuk mund tė durojmė (hamė) vetėm njė ushqim (tė njėjtė), lute pra Zotin tėnd
pėr ne tė na furnizojė me ēka mbinė toka prej perimeve tė saj, prej trangujve,
prej hudrave, prej thjerze (groshė) dhe prej qepėve tė saj! (Musai) Tha: A
kėrkoni ta ndėrroni tė mirėn pėr atė qė ėshtė me e thjeshtė? Zdirgjuni pra nė
qytet, se aty do tė keni atė qė kėrkoni! E mbi ta rėndoi poshtrimi dhe skamja,
e ata kundėr vetes shkaktuan hidhėrimin e All-llahut. Kjo ndodhi ngase ata
mohonin argumentet e All-llahut, mbytnin pejgamberėt pa kurrfarė tė drejte, dhe
pėr shkak se kundėrshtuan dhe i kalonin kufijt nė tė keqe.
62. Vėrtet, ata qė besuan, ata qė
ishin jehudi, krishterėt sabejėt , kush besoi prej tyre (sinqerisht)
All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te Zoti
i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė pikėllohen.
63. (Pėrkujtoni) Kur Ne patėm marrė
prej jush besėn tuaj, ngritėm mbi ju (kodrėn)
64. E pas asaj (besės) ju mė vonė ia
kthyet shpinėn e po tė mos ishte mirėsia dhe mėshira e All-llahut ndaj jush, ju
do tė ishit prej tė dėshpruarve (nė tė dy jetėrat).
65. Ju tanimė e keni tė njohur
ēėshtjen e atyre nga mesi juaj qė nuk respektuan (urdhėrin) nė tė shtunėn, e Ne
u thamė: Shndėrrohuni nė majmunė tė pėrbuzur!
66. Atė (shndėrrimin e tyre) e bėmė
masė ndėshkuese pėr ata qė e pėrjetuan (me sy) dhe pėr tė pastajshmit, por edhe
si kėshillė pėr tė devotshmit.
67. (Pėrkutjoni) Edhe kur Musai
popullit tė vet i tha: All-llahu ju urdhėron ta therrni njė lopė! Ata thanė:
A bėn tallje me ne? Ai tha: All-llahut i mbėshtetem tė mė ruaj e tė mos
bėhem nga injorantėt!
68. Ata thanė: Lute Zotin tėnd pėr ne
tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo? Ai tha: Ai thotė se ajo ėshtė njė lopė as e
vjetėr (e moshuar) as e re (mėshqerė), ėshtė e mesme, zbatoni pra atė qė
urdhėroheni!
69. Ata thanė: Lute Zotin tėnd pėr ne
qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ngjyra e saj? A tha: Ai thotė se ajo ėshtė njė
lopė e verdhė, ngjyra e saj ėshtė e fortė qė kėnaqė shikuesit.
70. Ata thanė: Lute Zotin tėndė pėr
ne qė tė na sqarojė ēfarė ėshtė ajo, se lopėt na janė pėrzier (janė bėrė tė
ngjashme) e ne do tė gjejmė tė vėrtetėn nė dashtė All-llahu!
71. Ai tha: Ai thotė se ajo ėshtė
lopė jo e lodhur duke lėruar tokėn as duke ujitur bimėt, ajo ėshtė pa tė meta
dhe nė tė nuk ka shenjė (ngjyrė tjetėr)! Ata thanė: E tash na e sqarove saktė
dhe e therrėn atė, e pėr pak e lanė pa e kryer punėn.
72. (Pėrkujtoni) Kur e patėt mbytur
njė njeri dhe u kundėrshtuat mes veti pėr te, e All-llahu ėshtė zbulues i asaj
qė e mbanit fshehtė.
73. E ne u thamė: Mėshoni atij (tė
vdekurit) me njė pjesė tė saj (tė lopės sė therrur)! Ja, kėshtu All-llahu
ngjallė tė vdekurit dhe ua sqaron argumentet e veta, ashtu qė tė
kuptoni.
74. Edhe pas (fakteve tė qarta) zemrat
tuaja u bėnė pasandej tė forta si guri, e edhe mė tė forta, sepse ka nga gurėt
prej tė cilėve gufojnė lumenj, e ka disa prej tyre qė ēahen dhe prej tyre buron
ujė, madje ka prej tyre qė nga frika ndaj Zotit rrokullisen tatėpjetė (nga maja
e kodrės). All-llahu nuk ėshtė i pakujdeshėm ndaj asaj qė veproni
ju.
75. A shpresoni se do tu besojnė ata
juve (jehudėt), kur dihet se njė grup prej tyre dėgjuan fjalėt e All-llahut,
edhe pse i kishin kuptuar, e duke qenė tė vetėdijshėm (ēbėnin) i ndryshuan
ato.
76. E kur takonin ata qė kishin besuar
(muslimanėt) thonin: Ne kemi besuar! E kur veēoheshin ata mes veti thonin: A
po ju tregoni atyre (muslimanėve) pėr atė qė All-llahu ua shpalli juve (nė
Tevrat rreth Muhammedit a. s. ) qė ata para Zotit tuaj tė kenė argumente
kundėr jush. A nuk jeni duke kuptuar.
77. A thua nuk e dinė ata (jehuditė)
se All-llahu e di atė ēka e fshehin dhe atė ēka e publikojnė?
78. E ka disa prej tyre qė janė
analfabetė, nuk e kuptojnė librin, por jetojnė vetėm nė shpresa, duke mos qenė
tė sigurt.
79. Ështė shkatėrrim pėr ata qė
me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: Ky ėshtė nga All-llahu!, e
pėr tė arritur me te njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka
shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka
fitojnė.
80. Ata edhe thanė: Neve nuk do tė na
kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara! Thuaj: A mos keni marrė prej
All-llahut ndonjė premtim, e All-llahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni
duke thėnė pėr All-llahun atė qė nuk e dini?
81.
82. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė.
83. (pėrkujtoni) Kur Ne morėm zotimin
e bijve tė Israilit; mos adhuroni tjetėrkė, pėrveē All-llahun, tė silleni mirė
ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmėve, ndaj jetimėve, ndaj miskinėve (tė
varfėrve) dhe njerėzve u thuani fjalė tė mira; faleni namazin dhe jepeni
zekatin, e pastaj ju e thyet zotimin dhe pėrveē njė pakice prej jush, ia kthyet
shpinėn zotimit.
84. Dhe kur morėm zotimin tuaj qė tė
mos derdhni gjakun tuaj, tė mos dėboni vetėn tuaj nga vendi juaj, e ju e
pranuat, ndaj dėshmonie.
85. Pastaj qe, ju jeni ata qė mbytni
njėri-tjetrin, i dėboni disa prej jush nga vendi i tyre duke bashkėpunuar
kundėr tyre si ėshtė mėkatė e padrejtė, e nėse ata bien te ju nė robėri, ju jepni
konpensim pėr (ti liruar) ata, e dėbimi i tyre nga vendi ėshtė i ndaluar pėr
ju. A e besoni njė pjesė tė librit, e tjetrėn e mohoni? Çmund tė jetė
ndėshkimi ndaj atij qė punon ashtu prej jush, pos poshtėrim nė jetėn e kėsaj
bote, e nė ditėn e gjykimit ata hidhen nė dėnimin mė tė ashpėr. All-llahu nuk
ėshtė i pakujdesshėm ndaj asaj qė veproni ju.
86. Tė tillė janė ata, qė e vlerėsuan
jetėn e kėsaj bote mbi botėn tjetėr, andaj atyre as nuk do tu lehtėsohet
dėnimi, e as qė do tė ndihmohen ata.
87. Ne i patėm dhėnė Musait librin dhe
pas tij patėm dėrguar shumė pejgamberė. Isait, birit tė Merjemės i dhamė
argumente (mrekulli) dhe e fuqizuam me (Xhibrilin) shpirtin e shenjtė. E saherė
qė u erdhi ndonjė i dėrguar me ēka nuk u pėlqeu juve, a nuk u bėtė kryelartė
dhe disa prej tyre i pėrgėnjeshtruat e disa i mbytėt?
88. E (jehuditė e kohės sė Muhammedit)
thonė: Zemrat tona janė nė kėllėf! Jo, por pėr shkak tė mosbesimit tė tyre,
All-llahu i ka mallkuar, andaj pak janė qė besojnė (ose: pak send
besojnė).
89. E kur u erdhi atyre prej
All-llahut libri (Kurani) qė ėshtė vėrtetues i atij, qė e kishin pranė, e qė
para se tu vinte e kėrkonin ndihmėn e tij kundėr mosbesimtarėve, e mohuan atė
(Muhammedin) qė e njihnin, kur u erdhi. Pra mallkimi i Allahut qoftė kundėr
mosbesimtarėve!
90. E shėmtuar ėshtė ajo pėr ēka ata e
shitėn vetvetėn. Atė qė e shpalli All-llahu tė mos e besojnė nga zilia, pėr
shkak se All-llahu nga mirėsia e Tij ti shpallė atij qė dėshiron nga robėt e
vet. Andaj merituan zemėrim mbi zemėrim (gazep mbi gazep). Mosbesmtarėt kanė
dėnim qė i poshtėrson.
91. Dhe kur atyre u thuhet: Besoni
atė qė e shpalli All-llahu, ata thonė: Ne besojmė atė qė na u shpall neve,
kurse e mohojmė atė pas tij, edhe pse ėshtė vėrtetues i atij, qė e kanė ata dhe
ėshtė i vėrtet. Thuaj: Nėse jeni besimtarė, pse i mbytnit mė parė pejgamberėt
e All-llahut?
92. Juve u pat ardhur Musai me
argumente, por pas tij ju e adhuruat viēin, pra ju ishit mizorė.
93. (Pėrkujtoni) Kur morėm premtimin
tuaj dhe mbi ju ngritėm kodrėn Tur, (u thamė) merrni kėtė qė u dhamė seriozisht
dhe dėgjoni (respektoni). Ata thanė: Dėgjuam (me vesh) e kundėrshtuam. E pėr
shkak tė mosbesimit tė tyre, adhurimi ndaj viēit ishte pėrzier me gjak nė
zemrat e tyre. Thuaj: Nėse jeni besimtarė, besimi juaj ėshtė duke u udhėzuar
keq.
94. Thuaj: Nėse bota tjetėr
(Xhenneti) te All-llahu ėshtė vetėm pėr ju, edhe pėr njerėzit e tjerė, nėse
jeni tė sinqert, kėrkone vdekjen (e shkoni mė shpejtė).
95. E pėr shkak tė veprave tė tyre
(mėkateve), ata kurr nuk e dėshirojnė atė. All-llahu di pėr
zullumqarėt.
96. Ështė e sigurtė se njerėzit
mė lakmues pėr tė jetuar, ti ke pėr tė gjetur ata (jehuditė), bile edhe mė
lakmues se idhujtarėt. Ndonjėri prej tyre dėshiron tė jetojė njėmijė vjet, por
edhe sikur tė jetojė, ajo (jeta e gjatė) nuk do ta shpėtoj atė prej dėnimit.
All-llahu sheh ēka veprojnė ata.
97. Thuaj:
98.
99. Ne tė kemi shpallur ty (Muhammed)
argumente tė qarta dhe ato nuk i mohon askush, pėrveē atyre qė kanė dalė
respektit.
100. (nuk besojnė argumentet tona se) Saherė
qė ata kanė dhėnė ndonjė premtim, njė grup prej tyre e hodhi atė, por shumica e
tyre nuk beson.
101. E kur u erdhi atyre ndonjė i
dėrguar prej All-llahut, vėrtetues i asaj qė kishin ata, njė grup prej tyre tė
cilėve iu ishte dhėnė libri, e hodhi pas shpine librin e All-llahut, kinse nuk
dinin (asgjė).
102. (E hodhėn librin e Zotit) E ndoqėn
atė qė thonin djajt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit. Por Sulejmani nuk ishte
i pafe, djajt ishin tė pafe, sepse u mėsonin njerėzve magjinė. (Ndoqėn) Edhe atė
qė u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit. E ata tė dy nuk i
mėsonin askujt (magjinė) para se ti thonin: Ne jemi vetėm sprovė, pra mos u
bėn i pa fe! E, mėsonin (njerėzit) prej atyre dyve atė (magji) me ēka ndanin
burrin prej gruas sė vet, por pa lejėn e All-llahut me atė askujt nuk mund ti
bėnin dėm dhe ashtu mėsonin ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre. E ata
(jehuditė) e kanė ditur se ai qė (hodhi librin) e zgjodhi atė (magjinė), ai nė
botėn tjetėr nuk ka ndonjė tė drejtė (nė mėshirėn e Zotit).
103. E sikur tė kishin besuar ata dhe
sikur tė ishin ruajtur (prej mėkateve), po tė dinin, shpėrblimi prej All-llahut
do tė ishte shumė mė i dobishėm.
104. O ju qė keni besuar, mos thuani:
Raina - po thuani: Undhurna dhe respektoni! Mosbesimtarėt kanė dėnim tė
dhėmbshėm.
105. As ata, ithtarėt e librit qė nuk
besuan, e as idhujtarėt nuk duan qė juve tė ju vijė ndonjė e mirė nga Zoti
juaj. Mirėpo, All-llahu me mėshirėn e vet veēon atė qė dėshiron, All-llahu
ėshtė Zot i mirėsisė sė madhe.
106. Ne nuk abrogojmė (pezullojmė)
asnjė nga argumentet tona, apo ta hedhim nė harresė e tė mos sjellim edhe mė tė
dobishėm se ai, ose tė ngjashėm me te. A nuk e ke ditur se All-llahu ėshtė i
plotfuqishėm pėr ēdo send?
107. A nuk e ke ditur se vetėm
All-llahut i takon sundimi i qiejve e i tokės, dhe se pos All-llahut nuk keni
as mbrojtės as ndihmėtar.
108. A doni tė pyetni tė dėrguarin tuaj
sikurse u pyet mė parė Musai. Ai qė e ndėrron besimin me mosbesimin, ai tanimė
e ka humbur rrugėn e drejtė.
109. Shumė ithtarė tė librit (jehudi,
krishterė), edhe pasiqė iu ėshtė bėrė e qartė e vėrteta, nga vetė zilia e tyre
personale dėshiruan qė pas besimit tuaj tiu kthejnė nė mosbesimtarė, pra ju
lini dhe largohuni prej tyre derisa All-llahu ta sjellė urdhėrin e vet.
All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send.
110. Kryeni faljen (namazin) dhe jepne
Zeqatin, e ēfardo tė mirė qė e pėrgatitni pėr veten tuaj, atė e gjeni te
All-llahu. Ska dyshim All-llahu pėrcjell ēdo veprim tuajin.
111. Ata edhe thanė: Kurrsesi nuk ka
pėr tė hyrė kush nė Xhennet, pėrveē atij qė ėshtė jehudi ose i krishterė! Ato
janė fantazi tė tyre! Thuaju: Sillni argumentin tuaj (ēka thoni) po qe se jeni
tė drejtė?
112. Nuk ėshtė ashtu (si thonė ata), po
ai qė ėshtė dorėzuar All-llahut dhe ėshtė bamirės, ai e ka shpėrblimin e vet te
Zoti i tij, pėr ata nuk ka frikė, as nuk kanė pse tė mėrziten.
113. Jehuditė thanė se tė krishterėt
nuk kanė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fe tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt
thanė se jehudit nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy
palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk
dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk
pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre.
114. E kush mundet tė jetė mė mizor se
ai qė nė xhamitė e All-llahut pengon tė pėrmendet emri i Tij (tė bėhet ibadet)
dhe pėrpiqet pėr shkatėrrimin e tyre. Atyre ndryshe nuk u takoi tė hyjnė vetė
nė to, vetėm duke qenė rrespektues (tė tyre e jo rrėnues). Ata nė kėtė jetė
kanė nėnēmim e nė botėn tjetėr dėnim tė madh.
115. Tė All-llahut janė edhe (anėt nga)
lindja edhe perėndimi, dhe kahdo qė tė ktheheni, aty ėshtė anė e
All-llahut. Vėrtetė, All-llahu ėshtė i gjerė (nė bujari) e i
dijshėm.
116. Ata (ithtarėt e librit) thanė:
All-llahu ka fėmijė I pastėr ėshtė Ai nga kjo e metė! E Tij ėshtė
gjithēka nė qiej e nė tokė, gjithēka i ėshtė nėnshtruar Atij.
117. Ai ėshtė shpikės i qiejve e i
tokės (pa kurrfarė modeli tė mėparshėm) e kur dėshiron diēka, ai vetėm i thotė:
Bėhu! nė atė moment bėhet.
118. E ata qė nuk dinė (kurejshitėt
politeistė) thanė: Pėrse tė mos na flasė neve All-llahu, ose tė na vijė ndonjė
argument! po kėshtu, thėniet e tyre nė mėnyrė tė njėjtė i patėn pėrsėritur
edhe ata qė ishin para tyre. Tė njėjta janė zemrat e tyre. Ne tanimė sqaruam
argumentet pėr njė popull qė dėshiron tė bindet.
119. Ne tė dėrguam ty (o Muhammed a.
s.) me tė Vėrtetėn (Islamin), pėrgėzues dhe nedhir (vėrejtės, qortues,
paralajmėrues), e ti nuk je pėrgjegjės pėr banuesit e
Xhehennemit.
120. As jehuditė, e as krishterėt kurrė
nuk do tė jenė tė kėnaqur me ty deri qė tė pasosh fenė e tyre. Thuaju:
Udhėzimi i All-llahut ėshtė udhėzim i drejtė. E nėse pasiqė tė ka ardhur ty e
vėrteta shkon pas mendimeve tė tyre, nuk ka kush tė ndihmojė e as tė mbrojė nga
All-llahu.
121. Atyre, tė cilėve u dhamė librin
dhe tė cilėt e lexojnė drejtė ashtu si ėshtė, ata e besojnė atė (Kuranin). E
ata qė e mohojnė atė, tė tillėt janė ata qė dėshtuan (nė dynja e nė
ahiret).
122. O bijtė e israilit, kujtoni tė
mirat e Mia qė ua dhurova, qė ju dallova mbi njerėzit tjerė (tė asaj
kohe).
123. Dhe ruajuni njė ditė kur askush
nuk do tė mund ta ndihmojė tjetrin pėr asnjė send, nuk pranohet prej askujt
kompensim, nuk do ti bėjė dobi askujt ndonjė ndėrmjetėsim dhe as qė do tė
ndihmohen (mėkatarėt).
124. Pėrkujto (O i dėrguar) kur Zoti i
vet, Ibrahimin e provoi me disa obligime, e ai i pėrmbushi ato, e Ai tha: Unė
po tė bėj ty prijės (imam) tė njerėzimit! Ai tha: (bėn o Zot) Edhe nga
pasardhėsit e mi! (Zoti) Tha: Mirėsinė Time nuk mund ta gėzojnė
mizorėt!
125. Dhe kur shtėpinė (Qaben) e bėmė
vendkthim dhe vendsigurie pėr njerėzit, (u thamė) Vendin ku qėndroi Ibrahimi
pranonie pėr vendfalje! Ibrahimin dhe Ismailin i urdhėruam: ju tė dy pastrone
shtėpinė Time pėr vizituesit, pėr ata qė qėndrojnė aty dhe pėr ata qė falen
aty.
126. Dhe kur Ibrahimi tha: Zoti im,
bėje kėtė njė qytet sigurie dhe banorėt e tij, qė besuan All-llahun dhe jetėn
tjetėr, furnizoj me lloje tė frutave! Ai (All-llahu) tha: (e furnizoj) Edhe
atij qė nuk besoi do tia mundėsoj shfrytėzimin e frutave pėr njė kohė tė
shkurtėr, e pastaj do ta shtyej nė dėnimin e zjarrit, e sa pėrundim i shėmtuar
ėshtė ai.
127. Edhe kur Ibrahimi dhe Ismaili,
duke i ngritur themelet e shtėpisė (Qabes luteshin): Zoti ynė, pranoje prej
nesh, se me tė vėrtetė Ti je qė dėgjon dhe di!
128. Zoti ynė, bėna neve dyve besimtarė
tė sinqertė ndaj Teje dhe nga pasardhėsit tanė, njerėz tė bindur ndaj Teje, na
e mėso manasikun (rregullat e adhurimit) dhe falna neve, vėrtetė Ti je
Falėsi, Mėshiruesi!
129. Zoti ynė, dėrgo ndėr ta, nga gjiu
i tyre tė dėrguar qė tu lexojė atyre ajetet Tua, tu mėsojė atyre librin dhe
urtėsinė, e ti pastroj (prej ndytėsisė sė idhujtarisė) ata. Ska dyshim se Ti
je ngadhėnjyesi, i dijshmi.
130. E kush largohet prej fesė sė
Ibrahimit pėrveē atij qė poshtron vetveten. Ne atė e bėmė tė zgjedhur nė kėtė botė,
kurse nė botėn tjetėr ai ėshtė njėri prej tė lartėve.
131. Kur Zoti i vet atij i tha:
Dorėzohu! Ai tha: Iu kam dorėzuar Zotit tė gjithėsisė!
132.
133. A ishit ju (ithtarė tė librit)
dėshmitarė kur Jakubit iu afrua vdekja, e ai bijve tė vet u tha: Çka do
tė adhuroni pas meje? Ata thanė: Do tė adhurojmė Zotin (Ilah ) tėnd, dhe
Zotin e prindėrve tuaj: Ibrahimit, Ismailit, Ishakut, Njė tė Vetmin Zot dhe
ne, vetėm Atij i jemi dorėzuar!
134. Ai ishte njė popull qė kaloi, atij
i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni
pėrgjegjės pėr atė qė vepruan ata.
135. Ata (ithtarėt e librit) thanė:
Bėhuni jehudi ose tė krishterė, e gjeni rrugėn e drejtė! Thuaj: jo,
(asnjėrėn) por fenė e drejtė tė Ibrahimit qė ai nuk ishte nga
idhujtarėt.
136. Ju (besimtarė) thuani: Ne i
besuam All-llahut, atė qė na u shpall neve, atė qė iu shpall Ibrahimit,
Ismailit, Ishakut, Jakubit dhe pasardhėsve (tė Jakubit qė ishin tė ndarė nė
dymbedhjetė kabile), atė qė i ėshtė dhėnė Musait, Isait dhe atė qė iu ėshtė
dhėnė nga Zoti i tyre pejgamberėve, ne nuk bėjmė dallim nė asnjėrin prej tyre
dhe ne vetėm atij i jemi bindur.
137. Nė qoftė se ata besuan ashtu siē
besuat ju ata vėrtetė kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė
ata janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė
All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.
138. (kjo fe jona ėshtė) Njgyrosje e
All-llahut, e kush ngjyros (me fe) mė mirė se All-llahu? Ne vetėm atė e
adhurojmė.
139. Thuaj: A doni tė grindeni me ne
pėr All-llahun, e Ai ėshtė Zoti ynė dhe Zoti juaj dhe ne kemi vepra
(shpėrblimin e veprave) tona, e ju keni veprat tuaja. Por ne jemi
(besimtarė) tė sinqertė ndaj Tij.
140. A pretendoni se Ibrahimi, Ismaili,
Is-haku, Jakubi dhe pasardhėsit kanė qenė jehudi ose tė krishterė? Thuaj: A e
dini ju mė mirė apo All-llahu? Kush ėshtė mė mizor se ai, qė e ka dėshminė e
All-llahut pranė veti dhe e fshehė. All-llahu nuk ėshtė i panjoftuar me
veprimet tuaja.
141. Ai ishte njė popull qė shkoi, tė
cilit i takoi ajo qė fitoi, e juve u takon ajo qė fituat, prandaj ju nuk jeni
pėrgjegjės pėr atė qė ata vepruan.