Part 2

 

142. Disa mendjelehtė nga njerėzit do tė thonė: “Çka i ktheu ata (muslimanėt) prej kiblės (drejtimit) nė tė cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: “Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e vė nė rrugėn e drejtė atė qė do”.  

143. Disa ashtu (sikur u udhėzuam nė fenė islame) Ne u bėmė juve njė popull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve , dhe pėr tė qenė i dėrguari dėshmitar ndaj jush. E kiblen nga e cila ti u drejtove nuk e bėmė pėr tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė dėrguarit, nga ai qė kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa), por jo edhe pėr ata qė All-llahu i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė t’ua humbė besimin tuaj. S’ka dyshim se All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj njerėzve.  

144. Ne shumė herė po shohim kthimin e fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė. E atyre qė u ėshtė dhuruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo (kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut nuk mund t’i fshihet ajo qė veprojnė ata.  

145. Po edhe sikur t’u sillshe ēdo lloj argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor.  

146. Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup prej tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.   

147. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra kurrsesi mos u bė nga ata qė dyshojnė.  

148. Secili (popull) ka njė anė, tė cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu ka pėr t’ju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.  

149. Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu pėrcjell gjithēka veproni ju.  

150. Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtu qė njerėzit mos tė kenė argument kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk pranojnė kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj jush.  

151. (sikurse plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar t’u lexojė ajetet Tona, t’ju pastrojė, e t’ju mėsojė librin dhe traditėn, e edhe t’ju mėsojė atė qė nuk e dinit.  

152. Pra mė kujtoni Mua,  Unė ju kujtoj juve, Mė falėnderoni e mos Mė mohoni.  

153. O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė All-llahu ėshtė me durimtarėt.  

154. E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e All-llahut mos thoni: “Janė tė vdekur”, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk kuptoni.  

155. Ne do t’ju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e nga jeta e edhe nga frytet, por ti pėrgėzoji durimtarėt.  

156. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e pakėndėshme thonė: “Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm te Ai kthehemi!”  

157. Tė tillėt janė ata qė kanė bekime prej Zotit tė tyre dhe mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė udhėzuarit.  

158. “Safa” dhe “Merve” janė nga shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben pėr haxh), ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te t’i vizitojė ato dyja  (tė ece nė ato dy vende). E kush bėn ndonjė tė mirė nga vullneti (jo obliguese), s’ka dyshim se All-llahu ėshtė shpėrblyes i gjithdijshėm.  

159. Ata, tė cilėt fshehin argmentet dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė.  

160. Pėrveē atyre qė pendohen, qė pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve, (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues.  

161. Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve.  

162. Ata pėrgjithmonė janė aty (nė zjarrė), as nuk u lehtėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat.  

163. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshirėplotė, gjithnjė mėshiron.  

164. Ështė fakt se nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.  

165. E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė All-llahut besojnė idhujt , qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur qė dinin ata qė bėnė mizori se kur do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.  

166. Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė largohen ata qė u prinin atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e tyre.  

167. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas do tė thonė: “Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh!” Kėshtu All-llahu do t’ju paraqesė veprat qė janė dėshprim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej zjarrit.  

168. O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai ėshtė armik i hapėt i juaji.  

169. Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini.  

170. E kur u thuhet atyre (idhujtarėve): “Pranoni atė qė All-llahu e shpalli!” Ata thonė: “Jo, ne ndjekim atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė!” Edhe sikur prindėrit e tyre tė mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do t’i pasonin)?”  

171. Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive) qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė.  

172. O ju qė besuat, hani nga tė mirat qė u kemi dhėnė,  dhe falėnderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e adhuroni.  

173. (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngritet zėri me te) jo nė emėr tė All-llahut. E kush shtrėngohet (tė hajė nga kėto) duke mos tepruar, pėr tė nuk ėshtė mėkat. Vėrtetė All-llahu falė, ėshtė mėshirues.  

174. Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli All-llahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm zjarr. Atyre All-llahu nuk do t’u flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i shfajson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm.  

175. Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj zjarrit?  

176. Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.  

177. Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar) tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit, lajmėtarėve  dhe pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit.  

178. O ju qė besuat, u ėshtė bėrė obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin, femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllau i vet atėherė ajo le tė pėrcillėt (e atij qė e fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le t’i bėhet me tė mirė. kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj. E kush tejkalon pas kėtij (pajtim), ai ka njė dėnim tė idhėt.  

179. O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri tjetrit).  

180. Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejtė. Pėr ata qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer.  

181. Kush bėn ndryshimin e tij pasi qė ta ketė dėgjuar (ditur) atė, mėkati pėr te u takon atyre qė ndryshojnė. All-llahu dėgjon dhe di.  

182. E kush frikėsohet prej testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtetė All-llahu shumė falė dhe shumė mėshiron.  

183. O ju qė besuat, agjėrimi (saum ) u ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush, kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.  

184. (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi), atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju.   

185. (ato ditė tė numėruara janė) Muaji i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kur’ani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju. (tė agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni.   

186. E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua.   

187. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato. All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni tė izoluar (nė i’tikafė) nė xhamia, mos t’u afroheni atyre (pėr marėdhėnie intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu, nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė ruhen.  

188. Dhe mos e hani pasurinė e njėri- tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).  

189. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe fazat e saj) Thuaj: “Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu tė gjeni shpėtim.  

190. Dhe luftoni nė rrugėn e All-llahut  kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).  

191. Dhe luftoni ata kudo qė t’i zini, dėboni prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Fitneja  ėshtė mė e rėndė se vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Mesxhidul-Haram ) deri qė ata t’ju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata. I kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve.  

192. Dhe nėse heqin dorė, pra All-llahu ėshtė Mėkatfalėsi, Mėshiruesi.  

193. Vritni ata derisa tė zhduket fitneja dhe tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun.   E nė qoftė se ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė janė zullumqarė.  

194. Muaji i shenjtė ( i sivjetit) ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė devotshmit.   

195. Dhe jepni pėr njė rrugė tė All-llahut e mos hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė All-llahu i do bamirėsit.  

196. E kryenie haxhin dhe umrėn pėr hir tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka t’ju vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė kurbani vendin e caktuar. Po kush ėshtė prej jush i sėmurė ose ka mundim koke (e rruhet para kohe) kompensim ėshtė: agjėrim, sadaka ose kurban. E kur jeni tė sigurt, ai qė bėnė umrėn para haxhit (duhet therrė) njė kurban qė i vjen mė lehtė, mirėpo nėse nuk ka, le tė agjėroj tri ditė gjatė haxhit e shtatė ditė kur tė ktheheni, kėto jeni dhjetė ditė tė plota. Ky ėshtė rregull pėr ata qė nuk kanė familjen pranė xhamisė sė shenjtė. Pra kinie dro All-llahun dhe dine se All-llahu ėshtė ndėshkues i rreptė.   

197. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin  nė kėta muaj, nuk duhet afruar gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet shkaktuar grindje. All-llahu di pėr atė qė e punoni nga e mira. Dhe pėrgatituni me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė zotėt e mendjes keni dronė Time.  

198. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni (hiqeni) prej Arafatit , pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife) , pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur.  

199. Pastaj zdirgjuni andej kah zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė mėshirues.  

200. E kur t’i kryeni detyrat tuaja, pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: “Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė botė!” pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.  

201. E, ka prej tyre asish qė thonė: “Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!”  

202. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.  

203. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e caktuara  (nė ditėt e bajramit). Kush ngutet (tė largohet prej Mines) pėr dy ditė, nuk bėn mėkat, po edhe ai qė e shtyen (edhe pėr njė ditė) nuk bėnė mėkat, kėto rregulla janė pėr atė qė don tė jetė i pėrpikėt. Pra, kini kujdes All-llahun dhe dine se ju, te Ai tuboheni.  

204. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.   

205. E posa tė kthehet, ai nė tokė vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).  

206. Dhe kur i thuet atij: “Kij frikė All-llahun!”, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i takon atij (Xhehennemi).  

207. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm pėr robtė e vet.  

208. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit, sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.  

209. E nėse devijoni pasi u kanė ardhur argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i vetėdijshėm.  

210. Ata nuk janė duke pritur tjetėr, por vetėm t’u vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn hije tė reve, (t’u vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha ēėshtjeve.  

211. Pyeti bijtė e Israilit, se sa argumente tė ēarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan). E kush e ndėrron tė mirėn e All-llahut pasi qė t’i ka ardhur ajo, s’ka dyshim se ndėshkimi i All-llahut ėshtė i ashpėr. 212. Atyre qė nuk besuan, u ėshtė bėrė e hijshme jeta e kėsaj bote dhe bėjnė tallje me ata qė besuan. Po ata qė u ruajtėn (besimtarėt) nė ditėn e kijametit. All-llahu i jep (shpėrblim) pa masė atij qė e do.  

213. Njerėzit ishin njė popull (tė fesė sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar nė atė qė u kundėrshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithėtarėt e librit). E pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi ata qė besuan te e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vėnė nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron.  

214. Po ju menduat se do tė hyni nė Xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: “Kur do tė jetė ndihma e All-llahut?” Ja (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė afėr!”  

215. Tė pyesin se ēdo tė japin. Thuaj: “Atė qė jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr gurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s’ka dyshim se All-llahu e di.  

216. Juve u ėshtė bėrė obligim kitali (xhihadi) , ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm pėr ju. All-llahu di, e ju nuk dini.  

217. Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e shenjtė, thuaj: “Lufta nė te ėshtė e madhe (mėkat i madh) , por pengimi nga rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja) dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha te All-llahu. E fitneja  ėshtė edhe mė e madhe se mbytja. Ata do t’u luftojnė juve vazhdimisht pėr t’ju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė tė do tė qėndrojnė pėrjetshėm.  

218. Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.  

219. Tė pyesin ty pėr verėn dhe bixhozin . Thuaj: “Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin ty edhe se ē’do tė japin. Thuaj: “Tepricėn!” Kėshtu ua sqaron All-llahu juve argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė keq).   

220. (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj: “Po t’i ndihmoni nė punėt e tyre ėshtė mė mirė, e nėse i pėrzieni (pasurin e tyre me tuajėn), ata janė vėllezėrit tuaj. All-llahu di tė dallojė qėllimkeqin nga qėllimmiri. E sikur tė dėshironte All-llahu do t’ju rėndojė. All-llahu ėshtė mė i fuqishėm, mė i urti.  

221. Mos u martoni me idhujtare deri qė ato tė besojnė (Zotin). Njė robėresh besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me idhujtarė  deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė Xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.  

222. Tė pyesin ty pėr menstruacionin (hajdin). Thuaj: “Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marėdhėnie) derisa tė pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė ndyta e tė neveritshme.  

223. Gratė tuaja janė vendmbjellje e juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn tuaj, dhe kinie frikė All-llahu, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e besimtarėve jepu myzhde.  

224. E mos e bėni All-llahun peng tė betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu dėgjon tė gjitha dhe i di.   

225. All-llahu nuk ju merr nė pėrgjegjėsi pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni qėllimisht me gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė.  

226. Ata qė betohen  se do tė largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), s’ka dyshim All-llahu bėn falje dhe mėshiron.  

227. E nė qoftė se ata kanė vendosur pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e tyre).  

228. E ato gra qė janė shkurorėzuar janė tė obliguara tė presin tri menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut dhe ditės sė mbramė, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qė All-llahu krijoi nė mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse duan pajtim, t’i rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre. All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm, i urtiė.  

229. Lėshimi (pas sė cilit mund tė bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme (bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet t’u merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy frikėsoheni se nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e All-llahut (nė bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund t’i ruajnė dispozitat e All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim pėr shkurorėzim (hule) , pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė All-llahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e All-llahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt.  

230. E nė qoftė se ai (burri) e lėshon atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr ata dy, po qe se mendojnė se do t’i zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė ia sqaron njė populli qė kupton.  

231. E kur t’i keni lėshuar gratė dhe ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose i lėni si duhet (tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa pėr t’i dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė. E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė qė ju shpalli Kur’ani dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send.  

232. Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini.  

233. Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė gjidhėnien, janė tė obliguara t’u japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas) ashtu si ėshtė rregulli. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin e tij. Asnjė nėn nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e tij. Po ashtu ėshtė i obliguar edhe trashėgimtari (i fėmijės). E nėse pas njė konsultimi dhe pėlqimi (prindėrit) shfaqin dėshirėn pėr ndėrprerjen (mė heret) e gjinit, nuk ėshtė ndonjė mėkat pėr ta. Nėse ju baballarėt) pėr fėmijėn tuaj dėshironi gjidhėnėse tjetėr me kusht qė pagesėn t’ia bėni nė mėnyrė tė duhur, nuk ėshtė ndonjė mėkat. Kini frikė nga All-llahu dhe dine se All-llahu sheh ēka punoni.  

234. E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė mėnyrė tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka veproni.  

235. Paraqitja juaj pėr martesė ndaj grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do t’ua pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kursesi mos u premtoni atyre fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos t’u thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dine se All-llahu shumė falė ėshtė i butė.  

236. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se t’u caktoni atyre ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit.  

237. E nėse i lėshoni ato para se tė kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorės), atėherė duhet t’u jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ju falin ose ju falė ai nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtetė, All-llahu sheh atė qė veproni.  

238. Vazhdoni rregullisht namazet (faljet), e edhe atė namazin e mesėm , dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues (nė namaze).  

239. E nėse kėni frikė (nga armiku), atėherė fauni duke ecur ose duke kaloruar , por kur tė jeni tė siguruar, pėrkujtoni (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk dinit.  

240. Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre, furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.  

241. Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm.  

242. Kėshtu, qė t’i kuptoni, All-llahu ua shpjegon argumentet e veta.  

243. A nuk di pėr ata, tė cilėt nga frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra, e All-llahu atyre u tha: “Vdisni!” (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė mirėnjohės.  

244. Luftoni pėr hirė tė All-llahut, etė dini se All-llahu dėgjon, di.  

245. Kush ėshtė ai qė i huazon All-llahut njė hua tė mirė, e Ai t’ia shtojė atij shumėfish Atė? All-llahu shtrėngon (varfėron) dhe ēliron (begaton) dhe kthimi juaj ėshtė vetėm te Ai.  

246. A nuk ke marrė vesh pėr parinė e bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre (Shem’unit): “Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut!” Ai (pejgamberi) tha: “A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos luftoni!” ata thanė: “E ē’kemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut, kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijt tanė?” E kur u obliguan me luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr punėt e zullumqarėve.  

247. Pejgamberi i tyre u tha: “All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin” Ata thanė: “Si mund tė jetė ai sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk ėshtė i pasur? Ai tha: “All-llahu zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me dituri tė gjerė e me fuqi trupore!” All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do, All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.  

248. Lajmėtari i tyre u tha: “Shenjė e sundimit tė tij ėshtė qė t’ju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt, dhe qė nė te gjeni qetėsim (shpirtėror - Sekine)  nga Zoti juaj e, edhe diēka qė ka mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. S’ka dyshim se ky, po qe se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju”.  

249. E kur doli (prej qytetit) Taluti me ushtrinė, tha: “All-llahu do t’ju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij qė me dorėn e vet e pi njė grusht?” Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (taluti) atė sė bashku me te edhe ata qė ishin besimtarė thanė: “Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe ushtrisė sė tij!” Po ata qė ishin tė bindur se do ta takonin All-llahun thanė: “Sa e sa grupe tė vogla me dėshirėn e All-llahut kanė triumfuar ndaj grupeve tė mėdha!” All-llahu ėshtė me durimtarėt.  

250. E kur dualėn pėrballė Xhalutit dhe ushtrisė sė tij, thanė: “Zoti ynė! na dhuro durim! na i pėrforco kėmbėt tona dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!  

251. Me ndihmėn e All-llahut i thyen ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin dhe hikmetin (urtėsinė, nubuwetin ) dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj njerėzimit.  

252. Kėta janė argumente tė All-llahut, po t’i lexojmė ty me saktėsi, e s’ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve.