Part 2
142. Disa mendjelehtė nga njerėzit do
tė thonė: Çka i ktheu ata (muslimanėt) prej kiblės (drejtimit) nė tė
cilin ishin ata (Kudsi)? Thuaj: Tė All-llahut janė lindja dhe perėndimi, Ai e
vė nė rrugėn e drejtė atė qė do.
143. Disa ashtu (sikur u udhėzuam nė
fenė islame) Ne u bėmė juve njė popull tė drejtė (njė mes tė zgjedhur) pėr tė
qenė ju dėshmitarė (nė ditėn e gjykimit) ndaj njerėzve ,
dhe pėr tė qenė i dėrguari dėshmitar ndaj jush. E kiblen nga e cila ti u
drejtove nuk e bėmė pėr tjetėr, vetėm se pėr tė provuar atė qė shkon pas tė
dėrguarit, nga ai qė kthehet prapa, ndonėse kjo ka qenė vėshtirė (pėr disa),
por jo edhe pėr ata qė All-llahu i drejtoi. All-llahu nuk ėshtė qė tua humbė besimin tuaj. Ska dyshim se All-llahu ėshtė shumė i butė dhe mėshirues ndaj
njerėzve.
144. Ne shumė herė po shohim kthimin e
fytyrės tėnde kah qielli, e Ne gjithqysh do tė drejtojmė ty nė drejtim tė njė
kibleje (Qabja) qė ti e do atė. Pra kthehu anės sė xhamisė sė
shenjtė (Qabes), dhe kudo qė tė jeni (o besimtarė) kthehuni kah ajo anė.
E atyre qė u ėshtė dhuruar libri, ata e dinė sigurisht se kjo
(kthesė) ėshtė e vėrtetė nga Zoti i tyre. E All-llahut
nuk mund ti fshihet ajo qė veprojnė ata.
145. Po edhe sikur tu sillshe ēdo lloj
argumenti atyre qė u ėshtė dhėnė libri, ata nuk pasojnė kiblen tėnde, e as ti
nuk do tė pasosh kiblen e tyre, po asnjėra palė nuk do ta pasojė kiblen e
tjetrės. E pas dijes, e cila tė ka ardhur, po e zėmė se ishe vėnė pas dėshirave
tė tyre, atėherė ti do tė ishe mizor.
146. Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata
e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup prej tyre edhe
pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.
147. E vėrteta ėshtė nga Zoti yt, pra kurrsesi mos u bė nga ata qė dyshojnė.
148. Secili (popull) ka njė anė, tė
cilės ai i kthehet, ju shpejtoni kah punėt e mbara, kudo qė tė jeni All-llahu
ka pėr tju tubuar tė gjithėve, All-llahu ka fuqi pėr ēdo send.
149. Kahdo qė tė shkosh ktheje fytyrėn
tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė, kjo ėshtė e vėrtetė nga Zoti yt. All-llahu pėrcjell gjithēka veproni
ju.
150. Dhe kahdo qė tė dalėsh, ktheje
fytyrėn tėnde kah ana e xhamisė sė shenjtė (Qabja) dhe kudo qė tė gjendeni
ktheni fytyrat tuaja kah ana e saj, ashtu qė njerėzit mos tė kenė argument
kundėr jush, pėrveē atyre qė janė mizorė nga ata (qė nga inati nuk pranojnė
kurrfarė fakti), por mos ia keni frikėn atyre, frikėsohuni prej Meje (e bėra
kėtė) qė tė gjeni rrugėn e drejtė dhe qė tė plotėsojė mirėsinė Time ndaj
jush.
151. (sikurse
plotėsova mirėsinė Time ndaj jush) Ashtu siē dėrguam nga gjiu i juaj tė dėrguar
tu lexojė ajetet Tona, tju pastrojė, e tju mėsojė librin dhe traditėn, e
edhe tju mėsojė atė qė nuk e dinit.
152. Pra mė kujtoni Mua, Unė ju kujtoj juve, Mė falėnderoni e mos Mė
mohoni.
153.
O ju qė keni besuar, kėrkoni ndihmė me durim e me tė falur, se vėrtetė
All-llahu ėshtė me durimtarėt.
154. E pėr ata qė u mbytėn nė rrugėn e
All-llahut mos thoni: Janė tė vdekur, Jo, ata janė tė gjallė, por ju nuk
kuptoni.
155.
Ne do tju sprovojmė me ndonjė frikė, me uri, me ndonjė humbje nga pasuria e
nga jeta e edhe nga frytet, por ti pėrgėzoji durimtarėt.
156. Tė cilėt, kur i godet ndonjė e
pakėndėshme thonė: Ne jemi tė All-llahut dhe ne vetėm te Ai
kthehemi!
157. Tė tillėt janė ata qė kanė bekime
prej Zotit tė tyre dhe mėshirė dhe tė tillėt janė ata tė
udhėzuarit.
158. Safa dhe Merve janė nga
shenjat (pėr adhurim) e All-llahut, e kush e mėsyen shtėpinė pėr haxh (Qaben
pėr haxh), ose pėr umre (vizitė jashtė kohės sė haxhit), nuk ėshtė mėkat pėr te
ti vizitojė ato dyja (tė ece nė ato dy vende).
159. Ata, tė cilėt fshehin argmentet
dhe faktet qė Ne i shpallėm, e pasi qė ato ua sqaruam njerėzve nė librin, tė
tillėt i mallkon All-llahu, i mallkojnė edhe ata qė mallkojnė.
160. Pėrveē atyre qė pendohen, qė
pėrmirėsohen dhe qė u shpjegojnė njerėzve, (tė vėrtetėn), tė tillėve ua pranoj
pendimin, se Unė pranoj shumė pendimin, jam mėshirues.
161. Ata, tė cilėt mohuan dhe vdiqėn si
pabesimtarė, kundėr tyre ėshtė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė
gjithė njerėzve.
162. Ata pėrgjithmonė janė aty (nė
zjarrė), as nuk u lehtėsohet dėnimi, as nuk u jepet afat.
163. Zoti juaj (qė meriton adhurim) ėshtė
njė, All-llahu, nuk ka zot pos Atij qė ėshtė mėshirėplotė, gjithnjė
mėshiron.
164. Ështė fakt se nė krijimin e
qiejve e tė tokės, nė ndėrrimin e natės e tė ditės, tė anijes qė lundron nė det
qė u sjell dobi njerėzve, nė atė shi qė e lėshon All-llahu prej sė larti e me
tė ngjall tokėn pas vdekjes sė saj dhe pėrhapė nė te nga ēdo lloj gjallese, nė
qarkullimin e erėrave dhe reve tė nėnshtruara mes qiellit e tokės, (nė tė
gjitha kėto), pėr njė popull qė ka mend ka argumente.
165. E nga njerėzit ka asish qė nė vend
tė All-llahut besojnė idhujt , qė i duan (i madhėrojnė) ata, sikur (qė
besimtarėt e vėrtetė e duan) All-llahun, po dashuria e atyre qė besuan
All-llahun ėshtė shumė mė e fortė. E sikur qė dinin ata qė bėnė mizori se kur
do ta shohin dėnimin (nė botėn tjetėr), do tė binden se e tėrė fuqia i takon
vetėm All-llahut (e jo idhujve) dhe se All-llahu ėshtė ndėshkues i
rreptė.
166. Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė
largohen ata qė u prinin atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u
shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e
tyre.
167. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas
do tė thonė: Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej
tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh! Kėshtu All-llahu do tju
paraqesė veprat qė janė dėshprim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej
zjarrit.
168. O ju njerėz, hani nga ajo qė ėshtė
nė tokė e qė ėshtė e lejuar dhe e mirė, e mos shkoni hapave tė djallit se ai
ėshtė armik i hapėt i juaji.
169. Ai ju urdhėron vetėm me tė kėqia e
turpėsi, dhe ju shtyen tė thoni pėr All-llahun atė qė nuk e dini.
170. E kur u thuhet atyre
(idhujtarėve): Pranoni atė qė All-llahu e shpalli! Ata thonė: Jo, ne ndjekim
atė rrugė nė tė cilėn i gjetėm prindėrit tanė! Edhe sikur prindėrit e tyre tė
mos jenė udhėzuar nė rrugėn e drejtė (ata do ti pasonin)?
171. Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre
qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive)
qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė
shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė.
172. O ju qė besuat, hani nga tė mirat
qė u kemi dhėnė, dhe falėnderoni All-llahun, nėse jeni qė vetėm Atė e
adhuroni.
173. (All-llahu) Ua ndaloi juve vetėm
tė ngordhtėn, gjakun, mishin e derrit dhe atė qė therret (ngritet zėri me te)
jo nė emėr tė All-llahut.
174. Ata qė fshehin nga libri atė qė shpalli
All-llahu dhe pėr te fitojnė shumė tė paktė, ata nė barqet e tyre fusin vetėm
zjarr. Atyre All-llahu nuk do tu flasė nė ditėn e gjykimit dhe as nuk i
shfajson ata, por pėr ta pason dėnimi i rėndė e i padurueshėm.
175. Ata janė qė nė vend tė udhėzimit e
morėn humbjen dhe dėnimin nė vend tė shpėtimit. Sa tė durueshėm qenkan ata ndaj
zjarrit?
176. Atė (dėnim) pėr shkak se All-llahu
e zbriti librin (Tevratin), me sqarim tė drejtė, e ata qė bėnė ndryshime nė
librin, janė nė njė pėrēarje tė largėt nga e vėrteta.
177. Nuk ėshtė tėrė e mira (e kufizuar)
tė ktheni fytyrat tuaja kah lindja ose perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė
ajo e atij qė i beson All-llahut, ditės sė gjykimit, engjėjve, librit,
lajmėtarėve dhe pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, bonjakėve, tė
vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal
namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė kur premtojnė e zbatojnė, dhe tė durueshmit
nė skamje, nė sėmundje dhe nė flakėn e luftės. Tė tillėt janė ata tė sinqertit
dhe tė tillėt janė ata tė devotshmit.
178. O ju qė besuat, u ėshtė bėrė
obligim gjurmimi pėr dėnim pėr mbytje: i liri pėr tė lirin, robi pėr robin,
femra pėr femrėn. Kurse atij qė i falet diēka nga vėllau i vet atėherė ajo le
tė pėrcillėt (e atij qė e fal) kuptueshėm dhe shpagimi (nga dorasi) atij le ti
bėhet me tė mirė. kjo ėshtė njė lehtėsim dhe mėshirė prej Zotit tuaj.
179. O ju tė zotėt e mendjes, kjo masė
e dėnimit ėshtė jetė pėr ju, ashtu qė tė ruheni (nga mbytja e njėri
tjetrit).
180. Kur ndonjėrit prej jush i ėshtė
afruar vdekja, nėse lė pasuri pas vete, testamenti (vasijeti) pėr prindėrit dhe
pėr tė afėrmit u ėshtė bėrė juve obligim, por ashtu siē ėshtė drejtė. Pėr ata
qė janė tė devotshėm kjo ėshtė detyrė qė lypet kryer.
181.
182. E kush frikėsohet prej
testamentuesit se gabimisht po largohet nga drejtėsia, ose qėllimisht do tė
bėjė mėkat, ai qė bėn pajtim ndėrmjet tyre, ai nuk ka mėkat. Vėrtetė All-llahu
shumė falė dhe shumė mėshiron.
183. O ju qė besuat, agjėrimi (saum ) u
ėshtė bėrė obligim sikurse qė ishte obligim edhe i atyre qė ishin para jush,
kėshtu qė tė bėheni tė devotshėm.
184. (jeni tė obliguar pėr) Ditė tė
caktuara, e kush ėshtė i sėmurė prej jush ose ėshtė nė udhėtim (e nuk agjėroi),
atėherė ai (le tė agjėrojė) mė vonė aq ditė. E ata qė i rėndon ai (nuk mund tė
agjėrojnė), janė tė obliguar pėr kompenzim, ushqim (ditor), i njė tė varfėri ai
qė nga vullneti jep mė tepėr, ajo ėshtė aqė mė mirė pėr te. Mirėpo, po qė se
dini, agjėrimi ėshtė mė i mirė pėr ju.
185. (ato ditė tė numėruara janė) Muaji
i Ramadanit qė nė te (filloi tė) shpallet Kurani, qė ėshtė udhėrėfyes pėr
njerėz dhe sqaruesi i rrugės sė drejtė dhe dallues (i tė vėrtetės nga
gėnjeshtra). E kush e pėrjeton prej jush kėtė muaj, le tė agjėrojė, ndėrsa kush
ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim, le tė agjėrojė aqė ditė nga ditėt e mėvonshme. All-llahu
me kėtė dėshiron lehtėsim pėr ju, e nuk dėshiron vėshtėrsim pėr ju. (tė
agjėroni ditėt e lėshuara mė vonė) Qė tė plotėsoni numrin, tė madhėroni
All-llahun pėr atė se u udhėzoi dhe qė tė falenderoni.
186. E kur robėt e Mi tė pyesin ty pėr
Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata
drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė
Mua.
187. Natėn e agjėrimit u ėshtė lejuar
afrimi tė gratė tuaja, ato janė prehje pėr ju dhe ju jeni prehje pėr ato.
All-llahu e di se ju e keni mashtruar vetveten, andaj ua pranoi pendimin tuaj
dhe ua fali gabimin. Tash e tutje bashkohuni me to dhe kėrkoni atė qė ua ka
caktuar All-llahu dhe hani e pinin derisa qartė tė dallohet peri i bardhė nga
peri i zi nė agim, e pastaj agjėrimin plotėsojeni deri nė mbrėmje. E kur jeni
tė izoluar (nė itikafė) nė xhamia, mos tu afroheni atyre (pėr marėdhėnie
intime). Kėto janė dispozitat e All-llahut, pra mos i kundėrshtoni. Ja kėshtu,
nė kėtė mėnyrė All-llahu ua sqaron njerėzve argumentet e veta qė ata tė
ruhen.
188. Dhe mos e hani pasurinė e njėri-
tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te
gjyakatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė
njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).
189. Tė pyesin ty pėr hėnėn e re (dhe
fazat e saj) Thuaj: Ato janė pėrcaktime tė kohės prė njerėzi dhe pėr haxh. Nuk
ėshtė mirėsi tė hyni nga mbrapa nė shtėpitė por ėshtė mirėsi kush ruhet (nga tė
kėqiat). Nė shtėpia hyni kah dyert e tyre dhe kinie frikė All-llahun qė ashtu
tė gjeni shpėtim.
190. Dhe luftoni nė rrugėn e
All-llahut kundėr atyre qė ju sulmojnė e mos e teproni se All-llahu nuk i
do ata qė e teprojnė (e fillojnė luftėn).
191. Dhe luftoni ata kudo qė ti zini, dėboni
prej vendit ata sikurse ju pėrzuan ata juve. Fitneja ėshtė mė e rėndė se
vrasja. Mos i luftoni ata pranė xhamisė sė shenjtė (Mesxhidul-Haram ) deri qė
ata tju luftojnė juve aty, e nėse ju sulmojnė, atėherė sulmoni edhe ju ata. I
kėtillė ėshtė ndėshkimi ndaj pabesimtarėve.
192. Dhe nėse heqin dorė, pra All-llahu
ėshtė Mėkatfalėsi, Mėshiruesi.
193. Vritni ata derisa tė zhduket
fitneja dhe tė aplikohet feja vetėm pėr All-llahun. E nė qoftė se
ndalen (nga propaganda dhe lufta), atėherė lereni armiqėsinė, pėrveē atyre qė
janė zullumqarė.
194. Muaji i shenjtė ( i sivjetit)
ėshtė pėr muajin e shenjtė (tė vjetit), e shenjtėritė (shkelja e tyre) janė
masė ndėshkuese. Pra, kush ju sulmon juve, kthenia sulmin atij edhe ju po nė
atė masė dhe kini frikė nga All-llahu e ta dini se All-llahu ėshtė me tė
devotshmit.
195. Dhe jepni pėr njė rrugė tė
All-llahut e mos hidhni veten nė rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė
All-llahu i do bamirėsit.
196. E kryenie haxhin dhe umrėn pėr hir
tė All-llahut, po nė qoftė se pengoheni, atėherė (therrni pėr kurban) ēka tju
vijė mė lehtė prej kurbanėve, e mos i rruani kokat tuaja derisa tė arrijė
kurbani vendin e caktuar.
197. Haxhi ėshtė nė muajt e caktuar e
kush bėn (ia fillon tė zbatojė) haxhin nė kėta muaj, nuk duhet afruar
gruas, nuk bėn tė merr nėpėr kėmbė dispozitat e sheriatit, as nuk duhet
shkaktuar grindje. All-llahu di pėr atė qė e punoni nga e mira. Dhe pėrgatituni
me furnizim (pėr rrugė), e furnizimi mė i mirė ėshtė devotshmėria, e ju tė
zotėt e mendjes keni dronė Time.
198. Nuk ėshtė mėkat pėr ju tė kėrkoni
begati nga Zoti juaj (tė bėni ndonjė tregti gjatė haxhit). E kur tė derdheni
(hiqeni) prej Arafatit , pėrmendeni All-llahun nė vend tė shenjtė (Muzdelife) ,
pėrmendeni Atė, ashtu si u ka udhėzuar Ai, sepse mė parė ishit tė humbur.
199. Pastaj zdirgjuni andej kah
zdirgjen njerėzit, kėrkoni All-llahut falje, se All-llahu fal e ėshtė
mėshirues.
200. E kur ti kryeni detyrat tuaja,
pėrmendeni All-llahun sikurse i pėrkujtoni prindėrit tuaj, bile pėrmendeni edhe
mė fortė. Ka disa prej njerėzve qė thonė: Zoti ynė, na jep Ti neve nė kėtė
botė! pėr tė nuk ka asgjė nė botėn tjetėr.
201. E, ka prej tyre asish qė thonė:
Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na
ruaj prej dėnimit me zjarr!
202. Tė tillėt e kanė shpėrblimin nga
ajo qė e fituan. All-llahu ėshtė i shpejtė nė llogari.
203. All-llahun pėrmendeni nė ditėt e
caktuara (nė ditėt e bajramit).
204. Ka ndonjė nga njerėzit qė fjala e
tij tė mahnit, por vetėm nė kėtė botė (pse nė botėn tjetėr gjykon Ai qė e di tė
fshehtat), dhe pėr atė qė ka nė zemrėn e tij, e paraqet All-llahun dėshmues, e
nė realitet ai ėshtė kundėrshtari mė i rreptė.
205. E posa tė kthehet, ai nė tokė
vepron tė bėjė shkatėrrim nė te, tė asgjėsojė tė korrat (mbjelljet) dhe
gjallesat. E All-llahu nuk e do ērregullimin (fesadin).
206. Dhe kur i thuet atij: Kij frikė
All-llahun!, atė e kap eufori pėr punė mėkati. Shtrat i shėmtuar ėshtė ai qė i
takon atij (Xhehennemi).
207. Ka nga njerėzit, i cili pėr hirė
tė All-llahut e flijojnė vetveten, e edhe All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm
pėr robtė e vet.
208. O ju qė besuat, hyni nė islamizmin
e tėrėsishėm (Pėrqafoni fenė islame nė tėrėsi), e mos ndiqni rrugėn e djallit,
sepse ai ėshtė armik i juaji i hapėt.
209. E nėse devijoni pasi u kanė ardhur
argumentet e qarta, ta dini pra se All-llahu ėshtė i plotėfuqishėm, i
vetėdijshėm.
210. Ata nuk janė duke pritur tjetėr,
por vetėm tu vijė All-llahu (urdhėri i All-llahut nė ditėn e gjykimit) nėn
hije tė reve, (tu vijnė) engjėjt dhe ēėshtja tė jetė e kryer (kush pėr Xhennet
e kush pėr Xhehennem). Vetėm te All-llahu ėshtė fundi i tė gjitha
ēėshtjeve.
211. Pyeti bijtė e Israilit, se sa
argumente tė ēarta u kemi dhėnė atyre (dhe nuk besuan).
213. Njerėzit ishin njė popull (tė fesė
sė natyrshme islame) e (kur u pėrēanė) All-llahu dėrgoi pejgamberėt pėrgėzues
dhe qortues, dhe atyre Ai u zbriti edhe librin me fakte tė sakta pėr tė gjykuar
nė atė qė u kundėrshtuan vetėm ata qė kishin libėr (ithėtarėt e librit). E
pėrpos atyre qė iu kishte dhėnė ai (libri) dhe u kishin ardhur argumente tė
qarta, nuk kundėrshtoi kush nė te (nė librin), po edhe atė (kundėrshtim e
bėnė), nga zilia ndėrmjet tyre, mirėpo All-llahu me mėshirėn e Tij i udhėzoi
ata qė besuan te e vėrteta e asaj pėr ēka ishin kundėrshtuar. All-llahu e vėnė
nė rrugė tė drejtė atė qė dėshiron.
214. Po ju menduat se do tė hyni nė
Xhennet, pa u provuar edhe ju me shembullin e atyre qė ishin para jush, tė
cilėt i patėn goditur skamjet e vuajtjet dhe qenė tronditur, sa qė i dėrguari
thoshte, e me te edhe ata qė kishin besuar: Kur do tė jetė ndihma e
All-llahut? Ja (u erdhi ndihma) vėrtetė ndihma e All-llahut ėshtė
afėr!
215. Tė pyesin se ēdo tė japin. Thuaj:
Atė qė jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr gurbetēinjtė.
E ēdo tė mirė qė punoni, ska dyshim se All-llahu e di.
216. Juve u ėshtė bėrė obligim kitali
(xhihadi) , ndonėse ju e urreni atė. Por mund qė ju ta urreni njė send, e ai
ėshtė shumė i dobishėm pėr ju, dhe mund qė ju ta doni njė send, e ai ėshtė dėm
pėr ju. All-llahu di, e ju nuk dini.
217. Tė pyesin pėr luftėn nė muajin e
shenjtė, thuaj: Lufta nė te ėshtė e madhe (mėkat i madh) , por pengimi nga
rruga e All-llahut, mosbesimi ndaj Tij, pengimi nga xhamia e shenjtė (Qabja)
dhe dėbimi i banorėve tė saj nga ajo, janė mėkate edhe mė tė mėdha te
All-llahu. E fitneja ėshtė edhe mė e madhe se mbytja. Ata do tu luftojnė
juve vazhdimisht pėr tju zbrapsur, nėse munden, nga feja juaj. E kush zbrapset
prej jush nga feja e tij dhe vdes si pabesimtar, ata i kanė zhdukur veprat e
veta nė kėtė jetė dhe nė jetėn tjetėr. Tė tillėt janė banorė tė zjarrit dhe nė
tė do tė qėndrojnė pėrjetshėm.
218. Ata tė cilėt besuan, ata qė u shpėrngulėn
dhe luftuan nė rrugėn e All-llahut, ata meritojnė tė shpresojnė nė mėshirėn e
Tij. All-llahu falė shumė dhe ėshtė mėshirues.
219. Tė pyesin ty pėr verėn dhe
bixhozin . Thuaj: Qė tė dyja janė mėkat i madh, e ka edhe dobi nė to (tė
pakta) pėr njerėz, por dėmi i tyre ėshtė mė i madh se dobia e tyre. Tė pyesin
ty edhe se ēdo tė japin. Thuaj: Tepricėn! Kėshtu ua sqaron All-llahu juve
argumentet ashtu qė tė mendoni (ēka ėshtė mirė e ēka ėshtė
keq).
220. (tė mendoni) Pėr kėtė botė dhe pėr
botėn tjetėr. Dhe tė pyesin ty pėr bonjakėt. Thuaj:
221. Mos u martoni me idhujtare deri qė
ato tė besojnė (Zotin). Njė robėresh besimtare ėshtė mė e vlefshme se njė
idhujtare, edhe nėse ajo (idhujtarja) ju mahnitė. Mos u martoni as me
idhujtarė deri qė ata tė besojnė (Zotin). Njė rob besimtar ėshtė mė i
vlefshėm se idhujtari edhe nėse ai ju mahnit. Ata ju ftojnė pėr nė zjarr, e
All-llahu me mėshirėn e vet ju fton pėr nė Xhennet, pėr nė shpėtim dhe u sqaron
njerėzve argumentet e veta, ashtu qė ata tė pėrkujtojnė.
222. Tė pyesin ty pėr menstruacionin
(hajdin). Thuaj: Ajo ėshtė gjendje e neveritur, andaj largohuni prej grave
gjatė menstruacionit dhe mos iu afroni atyre (pėr marėdhėnie) derisa tė
pastrohen. E kur tė pastrohen, atėherė afrohuni atyre ashtu siē u ka lejuar
All-llahu. All-llahu i do ata qė pendohen, dhe ata qė ruhen prej punėve tė
ndyta e tė neveritshme.
223. Gratė tuaja janė vendmbjellje e
juaj, afrohuni vendmbjelljes suaj si tė dėshironi, por pėrgatitni pėr vetėn
tuaj, dhe kinie frikė All-llahu, e ta dini se fundi juaj ėshtė te Ai, e
besimtarėve jepu myzhde.
224. E mos e bėni All-llahun peng tė
betimeve tuaja (kur betoheni nė Te), kur doni tė bėni vepra tė mira, tė silleni
mirė dhe tė bėni pajtim ndėrmjet njerėzve. All-llahu dėgjon tė gjitha dhe i
di.
225. All-llahu nuk ju merr nė
pėrgjegjėsi pėr betimet tuaja tė paqėllimta, por ju merr pėr ato qė i bėni
qėllimisht me gjithė zemėr. All-llahu ėshtė i butė dhe falė shumė.
226. Ata qė betohen se do tė
largohen prej grave tė tyre (tė mos bėjnė kontakt me to), afati i pritjes ėshtė
katėr muaj. Nė qoftė se kthehen ata (heqin dorė nga betimi), ska dyshim
All-llahu bėn falje dhe mėshiron.
227. E nė qoftė se ata kanė vendosur
pėr shkurorėzim, All-llahu dėgjon (fjalėt e tyre) i di (qėllimet e
tyre).
228. E ato gra qė janė shkurorėzuar
janė tė obliguara tė presin tri menstruacione. Nėse ato i besojnė All-llahut
dhe ditės sė mbramė, atyre nuk u lejohet tė fshehin atė qė All-llahu krijoi nė
mitrat e tyre. E burrat e tyre kanė mė shumė tė drejta qė gjatė asaj kohe, nėse
duan pajtim, ti rikthejnė ato. Edhe atyre (grave) u takon e drejta sikurse
edhe pėrgjegjėsia nė bashkėshortėsi, e burrave u takon njė pėrparėsi ndaj tyre.
All-llahu ėshtė i gjithfuqishėm, i urtiė.
229. Lėshimi (pas sė cilit mund tė
bėhet rikthimi) ėshtė dy herė, e (pastaj) ose jetė e njerėzishme
(bashkėshortore) ose shkurorėzim me mirėkuptim. E juve (burrave) nuk u lejohet
tu merrni asnjė send nga ajo qė u keni dhuruar (si niqah), vetėm nėse qė tė dy
frikėsoheni se nuk do tė mund ti ruajnė dispozitat e All-llahut (nė
bashkėshortėsi). E nėse keni frikė se ata tė dy nuk do tė mund ti ruajnė
dispozitat e All-llahut, atėherė pėr atė, me ēka ajo bėn kompensim pėr
shkurorėzim (hule) , pėr ata tė dy nuk ka mėkate. Kėto janė dispozita tė
All-llahut, pra mos i kundėrshtoni, sepse kush i tejkalon dispozitat e
All-llahut, pikėrisht tė tillėt janė zullumqarėt.
230. E nė qoftė se ai (burri) e lėshon
atė (pėr herė tė tretė), pas atij (lėshimi) nuk lejohet mė derisa tė martohet
ajo pėr njė burrė tjetėr. E nėse ai (burri i dytė) e lėshon atė, atėherė pėr
ata dy, po qe se mendojnė se do ti zbatojnė dispozitat e All-llahut, nuk ka
pengesė tė rikthehen (nė bashkėshortėsi). Kėto janė dispozita tė All-llahut qė
ia sqaron njė populli qė kupton.
231. E kur ti keni lėshuar gratė dhe
ato i afrohen afatit tė tyre, atėherė ose mbani si duhet, ose i lėni si duhet
(tė kryejnė fatin), e mos i mbani sa pėr ti dėmtuar, e tė bėheni tė padrejtė.
E kush bėn atė, ai e ka dėmtuar vetveten. Dispozitat e All-llahut mos i merrni
pėr shaka. Pėrkujtoni tė mirat e All-llahut, ndaj jush edhe atė qė ju shpalli
Kurani dhe dispozitat e sheriatit me tė cilat ju udhėzon, dhe keni frikė
All-llahun e dine se All-llahu ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo send.
232. Dhe kur i lėshoni gratė, e ato e
pėrmbushin afatin e tyre (tė pritjes), nėse pėlqejnė mes vete ashtu si kėrkojnė
rregullat, mos i pengoni qė tė martohen pėr burrat e tyre. Me kėtė kėshillohet
ai qė prej jush e beson All-llahun dhe botėn tjetėr, kjo ėshtė mė e dobishme
pėr ju, mė e pastėr, se All-llahu e di, e ju nuk e dini.
233. Nėnat, ato qė duan ta plotėsojnė
gjidhėnien, janė tė obliguara tu japin gji fėmijėve tė vet dy vjet tė plota. I
ati i fėmijės ėshtė i obliguar pėr furnizim dhe veshmbathjen e tyre (gruas)
ashtu si ėshtė rregulli. Askush nuk ngarkohet mė tepėr, vetėm aq sa ka mundėsin
e tij. Asnjė nėn nuk bėn tė dėmtohet me fėmijėn e saj, e as babai me fėmijėn e
tij.
234. E ata qė vdesin dhe lėnė gra pas
vete, ato (gratė) presin katėr muaj e dhjetė ditė. E kur ta kryejnė ato afatin
e tyre, nuk ėshtė mėkat pėr ju (familja kujdestare) pėr atė qė bėjnė ato nė
mėnyrė tė njerėzishme mė veten e tyre. All-llahu hollėsisht e di ēka
veproni.
235. Paraqitja juaj pėr martesė ndaj
grave (qė kanė kryer afatin e tyre), nė mėnyrė tė tėrthortė, ose mbajtja
fshehtė nė veten tuaj, nuk ėshtė mėkat pėr ju. All-llahu e di se ju do tua
pėrmendni atyre (dėshirėn pėr martesė), por kursesi mos u premtoni atyre
fshehtazi (diē tjetėr), pėrpos tu thoni fjalė tė lejuara. Dhe mos vendosni
lidhjen e kurorės derisa tė pėrfundojė afati i caktuar. Ta dini se All-llahu e
di ēka fshehni nė vete, pra kini frikė prej Atij, dhe dine se All-llahu shumė
falė ėshtė i butė.
236. Nuk ėshtė mėkat pėr ju nėse i
lėshoni gratė pa pasur kontakt (martesė) me to dhe para se tu caktoni atyre
ndonjė caktim (kurorė-nikah), po pajisni ato (me ndonjė pajisje), pasaniku
sipas mundėsisė sė tij dhe i varfėri sipas mundėsisė sė tij. Njė pajisje e
zakonshme ėshtė obligim pėr bėmirėsit.
237. E nėse i lėshoni ato para se tė
kontaktoni, por u keni pas caktuar atyre njė caktim (kurorės), atėherė duhet
tu jepni gjysmėn e asaj qė e keni caktuar, pėrveē nėse ju falin ose ju falė ai
nė duart e tė cilit ėshtė lidhja e kurorės. E tė falni (burra ose gra) ėshtė mė
afėr devotshmėrisė, e mos e harroni bamirėsinė ndėrmjet jush. Vėrtetė,
All-llahu sheh atė qė veproni.
238. Vazhdoni rregullisht namazet
(faljet), e edhe atė namazin e mesėm , dhe ndaj All-llahut tė jeni respektues
(nė namaze).
239. E nėse kėni frikė (nga armiku),
atėherė fauni duke ecur ose duke kaloruar , por kur tė jeni tė siguruar,
pėrkujtoni (me namaz) All-llahun ashtu si u mėsoi Ai pėr atė qė ju nuk
dinit.
240. Ata qė vdesin nga mesi i juaj dhe
lėnė pas vete gra, le tė testamentojnė (lėnė porosi) pėr gratė e tyre,
furnizimin pėr njė vjet, duke mos i nxjerrė prej shtėpisė. E nėse (me dėshirėn
e vet) dalin, nuk ėshtė mėkat pėr ju pėr atė punė tė lejueshme qė bėjnė ato me
vetveten. All-llahu ėshtė mė i fuqishmi, mė i dituri.
241. Pėr tė devotshmit ėshtė obligim qė
edhe pėr gratė e lėshuara tė bėjnė njė furnizim tė zakonshėm.
242. Kėshtu, qė ti kuptoni, All-llahu
ua shpjegon argumentet e veta.
243. A nuk di pėr ata, tė cilėt nga
frika prej vdekjes u larguan prej atėdheut tė vet, e tė cilėt ishin me mijėra,
e All-llahu atyre u tha: Vdisni! (ata vdiqėn) Pastaj i ngjalli. All-llahu
ėshtė shumė bamirės pėr njerėz, por shumica e njerėzve nuk janė
mirėnjohės.
244. Luftoni pėr hirė tė All-llahut,
etė dini se All-llahu dėgjon, di.
245.
246. A nuk ke marrė vesh pėr parinė e
bijėve tė israilit pas Musait? Kur i patėn thėnė njė tė dėrguarit tė tyre
(Shemunit): Cakto pėr neve njė sundues e tė luftojmė nė rrugėn e All-llahut!
Ai (pejgamberi) tha: A mund tė ndodhė qė nėse lufta u bėhet obligim ju tė mos
luftoni! ata thanė: E ēkemi ne qė tė mos luftojmė nė rrugėn e All-llahut,
kur dihet se ne jemi dėbuar nga atdheu dhe bijt tanė? E kur u obliguan me
luftė, pėrveē njė pakice prej tyre, ata u zbrapėn. All-llahu ėshtė i njohur pėr
punėt e zullumqarėve.
247. Pejgamberi i tyre u tha:
All-llahu caktoi sundues tuajin Talutin Ata thanė: Si mund tė jetė ai
sundues yni, kur ne kemi mė shumė meritė se ai pėr sundim, madje ai edhe nuk
ėshtė i pasur? Ai tha: All-llahu zgjodhi atė sundues tuajin dhe e pajisi me
dituri tė gjerė e me fuqi trupore! All-llahu ia jep sundimin e vet atij qė do,
All-llahu ėshtė dhurues i madh, i dijshėm.
248. Lajmėtari i tyre u tha: Shenjė e
sundimit tė tij ėshtė qė tju sjellė arkėn, qė e bartin engjėjt, dhe qė nė te
gjeni qetėsim (shpirtėror - Sekine) nga Zoti juaj e, edhe diēka qė ka
mbetur nga thesari i familjes sė Musait dhe Harunit. Ska dyshim se ky, po qe
se jeni besimtarė, ėshtė njė fakt pėr ju.
249. E kur doli (prej qytetit) Taluti
me ushtrinė, tha: All-llahu do tju sprovojė me njė lumė, e ai qė pi prej
atij, ai nuk ėshtė me mua, e kush nuk shijon atė, ai ėshtė me mua, pėrveē atij
qė me dorėn e vet e pi njė grusht? Mirėpo, me pėrjashtim tė njė pakice prej
tyre, tė tjerėt pinė nga ai. E kur e kaloi ai (taluti) atė sė bashku me te edhe
ata qė ishin besimtarė thanė: Ne sot nuk kemi fuqi kundėr Xhalutit dhe
ushtrisė sė tij!
250. E kur dualėn pėrballė Xhalutit dhe
ushtrisė sė tij, thanė: Zoti ynė! na dhuro durim! na i pėrforco kėmbėt tona
dhe na ndihmo kundėr pabesimtarėve!
251. Me ndihmėn e All-llahut i thyen
ata, e Davudi e mbyti Xhalutin dhe All-llahu i dha atij (Davudit) sundimin dhe
hikmetin (urtėsinė, nubuwetin ) dhe e mėsoi atė pėr ēdo gjė qė deshi. Dhe sikur
All-llahu tė mos i mbronte njerėzit me disa prej disa tė tjerėve, do tė
shkatėrrohej toka, po All-llahu ėshtė bamirės i madh ndaj
njerėzimit.
252. Kėta janė argumente tė All-llahut,
po ti lexojmė ty me saktėsi, e ska dyshim se ti (Muhammed) je prej tė
dėrguarve.