Part 21
46. Ithtarėt e librit mos i polemizoni
ndryshe (kurr i thirrni nė fenė tuaj) vetėm ashtu si ėshtė mė sė miri, pėrveē
atyre qė janė mizorė dhe thuajuni: Ne i besuam asaj qė na
u zbrit dhe qė u zbrit juve dhe se Zoti ynė dhe Zoti juaj ėshtė njė, dhe se ne
i jemi dorėzuar Atij.
47. Dhe po ashtu (siē i zbritėm librat
e mėparshėm), Ne ta zbritėm ty librin. E ata, tė cilėve Ne u
kemi dhėnė librin, i besojmė kėtij (Kuranit) edhe nga ata (idhujtarėt arabė)
ka qė i besojnė kėtij, kurse argumentet tona nuk i refuzon askush, pėrpos
jobesimtarėve.
48. Ti (Muhammed) nuk ishe qė lexpn
ndonjė libėr para kėtij, e as qė shkruajshe atė me dorėn tėnde tė djathtė, pse
atėherė do tė dshonin ata tė prishurit.
49. Por jo ai ėshtė plot argumente tė
qarta nė zenrat e atyre qė u ėshtė dhėnė dituria, e argumentet Tona nuk i mohon
kush pos tė shfrenuarėve.
50. Ata thanė: Pėrse tė mos i ketė
zbritur atij njė mrekulli nga Zoti i tij? thuaj: ēėshtja e mrekullive ėshtė
vetėm nė duar tė All-llahut, e unė nuk jam tjetėr pos tėrheqės i vėrejtjes dhe
shpjeues.
51.
Po a nuk u mjafoti atyre qė Ne ta shpallėm librin, icili u lexohet atyre, e
ska dyshim se kjo ėshtė dhuratė e pėrkujtim pėr njerėz qė duan tė besojnė.
52. Thuaj: Mjafton qė All-llahu ėshtė
dėshmitar ndėrmjet meje dhe juve, Ai e di ēka nė qiej e nė tokė, e ata qė i
besuan tė kotės e nuk e besuan All-llahun, ata janė tė dėshtuarėt.
53. Ata kėrkojnė prej teje ngutjen e
ndėshkimit, e sikur tė mos ishte afati i caktuar, atyre do tu vinte ndėshkimi,
po ai patjetėr do tu vijė atyre befas ashtu qė ata nuk e hetojnė.
54.
55. Ditėn kur ata i mbulon dėnimi (i
zjarrit) prej sė larti dhe sė poshtmi nėn kėmbėt e tyre, e u thonė: Shijone
atė qė keni vepruar!
56. O robėt e Mi qė besuat, toka Ime
ėshtė e gjėrė, pra vetėm Mua mė adhuroni.
57. Secili njeri do tė shijojė
vdekjen, e pastaj do tė ktheheni te Ne.
58. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira,
atyre do tu bėjmė vend tė lartė nė Xhennet nė tė cilin rrjedhin lumenj, aty
janė pėrgjithmonė; sa i mirė ėshtė shpėrblimi pėr ata qė vepruan.
59. Tė cilėt benė durim dhe vetėm
Zotit tė tyre iu mbėshtetėn.
60. Sa e sa gjallesa janė qė nuk kanė
mundėsi pėr furnizimin e vet. All-llahu i furnizon ato ehe juve. Ai ėshtė
dėgjuesi, i dijshmi.
61. Nėse ti i pyet ata:
62. All-llahu i jep furnizim atij qė
do nga robėrit e vet, e ia pakėson (shtrėngon) aitj qė do. Vėrtet, All-llahu
ėshtė i gjithdijshėm pėr ēdo gjė.
62. Dhe nėse ti pyet ata:
64. Kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė
tjetėr vetėm se dėfrim e lojė, e jetė e vėrtetė, padyshim ėshtė ajo e botės sė
ardhme (Ahireti), sikur ta dinin.
65. (Idhujtarėt e dinė pėr All-llahun
pse) Kur hipni ata nė anije (u kėputet lidhja me tokė, dhe frikėsohen) i luten
sinqerisht All-llahut, e kur i shpėton ata (dhe dalin) nė tokė, qe, po ata tė
njejtit lusin idhuj!
66. Po le tė pėrbuzin ato tė mira qė
ua dhamė dhe le tė kėnaqen, (e mos tė besojnė), se mė vonė do ta
kuptojnė.
67. A nuk e kanė vėrejtur ata se Ne
kemi bėrė vendin e shenjtė (Mekėn) tė sigurt, e njerėzit pėr rreth tyre
rrėmbehen (plaēkiten, mbyten). Po, a i besojnė ata tė kotės, e tė mirat e
All-llahut i pėrbuzin?
68. E kush ėshtė mė mizor se ai qė
shpif gėnjeshtėr ndaj All-llahut, ose pėrgėnjeshtron tė vėrtetėn pasi ti ketė
ardhur ajo?
69. E ata, tė cilėt luftuan pėr hir
Tonė, Ne, me siguri do ti orientojmė rrugės pėr te Ne, e nuk ka dyshim se
All-llahu ėshtė nė krahun e besimtarėve.
30.Suretu
Er Rrum
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lamė, Mimė.
2. Bizantinėt (rumėt) u mundėn,
3. nė tokėn mė afėr (tokės arabe), po
pas disfatės sė tyre, ata do tė ngadhėnjejnė,
4. brenda pak viteve. Çėshtja
ėshtė vendim i All-llahut, fillim e mbarim (pėr disfatė dhe pėr fitore). E atė
ditė (kur do tė fitojnė bizantinėt) besimtarėt do tė gėzohen,
5. pėr ndihmėn e All-llahut. Ai ndihmon
atė qė do dhe Ai ėshtė i gjithėfuqishėm, mėshirues.
6. Premtimi i All-llahut ėshtė (ky),
All-llahu nuk e thyen premtimin e Vet, por shumica e njerėzve nuk po
dinė.
7. Edhe atė qė dinė nga jeta e kėsaj
bote, ėshtė dije e cekė, por ndaj jetės sė pėrjetshme (ndaj Ahiretit) ata janė
plotėsisht tė verbėruar (tė painteresuar).
8. Dhe, a nk menduan ata me vetėn e
tyre se All-llahu nuk krijoi qiejt dhe tokėn dhe ēdo gjė qė gjendet ndėrmjet
tyre pa ndonjė qėllim tė caktuar dhe pėr njė kohė tė kufizuar por njė pjesė e
njerėzve janė mohues tė takimit me Zotin e tyre (nė momentin e ringjalljes pas
vdekjes).
9. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė
shohin se si qe pėrfundimi i atyre qė ishin para tyre!?? Ata ishin edhe mė tė
fortė se kėta, ata e lėruan tokėn dhe e rindėrtuan atė mė shumė se sa kėa, e
rindėrtuan, atyre u patėn ardhur tė dėrguarit e vet me fakte tė qarta. Pra,
Alahu nuk ishte qė tju bėjė tė padrejtė atyre, por ata vetvetes i bėnė tė
padrejtė.
10. Mandej pėrfundimi i atyre qė bėnė
punė tė kėqia, ishte mė i keqi, pėr shkak se argumentet e All-llahut i
pėrgėnjeshtruan dhe talleshin me to.
11. All-llahu e fillon krijimin,
mandej e pėrsėrit atė, e mė nė fund te Ai do tė ktheheni.
12. E ditėn kur tė ndodh kijameti,
kriminelėt heshtin.
13. Ata nuk do tė kenė ndėrmjetėsues
(ndihmėtarė) prej shokėve (zotave) tė tyre, e me shokėt (zotat) e tyre ishin
jobesimtarė.
14. Dhe ditėn kur tė ndodhė kijameti,
atė ditė do tė ndahen (njerėzit).
15. E ata, tė cilėt besuan dhe bėnė
vepra tė mira, ata d tė jenė tė gėzuar nė njė kopshtė (tė Xhennetit).
16. E pėr sa u pėrket atyre qė nuk
besuan, dhe i bėnė tė rreme argumentet Tona dhe takimin nė botėn tjetėr, ata do
tė kenė mundime (azab) tė vazhdueshme.
17. Atėherė, All-llahun lartėsonie kur
tė vijė mbrėmja dhe kur tė agojė mėngjesi.
18. Falėnderimi i takon vetėm Atij
prej gjithēka ka nė qiej e nė tokė, edhe nė mbrėmje edhe ditėn.
19. Ai krijon tė gjallin prej tė
vdekurit dhe tė vdekurin prej tė gjallit, Ai e ngjall tokėn pas vdekjes sė saj,
e po ashtu edhe ju do tė nxirreni (tė gjallė prej varrezave).
20. Nga faktet (e fuqisė) e Tij ėshtė
edhe ajo, se Ai ju krijoi prej dheu, e mandej ju (u zhvilluat nė) njerėz qė
veproni tė shpėrndarė.
21. Dhe nga faktet (e madhėrisė sė) e Tij
ėshtė qė pėr tė mirėn tuaj, Ai krijoi nga vetė lloji juaj palėn (gratė), ashtu
qė tė gjeni prehje te ato dhe nė mes jush krijoi dashuri dhe mėshirė. Nė kėtė
ka argumente pėr njerėzit qė mendojnė.
22. Nga argumentet e Tij ėshtė krijim
i qiejve e i tokės, ndryshimi i gjuhėve tuaja dhe i ngjyrave tuaja. Edhe nė
kėtė ka argumente pėr njerėz.
23. Nga argumentet e Tij ėshtė edhe
gjumi juaj natėn dhe ditėn, edhe pėrpjekja juaj pėr tė fituar nga tė mirat e
Tij. Nė kėtė ka argumente pėr popullin qė dėgjon.
24. Nga argumentet e Tij ėshtė edhe
ajo qė ua dėfton vetėtimėn edhe frikė e dhe si shpresė, dhe nga qielli lėshon
shi e me tė e ngjall tokėn pas vdekjes sė saj. Nė kėtė ka argumente pėr njė
popull qė di tė mendojė.
25. Nga argumentet e Tij ėshtė qė me
fuqinė e Tij bėri tė qėndrojė (pa shtyllė) qielli e Toka, mandej kur tju
thėrret juve me njė thirrje prej tokės, ju menjėherė dilni.
26. E Tij ėshtė ēka nė qiej e nė tokė
dhe tė gjithė vetėm Atij i pėrulėn.
27. Dhe Ai ėshtė qė e shpik jetėn dhe
pastaje pėrsėrit atė, e ajo (pėrsėritja) ėshtė edhe mė e lehtė oėr Te (sipas
mendimit tuaj). Shembėlltyra mė e lartė ėshtė vetėm e Tij nė qie tokė dhe Ai
ėshtė mbizotėruesi, i urti.
28. Ai (Zoti) ju jep njė shembull nga
vetė ju; a i keni shokė (ortakė) ata qė janė nė posedim tuaj (shėrbėtorėt), nė
atė qė Ne u dhamė juve (nė pronėsi), qė tė jeni ju tė barabartė nė tė, (nė
pėrdorimin e saj) e tė frikėsoheni prej tyre (se po marrin kompetencė) si
frikėsoheni ju nė mes vete. (Ju nuk pranoni ortakė shėrbėtorėt tuaj, tė jeni tė
barabartė, nuk keni frikėn e tyre, e si mė pėrshkruani Mua ortakė)? Ne kėshtu u
sqarojmė faktet njerėzve qė janė tė zotėt e mendjes.
29. Jo (ata nuk kanė fakt), por ata qė
i bėnė tė padrejtė vetes, tė cilėt pa ndonjė fakt tė dijes shkuan pas epshit tė
vet.
30. Pėrqėnrohu nė vetėvetėn tėnde
sinqerisht nė fenė, ilrguar prej ēdo tė kote, (e ajo fe), feja e All-llahut nė
tė cilėn i krijoi njerėzit, ska ndryshim (mos ndryshoni) tė asaj natyrshmėrie
tė krijuar nga All-llahu, ajo ėshtė feja e drejtė por shumica e njerėzve nuk e
dinė.
31. (Pėrqėndrohu nė atė fe) Tė kthyer
sinqerish te Ai, kini frikė prej Atij dhe falnie namazin e mos u bėni nga idhujtarėt,
32. Tė cilėt e pėrqanė fenė e tyre dhe
u ndanė nė grupe, ku secili grup i gėzohet idesė sė vet.
33. Kur njerėzit i prek ndonjė e keqe,
ata me pėrulje i luten Zotit tė tyre, duke iu drejtuar vetėm Atij, e kur AI nga
tė mirat e veta u shijon atyre, ja, qė njė grup prej tyre i pėrshkruajnė shok
Zotit tė vet.
34. Le tė mohojnė atė qė Ne u kemi
dhėnė, pra kėnaquni, e mė vonė do ta kuptoni.
35. A mos Ne u kemi shpallur atyre
ndonjė argument, qė ai vėrteton (flet) pėr atė qė ata Mua mė pėrshkruajnė shok?
36. E kur Ne u japim njerėzve begati
tė mira, ata u gėzohen atyre, e nėse ata i godit ndonjė e keqe pėr shkak tė
veprimit tė tyre, atėherė ata e humbin shpresėn.
37. Vallė, po a nuk shohin ata se
All-llahu ijep furnizim tė mjaftueshėm atij qė do Ai dhe ia pakėson. Nė kėtė,
pėr njė popull qė beson, Ka argument.
38. Andaj, jepja tė afėrmit atė qė i
takon, e ehe te varfėrit edhe udhėtarit, e kjo ėshtė shumė mė e dobishme pėr
ata qė vepronė pėr hirė tė All-llahut dhe tė tillėt janė ata tė
shpėtuarit.
39. Dhe ēka tė jepni nga pasuria pėr
tė shtuar e rritur (me kamatė), nė pasurinė e njerėzve, ajo nuk do tė shtohet
te All-llahu, e ēka tė jepni nga sadakaja (bamirėsia) me qėllim qė ti afroheni
All-llahut, tė tillėt janė ata qė u shumfishohet (shpėrblimi).
40. All-llahu ėshtė Ai qė ju jrijoi,
qė ju furnizoi, qė ju bėn tė vdisni e pastaj ju ngjall. A ka ndonjė prej zotave
tuaj qė mund tė bėjė diēka nga kėto? I pastėr ėshtė AI i pa tė meta, i
madhėruar ėshtė Ai nga ēka ata ia mveshin dhe trillojėn.
41. Pėr shkak tė veprave (tė kėqia) tė
njerėzve, janė shaqur nė tokė e nė det tė zeza (bela, skamje, katastrofa,
humbje e bereqetit etj. ), e pėr ta pėrjetuar ata njė pjesė tė kėsaj tė keqeje
qė e bėnė, ashtu qė tėrhiqen (nga tė kėqijat).
42. Thuaj: Ecni nėpėr tokė dhe
shikoni s si ishte pėrfundimi i atyre qė ishin mė parė, shumica e tyre iashin
jobesimtarė.
43. Ti pėrmbaju fuqimisht fesė sė
drejtė, para se tė vijė dita qė nuk ka kthim, pse prej All-llahut ėshtė
caktuar, atė ditė ata (njerėzit) ndahen.
44. Kush nuk besoi, barrėn e
mosbesimit tė vet e ka kundėr vetes, e kush e bėri punė tė mirė, ata vetvetes i
pėrgaditė vendin (Xhennetin).
45. QË ti shpėrblejė Ai
(All-llahu) nga tė mirat e veta, ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, vėrtet,
Ai nuk i do jobesimtarėt.
46. Nga argumentet e Tij ėshtė edhe:
Qė Ai ti lėshojė erėrat myzhdexhinj dhe tu shijojė juve nga meshira e vet
(shiun); dhe tė lundrojė anijet me vullnetin e Tij, dhe qė tė pėrfitoni nga tė
mirat e Tij dhe ashtu, ju jeni mirėnjohės.
47. Ne edhe para teje popujve tė tyre
u dėrguam pejgamberė dhe ata u erdhėn atyre me argumente tė qarta, e kundėr
atyre qė bėn krim, Ne ndėrmorėm masa mdėshkuese. Obligimi yni ishte tė
ndihmojmė besimtarėt.
48. All-llahu ėshtė Ai qė i lėshon
erėrat, e ato lėkundin retė dhe Ai i shtrinė lart si tė dojė e i bėn ato edhe
tė ndara nė pjesė, dhe pėrmes tyre e sheh se si bie shi, e kur ia lėshon atė
kujt tė dojė prej robėrve tė vet, qe, ata gėzohen.
49. Edhe para se tu binte (shiu)
atyre, ata mė para tij ishin tė dėshpruar.
50. E sikur Ne tė lėshojmė njė erė e
ta shohin atė (tė mbjellat) e zverdhura, pa dyshim ata pas kėsaj do tė jenė
mohues (pėrbuzės).
52. Nė tė vėrtetė, ti (Muhammed) nuk
mund ti bėsh tė dėgjojnė tė vdekurit e as nuk mund ta bėsh qė tė shurdhėti tė
dėgjojnė thirrjen, kur ata kthejnė shpinėn.
53. Dhe as qė je ti udhėzues i rė
verbėrve nga humbja e tyre, ti nuk mund ta bėsh tė dėgjojė tjetėr vetėm atė qė
u beson argumenteve Tona, se ata janė tė bindur.
54. All-llahu ėshtė Ai qė ju krijoi nė
gjendje tė dobėt, pastaj pas asaj dobėsie ju dha fuqi, e pas fuqisė, dobėsi e
pleqėri. Ai krijon ēka tė dojė, Ai ėshtė mė i dijshmi, mė i fuqishmi.
55. e ditėn kur tė bėhet kijameti (
ditėn e gjykimit), kriminelėt betohen se nuk qėndruan (nė dynja) gjatė, por
vetėm njė ēast tė shkurtėr. Kėshtu kanė qenė ata qė i bishtėruan tė sė
vėrtetės.
56. E atyre qė iu ėshtė dhėnė dija dhe
besimi thonė: Ju keni qėndruar aq sa u pat caktuar All-llahu deri nė ditėn e
ringjalljes, e kjo pra ėshtė dita e ringjalljes, por ju ishit qė nuk e
pranonit!
57. E ata ditė pėr ata qė bėnė zullum,
arsyetimi nuk u bėn dobi e as qė kėrkohet prej tyre tė justifikohen.
58. Ne nė kėtė Kuran u kemi sjellė tė
gjithė shembujt, po pasha All-llahun, edhe sikur tu sillje ēfarėdo mrekullie
ti atyre, ata qė nuk besuan do tė thoin: Ju (Muhammedi me besimtarė) nuk jeni
veēse mashtrues (gėnjeshtarė).
59. Nė kėtė mėnyrė All-llahu vulos
zemrat e atyre qė nuk kuptojnė.
60. Ti pra bėn durim, pse premtimi i All-llahut
ėshtė i saktė, e kurrsesi tė mos luhasin ty ata qė janė tė dyshimtė.
31.Suretu
Llukman
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lamė, Mimė.
2. Ato janė ajetet tė librit me plot
urtėsi tė pėrsosur.
3. E qė janė udhėzim e mėshirė pėr
ata qė janė punėmirė.
4. Tė cilėt rregullisht e falin
namazin dhe japin zeqatin dhe ata, e mu ata janė tė plotbindur pėr botėn tjetėr
(Ahiretin).
5. Tė tillėt janė tė udhėzuar nė njė
rrugė tė qartė prej Zotit tė vet dhe janė fatlumė.
6.
7. E kur lexohen atij ajetet Tona, ai
kthehet kryelartė dhe bėhet sikur nuk i ka dėgjuar ato, bėhet sikur nė veshėt e
tij ka shurdhim tė rėndė, pra, ti pėrgėzoje atė mė njė dėnim tė
dhėmbshėm.
8. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, pėr ata janė Xhennetet e begatshme,
9. qė nė to janė pėrgjithmonė.
Premtimi i All-llahut i prerė, e Ai ėshtė i gjithfuqishmi, i urti.
10. Ai i krijoi qiejt pa shtylla,
sikurse po i shihni e nė tokė vendosi kodra tė rėnda qė tė mos luajė vendi
bashkė me ju e nėpėr tė shpėrndau nga tė gjitha gjallesat, dhe nga qielli Ne
kemi lėshuar shi e kemi bėrė tė mbijnė nė tė nga tė gjitha llojet mė tė
dobishme.
11. Kjo ėshtė vepėr e krijimit tė
All-llahut, e me trgoni pra mua se ēkrijuan ata tė tjerėt pos Tij. jo. asgjė,
pra, idhujtarėt janė nė njė humbje tė pafund.
12. Ne i patėm dhėnė Llukmanit menēuri
tė pėrsosur (e i thamė): Tė falėnderosh All-llahun, e kush falėnderon, e Mira e
ati falėnderimi i takon atij, e kush refuzon (edhe ai e ka pėr vete), nė tė
vėrtet, All-llahu nuk ka nevojė (pėr falėnderimin e tij) pse Ai vetė ėshtė i
lavdishėm.
13. (prkujtoju popullit tėnd) Kur
Llukmani duke e kėshilluar, birit tė vetr i tha: O djali im, mos i pėrshkruaj
All-llahut shok, sepse idhujtaria ėshtė padrejtėsi mė e madhe!
14. Ne njeriun e kemi urdhėruar pėr
(sjellje tė mira ndaj) prindėrit tė vet, sepse nėna e vet atė e barti me mund
pas mundi dhe pas dy viteve ia ndau gjinin. (e porositėm) Tė jeshė mirėnjohės
ndaj Meje dhe ndaj dy prindėrve tu, pse vetėm te Unė kthimi juaj.
15. E nse ata tė dy tentojnė ė ti tė
mė pėrshkruash Mua shok, pėr ēka ti nuk ke kurrfarė fakti, atėherė mos i
respekto ata, o nė ēėshtjet e jetės sė kėsaj bote tė keshė mirėkuptim ndaj
tyre, e ti ndiqe rrugėn e atij qė ėshtė i kthyer kah Unė, mande kthimi juaj
ėshtė te Unė, e Unė do tju njoftoj pėr atė qė keni punuar.
16. O djali im, ska dyshim se edhe
ajo (vepra) peshon sa kokrra e lirit, e tė jetė e fshehurnė rrasė guri, ose nė
qiej apo nė tokė, All-llahu do ta sjellė atė, se All-llahu ėshtė i butė dhe
hollėsisht i informuar.
17. O djali im, fale namazin, urdhėro
pėr punė tė mira, e ndalo nga tė kėqiat, pėrballo me durim ēdo gjė qė tė godet,
vėrtet, kėto janė nga ēėshtjet mė tė preferuara.
18. Dhe mos shtrembėro fytyrėn tėnde
prej njerėzve, mos ec nėpėr tokė kryelartė, se All-llahu nuk e do asnjė
mendjemadh e qė shumė lavdėrohet.
19. Tė jesh i matur nė ecjen tėnde,
ule zėrin ėnd, se zėri mė i egėr ėshtė zėri i gomarit.
20. A nuk e dini j se All-llahu
nėnshtroi pėr tė mirėn tuaj ēka nė qiej e ēka nė tokė dhe plotėsoi ndaj jush tė
mirat e Tij tė dukshmen e tė fshehta, e megjithatė prej njerėzve ka qė
polemizojnė ēėshtjen e All-llahut duke mos pasur as dituri, duke mos qenė i
udhėzuar dhe duke mos pasur libėr tė ndritshėm.
21. Dhe kur atyre u thuhet: Pasoni
atė qė e shpall All-llahu ata thonė: Jo, ne ndjekim atė qė gjetėm te
prindėrit tanė! E edhe sikur ti kishte thirrur ata nė dėnimin e
zjarrtė!
22.
23. Ty mos tė brengos mosbesimi i atij
qė nuk beson, kthimi i tyre ėshtė vetėm te Ne, e pėr atė qė vepruan, Ne do tu
tregojmė. All-llahu vėrtet ėshtė i dijshėm pėr atė qė mbajnė nė zemra.
24. Ne u japim tė jetojnė pak (nė kėt
botė), e pastaj i shtrėngojmė ata me njė dėnim tė rėndė.
25. Nėse ti pyet ata:
26. Vetėm tė All-llahut janė tė gjitha
qė gjenden nė qiej e nė tokė; All-llahu ėshtė Ai qė ska nevijė dhe ėshtė i
lavdishėm.
27. Sikur tė gjithė drutė nė tokė tė
jenė lapsa dhe sikur deti ti shtohen edhe shtatė dete (e tė jenė me ngjyrė),
nuk do tė mbaroni fjalėt e All-llahut (do tė shterroheshin detet, do tė
soseshin lapsat, e jo mrekulitė e Zotit). All-llahu ėshtė ngadhėnjyesi i
urtė.
28. Krijimi dhe ringjallja juaj nuk
ėshtėmė e rėndė se krijimi i njė qenije (njė njeriu); vėrtet, All-llahu ėshtė
qė i dėgjon e isheh veprat e njerėzve.
29. A nuk e di se All-llahu e fut
(errėsirėn) natėn nė ditė dhe fut (dritėn) ditėn nė natė, dhe AI i nėnshtroi
Diellin e Hėnėn (tė lindin e tė pėrendojnė) dhe secili rrjedh (noton) deri nė
njė afat tė caktuar dhe se All-llahu hollėsisht ėshtė i njohur pėr atė qė
veproni.
30. Kjo (dokumenton) se All-llahu
ėshtė Ai (Zot) i vėrtetė, dhe se ajo qė adhurojnė pos Tij ėshtė gėnjeshtėr, e
All-llahu ėshtė Ai i larti, i madhi.
31. A nuk sheh se anijet lundrojnė nė
saje tė mirėsisė sė All-llahut, e oėr tu reguar juve madhėrinė e Tij. Vėrtet,
edhe nė kėtė ka argument pėr secilin qė ėshtė shumė i durueshėm dhe shumė
mirėnjohės.
32. E kur i mbulon ata ndonjė valė si
reja, i drejtohen All-llahut sinqerisht me besim vetėm ndaj Tij, e kur i
shpėton ata e dalin nė tokė, ka disa prej tyre qė i mbesin besimit tė drejtė, e
faktet Tona nuk i refuzon kush pos tė pabeit dhe pėrbuzėsit.
33. O ju njerėz, kini frikė ditės kur
prindi nuk mund ti bėjė dobi fėmijės sė vet, e as fėmija nuk mund ti bėjė
asnjė send prindit tė vet. Premtimi i All-llahut (pėr thevab ose azab) ėshtė e
sigurt, pra mos ju mashrojė jeta e kėsaj bote dhe tė mos ju mashrojė ndajė
All-llahut djalli mashtrues.
34. Ska dyshim se vetėm All-llahu e di
kur do tė ndodhė kijameti, Ai e di kur e lėshon shiun. Ai e di se ēka nė mitra
(tė nėnave), nuk e di kush pos Tij se ēka do ti ndodhė (ēka do tė punojė)
nesėr, dhe askush nuk e di, pos Tij, se nė ēvend (ose kohė) do tė vdesė.
All-llahu ėshtė mė i dijshmi, mė i njohuri.
32.Suretu
Es-Sexhde
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lamė, Mimė.
2. Shpallja e librit (e Kuranit), nuk
ka dyshim se ėshtė (shpallje) nga Zoti i gjithėsisė.
3. A mos po thonė se ai (Muhammedi) e
trilloi? Jo, ajo ėshtė e vėrtetė prej Zotit tėnd qė ti tėrheqėsh vėrejtjen njė
populli qė nuk u erdhi ndonjė pejgamber para teje, ashtu qė ata tė gjejnė
rrugėn e drejtė.
4. All-llahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt
dhe tokėn dhe gjithė ēka ndėrmjet tyre, brenda gjashtė dite, pastaj mbizotėroi
Arshin. Pėrveē Tij nuk keni ndonjė ndihmėtar tjetėr e as ndėrmjetėsues, pra a
nuk jeni kah mendoni!
5. Ai ėshtė qė udhėheq ēėshtjen (e tė
gjitha krijesave) prej qiellit nė tokė, pastaj ajo (ēėshtja) ngritet te Ai nė
njė ditė qė sipas llogarisė suaj ėshtė sa njėmijė vjet.
6. Ai ėshtė njohės i tė (gjitha)
fshehtės dhe tė dukshmes, i gjithėfuqishmi, Mėshirėbėrėsi.
7. Ai qė pėrsosi krijimin e ēdo
sendi, e krijimin e njeriut e filloi nga balta.
8. Pastaj bėri qė pasardhėsit e tij
tė rrjedhin prej njė pike uji tė dobėt.
9. Mandej, Ai e formėson atė (nė
barkun e nėnės) dhe nga ana e vet i jep shpirt atij dhe Ai ėshtė qė juve ju
pajis edhe me dėgjim, me tė parit dhe me zemėr, e pak send ėshtė ajoqė ju
falėnderoni.
10. E ata thanė: A pasi qė ne tė
tretemi nė tokė, a thua ne rishtazi do tė krijohemi? Por (ēka ėshtė edhe mė
keq) ata nuk besojnė se do tė dalin para Zotit tė tyre.
11. Thuaj: Engjėlli i vdekjes, i cili
ėshtė caktuar pėr ju, ua merr shpirtrat, e pastaj do tė ktheheni te Zoti
juaj.
12. E, sikur tė shihje mėkatarėt se si
ukin kokat e veta pranė Zotit tė tyre: Zoti ynė, tash pamė dhe dėgjuam, na
kthe pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi tė bindur. 13. Sikur tė kishim dėshiruar Ne, scilit do ti
jepnim udhėzimin, por fjala (vendimi) Ime ka marrė fund (definitiv) se do ta
mbush Xhehennemin sė bashku me exhinė e njerėz.
14. Prandaj shijoni kėtė (dėnim) pėr
shkak se ju tė e patėt harruar takimin tuaj nė kėtė ditė, e edhe Ne tash u
harruam juve, ndaj, pėr shkak tė asaj qė keni vepruar, shijoni dėnimin e
pėrjetshėm.
15. Argumentet tona, i besojnė, nė t
vėrtetė, ata qė kur kėshillohen me to, bien nė fytyra (bėjnė sexhde), qė
madhėrojnė Zotin e tyre nė shenjė falėnderimi dhe ata nuk bėjnė
kryelartėsi,
16. I heqen trupat e tyre prej
dyshekėve, duke e lutur Zotin e tyre nga frika dhe nga shpresa dhe nga ajo qė
Ne u kemi dhėnė (pasuria) atyre, ata japin.
17. Pra, pėr ata qė kanė vepruar nuk
di askush pėr atė kėnaqėsi (tė zemrės e shpirtit) qė u ėshtė caktuar atyre si
shpėrblim.
18. A mos ėshtė ai qė ishte besimtarė,
sikurse ai qė ishte jasht rrugės? Jo! Kėta nuk janė tė barabartė.
19. Pėr sa u pėrket atyre qė besuan
dhe bėnė vepra tė mira, ata, pėr hir tė veprave qė i bėnė, vendpritje e kanė
Xhennetin.
20. E ata qė nuk respektuan
All-llahun, skutė e tyre ėshtė zjarri. Sa herė qė tė tentojnė tė dalin nga ai,
kthehen nė tė dhe atyre u thuhet: Shijoni dėnimin e zjarrit qė ju e
konsideronit rrenė.
21. Ne do tu shijojmė atyre dėnimin
mė tė shpejtė (nė dynja) para dėnimit tė madh (nė Ahiret), ndoshta do tė
tėrhiqen (prej tė kėqiave).
22. E kush ėshtė mė zullumqarė se ai
qė kėshillohet me ajetet e Zotit tė vet, e pastaj u kthyen shpinėn atyre? Ne me
siguri do tė hakmirremi kundėr kriminelėve.
23. Ne i patėm dhėnė edhe Musait
librin, e ti (Muhammed) mos ke dyshim nė ēka pranon (nė Kuranin libėr qiellor
si Musait), kurse atė (librin e Musait) e bėmė udhėrrėfyes pėr beni
israilėt.
24. Dhe prej tyre Ne bėmė prijės qė me
urdhėrin Tonė udhėzojmė, pasi qė ata (qė i bėmė prijėsa) ishin tė durueshėm dhe
ndaj argumenteve Tona ishin tė bindur.
25. Ska dyshim se Zoti yt ėshtė Ai qė
nė ditėn e kijametit do tė gjykojė mes tyre nė atė qė ishin tė pėrēarė.
26. A nk e kanė tė qartė ata (mekasit)
se sa nga popujt para tyre i shkatėrruam, qė nėpėr ato vendbanime tė tyre janė
kah kalojnė? Ështė e vėrtetė se ato (vende tė shkatėrruara) ka fakte, se
nuk janė duke dėgjuar me vėmendje?
27. Si nuk kanė parė ata se Ne e
sjellim ujn nė tokėn e thatė dhe me tė nxjerrim bimė qė prej tyre ushqehen
kafshėt e tyre, bile edhe ata vetė, A nuk janė duke parė (e tė kuptojnė)?
28. E nė anėn tjetėr ata thonė: e kur
do tė jetė ai ngadhėnjim (ēlirimi i Mekės ose gjykimi i Zotit), nėse jeni tė
drejtė ēka thoni.
29. Thuaj: Ditėn e kijametit, atyre
qė kanė qenė jobesimtarė, nuk u bėn dobi besimi e as nuk u jepet afat.
30. Andaj, ti largohu prej tyre dhe
prit, edhe ata janė duke pritur.
33.Suretu
El Ahzab
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1.
O ti Pejgamber, qėndro i fortė nė besnikėri ndaj All-llahut, e mos i pėrfill
jobesimtarėt dhe hipokritėt, se vėrtet All-llahu ėsht i gjithėdijshėm, i di
ēėshtje nė hollėsi.
2. Dhe ti vepro sipas asaj qė po tė
shpallet nga Zoti yt; All-llahu ėshtė i njohur shumė mirė me atė qė ju
veproni.
3. E, mbėshtetu nė All-llahun, se
mjafton qė All-llahu tė jetė mbrojtės yti.
4. All-llahu nuk krijoi dy zemra nė
gjoksin e asnjė njeriu e as nuk ua bėri gratė tuaja, prej tė cilave largoheni
me dhihar nėna tuaja, (duke krahasuar shpinėn e gruas me atė tė nėnės), e as
nuk ua bėri djem tuaj tė adoptuarit tuaj (fėmijėt e tjetėrkujt qė po i adoptoni
si tė juaj). Kėto janė vetėm thėnie tuaja qė i shqiptoni me gojėt tuaja, e
All-llahu e thotė atė qė ėshtė realitet, dhe Ai udhėzon nė rrugėn e
drejtė.
5. Ju thirrni (mbėshtetni) ata nė
etėri e vėrtetė tė tyre, kjo ėshtė mė e drejtė te All-llahu, e nėse nuk ua dini
(nuk dini se kush janė) etėrit e tyre, atėherė ata janė vėllezėrit tuaj dhe tė
afėrmit tuaj nė fe. Nuk ėshė ndonjė mėkat juaji ajo pėr ēka keni gabuar, por
(ėshtė mėkat) ajo qė zemrat tuaj e bėjnė qėllimisht, po All-llahu ėshtė qė
falė, ėshtė mėshirues.
6. Pejgamberi ėshtė mė i ndishėm ndaj
besimtarėve se sa ata ndaj vetė vetvetes sė tyre, ndėrsa gratė e tij janė nė
vend tė nėnave tė tyre. E ata (tė afėrmit) farefisi nga barku, sipas
dispozitave tė All-llahut, kanė mė tepėr pėrparėsi ndaj njėri tjetėrit se sa
besimtarėt e tjerė dhe se sa muhaxhirėt ( tė mėrguarit), pėrveē nėse
dashamirėve tuaj doni tu bėni ndonjė tė mirė (u lėni testament ose diē
tjetėr). Kjo ėshtė e regjistruar nė librin e shquar (Lehvi mahfush,
Kuran).
7. (pėrkujto) Kur Ne e morėm (me betim)
prej pejgamberve premtimin e tyre; edhe prej teje, prej Nuhut, Ibrahimit,
Musait, Isait birit tė Merjemes, pra morėm prej tyre besė tė fotrė.
8. Pėr tė marrė nė pyetje kėta tė
sinqertė pėr sinqeritetin e tyre, e pėr jobesimtarėt Ai ka pėrgatitur ndėshkim
tė dhembshėm.
9. O ju qė keni besuar, pėrkujtonie
tė mirėn e All-llahut ndaj jush, kur juve u erdhi njė ushtri e Ne kundėr tyre
lėshuam njė furtunė dhe ushtri qė ju nuk e shihnit, e All-llahu e shihte atė qė
ju vepronit.
10. Kur ata u erdhėn juve edhe prej sė
larti edhe prej sė poshti, dhe kur shikimet u shtangėn, e zemrat arritėn nė
fyt, e ju sajonit mendime tė llojllojta pėr All-llahun.
11. Atje, nė atė vend qenė sprovuar
jobesimtarėt, dhe qenė tronditur me njė dridhje tė fortė.
12. Kur hipokritėt dhe ata qė nė
zemrat e tyre kishin sėmundje, thonin: All-llahu dhe i dėrguari Tij, nuk na
premtuan tjetėr vetėm se mashtrim!
13. Dhe kur njė grup prej tyre thanė:
O banorė tė Jethribit, nuk ka qendresė pėr ju, ndaj kthehuni! E njė grup prej
tyre kėrkonin lejen e Pejgamberit, duke thėnė: Shtėpitė tona janė tė
pambrojtura, nė realitet ata nuk donin tjetėr por vetėm tė iknin.
14. Dhe sikur tu hynin atyre nga anėt
e saj (Medinės) dhe prej tyre tė kėrkohej tradhėtia, ata do tė ishin tė gatshėm
pėr tė dhe nuk do tė vononin aspak. (tė tradhėtonin).
15. E, ata ishin qė i patėn dhėnė
besėn All-llahut mė parė se nuk do tė kthehen prapa (nuk do tė ikin), pra
premtimi i dhėnė All-llahut mban edhe pėrgjegjėsi.
16. Thuaj: Nėse ikėt prej vdekjes ose
prej mbytjes, ikja nuk do tju bėjė dobi, sepse edhe atėherė nuk do tė
(shpėtoni) pėrjetoni vetėm pėr pak kohė.
17. Thuaj:
18. All-llahu i ka njohur shumė mirė
ata qė ndėr ju pengonin dhe ata vėllezėrve tė vet u thonin: Ejani me ne! E
ata nuk vijnė nė luftė, vetėm pakicė.
19. Janė koprracė ndaj jush (nuk ju
duan tė mirėn). E kur u vjen frika i sheh ata tė shikojnė ty, e sytė e tyre
rrotullohen si tė atij nga tė fiktit para vdekjes, e kur largohet frika, ata ju
shpojnė juve me gjuhė ė mprehta, lakmues pėr pasuri (pėr plaēkė -ganimet). Tė
tillėt nuk kėnė besuar, andaj All-llahu ua asgėsojė verat e tyre, e kjo pėr
All-llahun ėshtė lehtė.
20. Ata mendonin se grupet aleate nde
nuk kishin shkuar, dhe nėse aleatėt kthehen ehe njėherė, ata (hipokritėt) do tė
dėshironin tė kishin qenė beduinė diku me arabėt dhe prej tyre tė pyesin pėr
ēėshtjen tuaj, por edhe sikur tė ishin nė mesin tuaj, ata krejt pak do tė
luftonin.
21. Ju e kishit shembullin mė tė lartė
nė tė dėrguarin e All-llahut, kuptohet, ai qė shpreson nė shpėrblimin e All-llahut
nė botėn jetėr, ai qė atė shpresė e shoqėron duke e pėrmendur shumė shpesh
All-llahun.
22. E kur myslimanėt e panė ushtrinė
aleate, thanė: Kjo ėshtė ajo qė All-llahu dhe i dėrguari i Tij na premtuan
neve, e All-llahu dhe i dėrguari i Tije thanė tė vėrtetėn. Ajo (ushtria e
armikut qė e panė) vetėm ua shtoi atyre besimin dhe mbėshtetjen.
23. Prej besimtarėve kishte burra qė
vėrtetuan bsėn e dhėnė All-llahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke
dhėnė jetėn, dhe ka prej tyre qė janė duke pritur (ta zbatojnė) dhe ashtu nuk
bėnė kurrfarė ndryshimi.
24. Qė All-llahu ti shpėrblejė tė
vėrtetit pėr sinqeritetin e tyre e hipokritėt ti ndėshkjė, nėse do, ose tua
falė atyre; All-llahu ėshtė qė falė shumė, ėshtė mėshirues.
25. Dhe All-llahu i zbrapsi ata qė nuk
besuan me atė mllefin e tyre, duke mos arritur kurrnjė tė mirė. Dhe All-llahu
ua largoi luftėn besimtarėve. All-llahu ėshtė i fuqishėm, ngadhėnjyes.
26. E ata nga ithtarėt e librit
(jehuditė), tė cilėt u ndihmuan atyre (idhujtarėve), Ai (All-llahu) i nxori
prej kėshtjellave tė veta dhe nė zemrat e tyre u shtini frikėn, ashtu ė njė
grup e mbytni, kurse grupin tjetėr e robėroni.
27. E juve ju la trashėgim tokėn e
tyre, shtėpitė e tyre, pasurinė e tyre dhe tokėn qė ende nuk e keni shkelur.
All-llahu ėstė i gjithfuqishėm pėr ēdo send.
28. O ti Pegamber, thuaju grave tuaja:
Nė qoftė se lakmoni jetėn e kėsaj bote dhe stolitė e saj, atėherė ejani: unė
po ju jap furnizimin (pėr lėshim) dhe po ju lėshoj ashtu si ėshtė e
rrugės.
29. E nė qoftė se e don All-llahun, tė
dėrguarin e Tij dhe botėn tjetėr, atėherė tė jeni tė sigurta se All-llahu ka
pėrgatiur shpėrblim tė madh pėr ato prej jush qė bėjnė punė tė mira.
30. O gra tė Pejgamberit, cilado prej
jush qė bėn punė tė ligė ė tė shėmtuar, asaj dėnimi i shtohet dyfish e kjo pėr
All-llahun ėshtė shumė lehtė.