Part 24
32. E kush
ėshtė mė mėkatar se ai qė flet tė pavėrtetėn ndaj All-llahut dhe se ai qė kur i
erdhi e vėrteta e pėrgėnjeshtroi? A nuk ėshtė nė Xhehennem
vendqėndrimi pėr jobesimtarėt?
33. E ai qė e solli tė vėrtetėn dhe ai
qė e vėrtetoi atė, tė tillėt janė tė ruajturit.
34.
Ata te Zoti i tyre kanė ēkado qė dėshirojnė, e ai ėshtė shpėrblimi i
bamirėsve.
35. All-llahu do tua shlyej atyre
edhe mė tė keqen qė e punuan dhe do tu jepė shpėrblime mė tė mira pėr ata qė
punuan.
36. A nuk i mjafton All-llahu robit tė
vet? E ata tė friksojnė ty me tė tjerėt pos Tij.
37. Atė qė All-llahu e drejton, atė
nuk ka kush e humbė; a nuk ėshtė All-llahu i gjithėfuqishėm qė ndėrmerr
ndėshkime?
38. Po nėse i pyet ata se kush i
krijoi qiejt e tokėn, sigurisht ata do tė thonė: All-llahu! Ti thuaju: Mė
tregoni pra, pėr ata qė i adhuroni, pos All-llahut, nėse All-llahu mė godit mua
me ndonjė tė keqe, a munden ta largojnė ata atė tė keqe, ose, nėse All-llahu
dėshiron ndonjė tė mirė ndaj meje, a munden ta pengojnė ata tė mirėn e Tij?
Thuaju: Mua mė mjafton All-llahu. Vetėm Atij i mbėshteten tė
mbėshteturit.
39. Thuaj: O populli im, veproni
sipas gjendjes suaj, e edhe unė veproj sipas times e mė vonė do ta dini,
40. se cilit do ti vijė dėnimi qė e
poshtėron dhe do ta goditė dėnim i pėrjetshėm!
41. Ne ta zbritėm ty librin me
argumente pėr njerėz, e kush orientohet nė rrugėn e vėrtetė, ai e ka pėr vete e
kush e humb, ai i bėn dėm vetėm vetes, e ti nuk je garantues i tyre.
42. All-llahu i merr shpirtrat kur
ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), e edhe atė qė
ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e
kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e
lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr
njė popull qė mendon.
43. A mos kanė zgjedhur ndėrmjetėsues
pėrveē All-llahut? Thuaj: A edhe pse janė qė nuk posedojnė asgjė e as nuk
kuptojnė.
44. Thuaj: I tėrė shefaati
(ndėrmjetėsimi) i takon vetėm All-llahut, i Tij ėshtė pushteti i qiejve dhe i
tokės, e mė vonė vetėm te Ai ktheheni.
45. Kur pėrmendet vetėm All-llahu,
zemrat e atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, neveriten, e kur pėrmenden, pėrveē
Atij, tė tjerėt, ata gėzohen.
46. Thuaj: O All-llah, Krijues i
qiejve e i tokės, Njohės i tė fshehtės edhe i tė dukshmės, Ti je qė gjykon mes robėrve
Tu pėr atė qė ata kundėrshtoheshin.
47. E sikur tė ishte e atyre qė nuk
besuan, e tėrė ajo ēka ka nė tokė e edhe njėherė aq, do ta jepnin kompensim pėr
ti shpėtuar dėnimit tė tmerrshėm nė ditėn e kijametit. E prej All-llahut do
tu prezentohet (lloji i dėnimit) ēka as nuk kanė mund tė mendojnė.
48. Dhe do tua dalin nė shesh tė
kėqiat qė i kanė punuar dhe i pėrfshin ata ajo me tė cilėn talleshin.
49. Kur e godit njeriun ndonjė e keqe,
ai na lutet Neve, e kur nga ana Jonė ia shėndėrrojmė atė nė ndonjė tė mirė, ai
thotė: Kjo mė ėshtė dhėnė nė bazė tė dijes sime! Jo, por ajo ėshtė njė
sprovė, por shumica e tyre nuk e dinė.
50. Ashtu patėn thėnė edhe ata qė
ishin para tyre, por atyre nuk u bėri dobi ajo ēka kishin fituar.
51. Ata i goditėn tė kėqijat qė i
kishin punuar. Edhe prej kėtyre, ata qė bėnė zullum, do ti godasin tė kėqiat e
veprave tė tyre dhe nuk mund ti shpėtojnė asaj (goditjeje).
52. A nuk e dinė ata, se All-llahu i
jep furnizim tė plotė atij qė do. Edhe nė kėto ekzistojnė fakte pėr njė popull
qė beson.
53. Thuaj: O robėrit e Mi, tė cilėt e
keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės
sė All-llahut, pse All-llahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė falė
dhe ėshtė mėshirues!
54. Dhe, kthehuni te Zoti juaj dhe
pėruljuni Atij para se tu vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush tju
ndihmojė.
55. Dhe pėrmbajuni asaj mė tė mirės qė
u ėshtė shpallur nga Zoti juaj, para se tju vijė dėnimi befas e ju tė mos
dini.
56. Dhe tė mos thotė ndokush: O i
mjeri unė qė kam lėnė mangu respektimin ndaj All-llahut dhe ė kam qenė prej
atyre qė talleshin!
57. Ose tė mos thotė: Ah, sikur tė mė
kishte udhėzuar All-llahu (nė rrugė tė drejtė) e tė kisha qenė prej atyre qė
janė tė ruajtur!
58.
59. Jo, ty tė patėn ardhur argumentet
e Mia, e ti i pėrgėnjeshtrove ato, u bėre kryeneē dhe ishe prej atyre qė nuk
besuan.
60. E ata qė bėnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut,
do ti shohėsh nė ditėn e kijametit, fytyrat e tyre tė nxira. A nuk ėshtė nė
Xhehennem vendi i Kryelartėve?
61. Ndėrsa All-llahu do ti shpėtojė
me atė suksesin e tyre ata, qė kishin qenė tė ruajtur. Ata nuk doti kapė e
keqja e as nuk do tė jenė tė shqetėsuar.
62. All-llahu ėshtė krijues i ēdo
sendi dhe Ai ėshė mbikėqyrės ndaj ēdo gjėje.
63. Vetėm te Ai janė ēelėsat e qiejve
dhe tokės, ndėrsa ata qė nuk i besuan argumentet e All-llahut, tė tillėt janė
ata tė dėshtuarit.
64. Thuaj: O ju injorantė, a mos mė
thirrni tė adhuroj tjetėr, nė vend tė All-llahut?
65. Pasha Alahun, ty tė ėshtė
shpallur, e edhe atyre para teje: Nėse i bėn shok (All-llahut), veprat tua
janė tė asgjėsuara dhe ti do tė jeshė prej tė humburve.
66. Prandaj, vetėm All-llahun adhroje
dhe bėhu mirėnjohės!
67. Ata nuk e ēmuan All-llahun me atė
madhėshtinė qė i takon, ndėrsa, nė ditėn e kijametit e tėrė toka ėshtė nė
grushtin e Tij, e qiejt tė mbėshtjellė nė tė djathtėn e Tij. Ai ėshtė i pastėr
nga tė metat dhe Ai ėshtė i lartė nga ēka ata i shoqėrojnė!
68. Dhe i fryhet Surit dhe bie i
vdekur ēka ka nė qiej dhe nė tokė, pėrveē atyre qė do All-llahu (tė mos
vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė aa tė ngritur e
presin (urdhėrin e Zotit).
69. Toka ėshtė ndriēuar me dritėn e
Zotit tė vet, libri (shėnimet mbi veprat) ėshtė vėnė pranė dhe sillen
pejgamberėt e dėshmitarėt, e kryhet mes tyre gjykimi me drejtėsi, e atyre nuk u
bėhet padrejtė.
70. Dhe, secili njeri shpėrblehet me
atė qė ka vepruar, e Ai mė sė miri e di se ēpunuan.
71. E ata qė nuk besuan sillen nė
grupe te Xhehennemi, e kur arrijnė te ai, dyert e tij hapen e roja e tij u
thotė atyre: A nuk u patėn ardhur juve tė dėrguar nga mesi juaj tju lexojnė
shpalljet e Zotit tuaj, tju tėrheqin vėrejtjen pėr ballafaqimin tuaj nė kėtė
ditė? Po, (na kanė ardhur. . . ) thonė ata, por fjala (vendimi) e dėnimit
domosdo ėshtė bėrė realitet kundėr jobesimtarėve!
72. U thuhet: Hyni nėpėr dyer tė
Xhehennemit, aty do tė jeni pėrgjithmonė, sa vend i keq ėshtė pėr
kryelartėt!
73. E ata qė ishin tė devotshėm ndaj
Zotit tė tyre, sillen nė grupe te Xhenneti, e kur arrijnė aty, dyert e tij i
gjejnė tė hapura dhe roja e tij u thotė atyre: Selamun alejkum - qofshi tė
shpėtuar, ishit tė pastėr, andaj hyni nė tė, aty do tė jeni pėrgjithmonė.
74. E ata (tė Xhennetit) thanė:
Falėnderuar qoftė All-llahu, i cili premtimin e Vet e bėri realitet ndaj nesh
dhe na e la nė disponim tokėn e Xhennetit qė tė vendosemi aty ku tė duam! Sa
shpėrblim i mirė ėshtė i atyre qė vepruan drejtė.
75. E do ti shohėsh engjėjt tė
rreshtuar pėrreth Arshit, e madhėrojnė me falėnderim Zotin e vet. E nė mes tyre
(njerėzve) kryhet gjykimi me drejtėsi dhe thuhet: (prej tė gjithėve)
Falėnderuar qoftė vetėm All-llahu, Zoti i botėve!
40.Suretu
Gafir
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Ha, Mimė.
2. Shpallja e librit ėshtė prej
All-llahut, Fuqiplotit, Gjithdijshmit.
3. I cili fal mėkatin dhe pranon
pendimin, dhe qė ėshtė ndėshkues i ashpėr, por edhe bamirės. Nuk ka zot tjetėr
pėrveē Atij. Te Ai ėshtė e ardhmja e ēdokujt.
4. Rreth argumenteve tė All-llahut
nuk kundėrshton kush, pos atyre qė nuk besuan; pra ty tė mos te mashtrojė
lėvizja e tyre nėpėr qytete.
5. Populli i Nuhut dhe grupacione pas
tyre patėn pėrgėnjeshtruar pėrpara kėtyre (idhujtarėve), dhe secili popull (qė
pėrgėnjeshtroi), u pėrpoq ta asgjėsojė tė dėrguarin e vet dhe luftoi me ēėshtje
tė
6. Po ashtu, ka marrė fund vendimi i
Zotit tėnd (pėr dėnim) kundėr atyre qė nuk besuan, se ata janė banues tė
zjarrit.
7. Ndėrsa ata (engjėjt) qė e bartin
Arshin dhe ata qė janė pėrreth tij, lartėsojnė me falėnderim Zotin e tyre, i
besojnė Atij dhe i luten Atij ti falė ata qė besuan (duke thėnė): Zoti yna,
Ti me mėshirėn dhe me diturinė Tėnde ke pėrfshirė ēdo send, andaj falu atyre qė
u penduan dhe ndoqėn rrugėn tėnde, e edhe ruaj ata nga dėnimi i Xhehennemit!
8. Zoti ynė, shtiji nė Xhennete tė
Adnit, tė cilėt ua ke premtuar, ata edhe kush ishte i mirė, prej etėrve tė
tyre, grave tė tyre dhe pasardhėsve tė tyre. Vėrtet, Ti je ngadhnjesi, i
urti!
9. dhe i mbron ata prej tė kėqiave,
pse atė qė Ti e mbron atė ditė prej tė kėqiave, Ti e ke mėshiruar atė, e ai
ėshtė shpėtimi i madh.
10. Ska dyshim e ata qė nuk besuan do
tė thirren (do tu thuhet); Hidhėrimit i All-llahut pse u ftuat tė besoni e ju
nuk besuat (nė dynja), ėshtė mė i madh se urrejtja juaj ndaj vetes.
11. Ata (jobesimtarėt) thonė: Zoti
ynė, na bėre tė vdesim dy herė dhe na ngjalle dy herė , e ne pranuam pėr
mėkatet tona, pra a ka ndonjė rrugėdalje?
12. ky (dėnimi) ėshtė, pse kur bėhet
thirrja pėr tė besuar All-llahun Njė, ju e mohuat, e nėse i pėrshkruhej shok
Atij, ju besuat, pra i tėrė sundimi ėshtė nė duart e All-llahut, tė lartit, tė
madhėruarit!
13. Ai (All-llahu) ėshtė qė po ua
dėfton juve argumentet e veta, qė ju sjell furnizim prej qiellit (shiun), por
pėrveē atyre qė janė tė kthyer te Zoti, tė tjerėt nuk marrin mėsim.
14. Pra, adhuronie All-llahun me njė
adhurim tė sinqertė ndaj Tij, edhe pse jobesimtarėt e urrejnė atė
(adhurimin).
15. Ai (All-llahu) ėshtė i pozitės mė
tė lartė, zoti i Arshit; Ai me urdhėrin e vet ia sjell shpirtin (shpalljen)
atij qė do nga robėrit e vet, pėr tua tėrhequr vėrejtjen ndaj ditės sė takimit
(tė kijametit).
16. Ditės kur ata do tė dalin (prej
varrezave) nė shesh, e All-llahut nuk mund ti fshiheet asnjė gjė e tyrre. I kujt
ėshtė pushteti sot? (bėhet pyetja). I All-llahut, i Atij qė ėshtė njė, i
fuqiplotit (ėshtė pėrgjigjja)!
17. Sot shpėrblehet secili njeri me
atė qė ka vepruar. Sot nuk ka padrejtėsi, All-llahu llogarit shpejt.
18. ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr
ditėn e kijametit,kur zemrat, tė mllefosura arrijnė nė fyt. Pėr zullumqarėt nuk
ka as mik e as ndėrmjetsues qė i shkon fjala.
19. Ai di pėr shikimin me cep tė syve,
e edhe pėr atė qė e fshehin nė zemra.
20. All-llahu gjykon me drejtėsi,
ndėrsa ata qė adhuronin tjetėr po Atij, ata nuk kanė nė dorė tė gjykojnė asgjė.
All-llahu ėshtė Ai qė dėgjon dhe sheh.
21. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė tė
shohin se si ishte pėrfundimi i atyre qė patėn qenė para tyre? Ata ishin edhe
mė fuqishėm se kėta e edhe lanė mė shumė gjurmė mė tokė, po All-llahu i dėnoi
pėr shkak tė mėkateve tė tyre dhe nuk patė ndonjė qė ti mbrojė prej dėnimit tė
All-llahut.
22. E ai (dėnimi ishte) pėr arsye se
ata i mohuan argumentet e qarta, tė cilat ua sillnin tė dėrguarit e tyre, andaj
All-llahu i shkatėrroi. AI vėrtetė ėshtė i fuqishėm, ndėshkues i ashpėr.
23. Ne e kemi pas dėrguar Musain me
argumente e fakte tė qarta,
24. te faraoni dhe te Hamanit e
Karuni, e ata i thanė: Magjistar e gėnjshtar!
25. Kur ua solli ia tė vėrtetėn nga
ana Jonė, ata thanė: Mbytni djemtė e atyre qė i besuan atij, e lini tė jetojnė
gratė e tyre, por dredhitė e tyre nuk qenė tjetėr pos dėshtim.
26. Faraoni tha: mė lini mua ta mbys
Musain, e ia le tė thėrrasė Zotin e vet, pse unė kam frikė se po ua ndryshon
fenė tuaj, ose po nxit trazira nė vend!
27. Musai tha: Unė iu kam mbėshtėtur
Zotit tim dhe Zotit tuaj qė tė mė mbrojė prej ēdo kryeneēi, qė nuk i beson
ditės sė pėrgjrgjėsisė!
28. Njė njeri besimtar nga familja e
faraonit qė e fshehte besimin e vet, tha: A doni ta mbytni njė njeri vetėm pse
thotė Zoti im ėshtė All-llahu, derisa prej Zotit tuaj u ka sjellė argmente?
Nėse ai ėshtė rrenės, pėr vete e ka rrenėn, e nėse ėshtė i drejtė, juve do tju
godit diēka nga ajo qė ai ju premton. Ska dyshim se All-llahu nuk udhėzon nė
rrugė atė qė e tejkalon dhe ėshtė rrenės.
29. O populli im, sot pushteti ėshtė
juaji nė vend, po kush do tė na mbrojė prej dėnimit tė All-llahut nėse ia na
pėrfshin? Faraoni tha: Unė nuk kam mendim tjetėr tju japė pos atij qė ju
thashė dhe nuk jam duke ju udhėzuar tjetėr pos nė rrugėn e drejtė!
30. Ndėrkaq, ai qė kishte besuar tha:
O populli im, unė kam frikė pėr ju se po u gjen si i gjeti popujt e mėparshėm
(grupet e mėparshme)!
31. Si rasti i popullit tė Nuhut, tė
Adit, tė Themudit dhe tė atyre qė ishin pas. All-llahu nuk bėn pdrejtė ndaj
rbėrve.
32. O populli im, unė kam frikė pėr ju
ditėn e britmės (tė mjerimit),
33. Ditėn, kur nga frika ktheheni tė
ikni, e nuk ka kush qė tė prapėsojė prej jush dėnimin e All-llahut, Atė qė
All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė qė e drejton.
34. Edhe Jusufi, qush herėt ju pat
ardhur me argumente tė qarta e ju gjithnjė ishit nė dyshim ndaj asaj qė ju pat
sjellė, derisa edhe kur vdiq ai, ju patėt thėnė: All-llahu nuk do tė dėrgojė
pas tij pejgamber! Ashtu All-llahu e bėn tė humbur atė qė ėshtė i shfrennuar,
i dyshimtė.
35. Ata qė duke mos pasur kurrfarė
fakti pranė vetes, polemizojmė rreth argumenteve tė All-llahut. Kjo (polemikė)
shton urrejtje tė madhe te All-llahu dhe te ata qė kanė besuar. Po kėshtu
All-llahu vulos ēdo zemėr tė arrogantit, tė zullumqarit.
36. E faraoni tha: O Haman, ndėrtoma
njė pyrg, e ndoshta do ti gjejė rrugėt.
37. Rrugėt e qiejve, e ta shoh Zotin e
Musait, pse unė mendoj se ai ėshtė rrenės. Dhe ashtu, faraonit iu dukė e mirė
vepra etij e keqe dhe u shmang prej rrugės sė drejtė, kėshtu qė parashikimet e
faraonit ishin tė asgjėsuara.
38. Ai qė kishte besuar tha: O
populli im, ejani pas meje, e unė tju udhėzoj nė rrugė tė drejtė!
39. O populli im, kjo jetė e kėsaj
bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė pėrjetim i pėrkohshėm, ndėrsa bota tjetėr
ėshtė ajo e pėrhershmja.
40. Kush bėn ndonjė vepėr tė keqe,
ndėshkohet vetėm pėr aq sa ėshtė ajo, e kush bėn ndonjė vepėr tė mirė, qoftė
mashkull a femėr, por duke qenė besimtar, tė tillėt hyjnė nė Xhennet dhe aty
shpėrblehen pa masė.
41. Dhe, o populli im, ēėshtė qė unė
ju thėrras nė shpėtim, e ju mė thirrni pėr nė zjarm?
42. Mė thirrni ta mohoj All-llahun dh
adhuroj atė qė nuk di asgjė pėr tė i gjithfuqishmi, mė katfalėsi!
43. Ështė e vėrtetė se atij te
icili mė thirrni ju mua, nuk i takon adhurimi as nė dynja as nė botėn tjetėr
dhe se e ardhmja jonė ėshtė te All-llahu, ska dyshim se tė larguarit prej
rrugės sė drejtė, ata janė banus tė zjarrit.
44. Juve do tju bjerė ndėrmend ēka po
u them, e ēėshtjen tme ia besoj All-llahut; vėrtet, All-llahu mbikėqyr
robėrit!
45. Dhe All-llahu e shpėtoi atė
(besimtarin) prej tė kėqijavė qė i kurdisėn, ndėrsa ithtarėt e faraonit i
pėrfshiu dėnimi mė i keq.
46. Ata i nėnshtroi zjarrit mėngjes e
mbrėmje, ditėn e kijametit (u thuhet engjėjve): Ithtarėt e faraonit futni nė
dėnimin mė tė rėndė!
47. Dhe (pėrkujto) ur duke qenė nė
zjarr, ata grinden nė mes vete, e tė dobėtit u thonė atyre tė mėdhenjve: Ne
kemi qenė ithtarė tuaj (nė dynja), a mund tė na largoni ndonjė pjesė tė dėnimit
me zjarr?
48. Ata qė kishin qenė pari thonė: Ne
tė gjithė jėmi nė tė! All-llahu ka vendosr nė mėnyrė tė prerė nė mes
njerėzve.
49. Dhe ata, qė janė nė nė zjarr,
rojės sė Xhehennemit i thonė: Lutnie Zotin tuaj tė na e lehtėsoj dėnimin, bile
njė ditė!
50. Ata u thonė: A nuk u patėn
arritur juve tė dėrguar tuaj me argumente tė qarta? Ata pėrgjigjen: Po (na
kanė ardhur)! E pra, (u thotė roja) lutnu ju vetė, po lutja e jobesimtarėve
ėshtė asgjė!
51. Ne patjetėr do tė ndihmojmė tė
dėrguarit tanė nė jetėn e kėsaj bote, edhe ata qė besuan, e edhe nė ditėn e
prezentimit tė dėshmive.
52. Nė ditėn kur zullumqarėve nuk u
bėn dobi arsyetimi i tyre, ata janė tė mallkuar dhe ata e kanė vendin e
keq.
53. Pėr Zotin, Ne Musait i dhamė
udhėzimin, e beni israilėve u lamė nė trashėgim librin.
54. Ua lamė (librin) udhėrrėfyes e
pėrkujtues pėr tė zotėt e mendjes.
55. Ti bėn durim, se premtimi i
All-llahut ėshtė vėrtetė, kėrko falje pėr mėkatin tėnd, lartėso me falėnderim
Zotin tėnd mbrėmje e mėngjes.
56. Ata qė kundėrshtojnė shpalljen e
All-llahut pa pasur argument, nuk kanė tjetėr nė zemrat e tyre vetėm se njė
mendjemadhėsi, me tė cilėn nuk do tia arrijnė qėllimit, e ti kėrko mbrojtje te
All-llahu, se Ai tė gjitha i dėgjon dhe isheh.
57. Ska dyshim se krijimi i qiejve
dhe tokės ėshtė mė i madh se krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e
dinė.
58. Nuk ėshtė e barabartė i verbėri
dhe ai qė sheh, e as ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, nuk janė tė
barabartė me tė kėqijtė, por pak jeni duke marrė mėsim.
59. Kijameti gjithsesi do tė vijė, aty
nuk ka dyshim, por shumca e njerėzve nuk besojnė.
60. Zoti juaj ka thėnė: Mė thirrni
Mua, Unė ju pėrgjigjem, e ata qė nga mendjemadhėsia i shmangen adhurimit i
shmangeb adhurimit ndaj Meje, do tė hyjnė tė nėnēmuar nė Xhehennem.
61. All-llahu ėshtė Ai, qė juve ua
bėri natėn tė pushoni nė tė, e ditėn tė ndritėshme. All-llahu ėhtė dhurues ndaj
njerėzve, por shumica e njerėzve nuk falėnderojnė.
62. Ky ėshtė All-llahu, Zoti ,
Krijuesi i ēdo sendi, nuk ka zot pos Tij, e si prapėsoheni?
63. Kėshtu prapėsohen ata qė
argumentet e All-llahut i mohojnė.
64. All-llahu ėshtė Ai qė ua bėri
tokėn vendbanim e qiellin kulm, dhe ju formėsoi, e formėn tuaj e bėri mė tė
mirė dhe ju pajisi me tė mira. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, i lartė, pra
ėshtė All-llahu, Zot i botėve!
65. Ai ėshtė i pėrjetshmi, ska zot,
vetėm Ai, pra adhuronie Atė me adhurim tė sinqertė ndaj Tij, falėnderimi i
qoftė vetėm All-llahut, Zotit tė gjithėsisė.
66. Thuaj: Unė jam ndaluar tė adhuroj
ata qė ju i adhuroni pos All-llahut, pasi mua mė kanė ardhur argumente tė qarta
nga Zoti im, dhe jam urdhėruar ti dorėzohem Zotit tė ēdo krijese.
67. Ai (All-llahu) ėshtė qė ju krijoi
juve (tė parin tuaj) prej dheu, pastaj prej njė pike uji, pastaj prej gjakut tė
ngjizur, mandej ju bėn tė lindeni si foshnjė e mė vonė tė arrini pjekurinė, e
pastaj tė plakeni, e ka prej jush qė vdes mė herėt, e qė tė gjithė tė arrini
afatin e caktuar dhe ashtu tė kuptoni realitetin.
68. Ai ėshtė qė jep jetė dhe sjellė
vdekje, e kur dėshiron njė gjė, Ai vetėm thotė: bėhu, e ajo menjėherė
bėhet.
69. A nuk i sheh ata qė kundėrshtojėn
argumentet e All-llahut se si largohen nga e vėrteta?
70. Ata janė qė pėrgėnjeshtruan librin
(Kuranin) dhe atė me ēka Ne i dėrguam tė dėrguarit tanė, e mė vonė ata do tė
kuptojnė.
72. Atyre do tu vihen prangat dhe
zingjirėt nė qafat e tyre e do tė zhyten.
73. Mandej atyre u thuhet: Ku janė
ata qė i adhuronit,
74. pos All-llahut? Ata thonė: Na
kanė humbur sysh, por jo ne nuk kemi qenė qė kemi adhuruar mė parė ndonjė
send! Ja, kėshtu All-llahu i humb jobesimtarėt.
75. Kėtė (dėnim) e keni pėr shkak se
gėzoheshit padrejt nė dynja (duke bėrė mėkate etj. ) edhe pėr shkakse krenoheshit
(me mendjemadhėsi).
76. Hyni nė dyert e Xhehennemit (nėpėr
shtatė dyer); aty do tė jeni pėrgjithmonė. E, sa vend i shėmtuar ėshtė ai i
kryeneēėve!
77. Ti pra, bėhu i durueshėm; premtimi
i All-llahut ėshtė i vėrtetė. E Neose do tė bėjmė tė shohishdiēka nga ajo qė u
premtojmė atyre, ose do ta marrim jetėn (pa parė asgjė), e ata vetėm te Ne do
tė kthehen.
78. Ne kemi dėrguar pejgamberė para
teje, pėr disa tyre tė kemi njohtuar me rrėfimet e tyre, e pėr disa sish nuk tė
kemi njoftuar, e asnjė pejgamberi nuk i takoi tė sjellė ndonjė argument, vetėm
se me urdhėrin e All-llahut. E kru tė vijė koha e caktuar nga All-llahu,
zbatohet gjykimi me drejtėsi dhe aty atėherė dėshtojnė ata tė kotit.
79. All-llahu ėshtė Ai qė pėr ju i
krijoi kafshėėt qė disave tu hipni prej disave tė ushqeheni.
80. Ju prej tyre keni edhe dobi tė
tjera, dhe pėrmes tyre ti plotėsoni nevojat tuaja, duke hipur nė to me anė tė
anijeve barteni (udhėtoni).
81. Dhe Ai ėshtė qė ju mundėsoi ti
shihni argumentet e Tij; e cilin, pra prej argmenteve tė All-llahut e
mohoni?
82. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė
shikojnė se si prfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė fortė
pėr nga forca e ndikimi nė tokė. por ajo qė fituan, nuk u ndihmoi asgjė.
83. Kur u erdhėn atyre tė dėrgiarit me
argumente tė qarta, ata iu gėzuan dijenisė sė vet dhe atėherė i pėrfshiu ajo qė
e tallnin.
84. E kur e panė dėnimin tonė, thanė:
Ne i kemi besuar vetėm All-llahut dhe i kemi mohuar ata qė i ia
shoqėronim.
85. Por besimi i tyre, kur e vėrejtėn
dėnimin tonė, nuk u bėri dobi. Ky ėshtė ligj i All-llahut (i kheshėm) ndaj
robėrve tė Tij dhe aty, nė atė ēast pėsuan disfatė jobesimtarėt.
41.Suretu
Fussilet
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Ha, Mimė.
2. Zbritje prej Mėshiruesit,
Mėshirėbėrėsit!
3. Libėr qė ajetet e tij janė tė
shkoqitura, duke qenė Kuran arabisht pėr njė popull qė di ta kuptojė.
4. Ështė pėrgėzues dhe qortues,
po shumica e tyre ia kthyen shpinėn, andaj ata nuk dėgjojnė.
5. Ata thanė: Zemrat tona janė tė
mbyllura nga ajo qė ti na thėrret dhe nė veshėt tanė kemi shurdhim tė rėndė,
kėshtu qė nddėrmjet nesh edhe ndėrmjet teje ekziston njė perde, prandaj, ti
vepro sipas tėndės e ne vazhdojmė tonėn!
6. Thuaj: Unė jam vetėm njeri
sikurse edhe ju, mua mė shpallet se Zoti juaj ėshtė vetėm Zoti njė, pra
drejtonju Atj dhe kėrkoni falje prej Tij. Pėr idhujtarėt ėshtė mjerim i
madh.
7. tė cilėt nuk ejapin zeqatin dhe mu
ata e mohojnė botėn tjetėr.
8. Nuk ka dyshim se ata qė besuan dhe
bėnė vepra tė mira, kanė shpėrblim tė pėrhershėm.
9. thuaj: A ju jeni ata qė nuk i
besoni Atij qė e krijoi tokėn pėr dy ditė dhe Atij i pėrshkruani shok, e Ai
ėshtė Zoti i botėve!
10. Ai qė nė tė vuri kodra tė forta,
ia shtoi tė mirat asaj dhe brenda katėr ditėve tė plota caktoi tė gjitha
kushtet pėr tė jetuar nė tė. Pra, pėr ata qė pyesin (pėr kohėn e krijimit tė
saj)
11. Mandej e mėsyu qiellin (krijim e
qiellit) e ai ishte tym (mmjegullinė qė ishte si materie e parė) dhe atij e
edhe tokės i tha: Qasuni urdhėrit Tim me dėshirė ose me dhunė! Ato tė dyja
thanė:
12. Dhe ata i krijoi shtatė qiej
brenda dy ditėve dhe secilit qiell icaktoi atė qė i nvojitej. Qiellin mė tė
afėrt (tė dynjasė) Ne e stolisė me yje ndriēuese dhe e bėmė tė mbrojtur. Ky
ėshtė caktm i plotfuqishmit, i tė dijshmit.
13. Nė qoftė se ata nuk pėrgjigjen, ti
thuaj: Unė tėrhoqa vėrejtjen e njė rufeje (dėnimi), si rrufeja e Adit dhe
Themudit!
14. Kur atyre u erdhėn tė dėrguar nga tė
gjitha anėt, i kėshilluan: Tė mos adhroni tjetėr po vetėm All-llahun, ata
thanė: Sikur Zoti ynė tė kishte dėshiruar (ta dėgjonim) do tė dėrgonte
engjėll, e kėsaj m ēka jeni dėrguar ju, ne nuk i besojmė!
15. Sa i pėrket Adit, ata pa pasur
kurrfarė tė drejte, u treguan mendjemdhėnj ndaj banorėve nė tokė dhe thanė:
16. Andaj Ne kundėr tyre lėshuan njė
erė shumė tė ftohtė gjatė disa ditėve fatzeza pėr tu dhėnė tė pėjetojnė
dėnimin nėnēmuesnė jetė e kėsaj bote, ndėrsa dėnimi nė botėn tjetėr do tė jetė
edhe mė i shėmtuar dhe ata nuk do tė ndihmohen.
17. Sa i pėrket Themudit. Ne atyre u
patėm treguar rrugėn e drejtė, por ata megjithatė mė shumė e deshėn verbėrinė,
andaj ata i kapi tmerri i dėnimit tė turpshėm pėr shkak tė asaj qė
vepruan.
18. Ndėrkaq, Ne ishpėtuam ata qė
kishin besuar dhe qė ishin tė ruajtur.
19. E ditėn kur armiqtė e All-llahut
tubohen pėr nė zjarr dhe ata janė tė rrethuar.
20. E derisa afrohen atij, kundėr tyre
dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė
qė ata kanė punuar.
21. Ata lėkurave tė tyre u thonė:
Pėrse dėshmuat kundėr nesh? Ato thonė: All-llahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė
folur na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė u krijoi juve herėn e parė dhe vetėm te
Ai do tė ktheheni.
22. Ju nuk fshiheshit (kur bėnit
mėkate) se do tė dėshmojnė kundėr jush tė dėgjuarit tuaj, tė parit tuaj dhe
lėkurat tuaja, bile ju menduat se All-llahu nuk di shumė gjėra qė ju
bėnit.
23. mendimi juaj i gabuar, tė cilin e
patėt ndaj Zotit tuaj, ėshtė ai qė ju shkatėrroi dhe tani jeni mė tė
dėshpruarit.
24. Nėse bėjnė durim, zjarri ėshtė
vend i tyre, e nėse kėrkojėn tė kthehen nė atė qė e dėshironė (nė kėnaqėsinė e
Zotit), atė nuk do tė arrijnė.
25. Ne u patėm mundėsuar atyre tė kenė
asi shokėsh qė ua hijeshojnė atė qė e bėnin nė atė kohė (nė dynja) dhe atė qė
do tu vijė mė vonė dhe ashtu dėnimi ndaj tyre u bė me vend si ndaj popujve qė
ishin para tyre nga xhinėt dhe njerėzit, se vėrtet ata ishin tė humbur.
26. Ata qė nuk besuan thanė: mos
dėgjoni kėtė Kur;an dhe kur tė lexohet ai, ju bėni zhurmė (bėrtitni) ashtu qė
ta pengoni!
27. E, Ne atyre qė nuk besuan pa
tjetėr do tu japim tė pėrjetojnė dėnim tė ashpėr dhe do ti shpėrblejmė me mė
tė keqen e asaj qė punuan.
28. Dhe ai ndėshkim i armiqve tė
All-llahut ėshtė zjarri, aty ėshtė vendi i tyre i pėrhershėm, si shpėrblim pėr
shkak se ata refuzuan argumente tona.
29. Ata qė nuk besuan thonė: O Zoti
ynė, na itrego ata tė dy nga xhinėt dhe jerėzit, tė cilėt na bėnė tė jemi tė
humbur, e ti shkelim me kėmbėt tona dhe le tė jenė prej mė tė
poshtėrve!
30. Ska dyshim se ata qė thanė: Zoti
ynė ėshtė All-llahu, pastaj nuk u luhatėn, atyre u zbresin melaiket (nė prag
tė vdekjes dhe u thonė): Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni, keni myzhde
Xhennetin qė ju premtohej!
31. Ne jemi miqtė e juaj nė jetėn e
dunjasė dhe nė ahiret, ku do tė keni atė qė dėshironi dhe gjithēka
kėrkoni.
32. Pritje nga Falėsi,
Mėshiruesi!
33. E kush ka fjalėn mė tė mirė prej
atij qė thėrret te All-llahu, vepron (punė) tė mira dhe thotė: Unė jam prej
muslimanėve?
34. Nuk ėshtė e barabartė e mira dhe e
keqja. Andaj, (tė keqen) ktheje me mirėsi, se atėherė ai, mes teje dhe tė cilit
ka armiqėsi, do tė bėhet (si) mik i afėrt.
35. Mirėpo, kėtė nuk e arrin kush, pos
atyre tė durueshmėve, dhe nuk e arrin kush, pos atyre me virtyt tė lartė.
36. E nėse ty tė ngacmon ndonjė
ngacmim prej shejtanit, kėrko mbrojtje nė All-llahun, vėrtet Ai ėshtė Dėgjuesi,
i Dijshmi!
37. Nga faktet e madhėshtisė sė Tij
janė nata, dita, dielli e hėna. Mos i bėni sexhde as diellit, as hėnės! Bėni
sexhde vetėm All-llahut, i cili krijoi ato, nėse adhuroni vetėm Atė!
38. Po nėse ata (kufarėt) janė kryeneē
(e nuk bėjnė sexhde), atėherė ata qė janė pranė Zotit tėnd (engjėjt mė tė
lartė), Atij i bėjnė tesbih natėn e ditėn dhe ata nuk mėrziten prej
adhurimit.
39. Nga argumentet e Tij ėshtė edhe
toka qė ti e sheh atė tė thatė (shkretėtirė), e kur Ne i lėshojmė asaj shiun,
ajo gjallėrohet e shtohet. E, ska dyshim se Ai qė e ngjalli atė, do ti
ringjallė tė vdekurit, pse Ai ka mundėsi pėr do gjė.
40. Ata qė sulmojnė argumente Tona,
nuk mund tė na fshihen. Pra, a mė mirė i ka punėt ai qė do tė hudhet nė zjarr,
apo ai qė nė nė ditė e kijametit vjen i sigurt? E ju pra veproni si tė
dėshironi, e ta dini se Ai sheh atė qė punoni.
41. Ata qė e mohuan Kuranin kur u
erdhi, janė tė marrė; ai ėshtė njė libėr ngadhnjyes (i pashoq).
42. Atij nuk mund ti mvishet e
pavėrteta nga asnjė anė; ėshtė i zbritur prej tė Urtit, tė lavdishmit.
43. Ty nuk po tė thuhet tjetėr pėrveē
asaj qė u ėshtė thėnė tė dėrguarve para teje. Vėrtet, Zoti yt ėshtė ai qė falė,
po ėshtė edhe Ai qė ndėshkon rėndė.
44. Sikur Ne tabėnim Kuranin nė gjuhė
tė huaj, ata do tė thoshin: Pėrse nuk janė ajetet e tij tė kuptueshme (tė
shkoqitura), a ėshtė ai (Kurani) nė gjuhė tė huaj, kurse ai (pejgamberi) ėshtė
arab? Thuaj: Ai ėshtė pėr besimtarėt udhėzues e shėrues. E ata qė nuk besojnė
nė veshėt e tyre kanė shurdhim, dhe ai pėr ta ėshtė verbėrim. Tė tillėt janė
sikurse thirren prej njė vendi tė largėt e nuk dėgjojnė.
45. Ne edhe Musait i patėm dhėnė
librin, lidhur me tė cilin pati kundėrshtime. Sikur tė mos ishte vendimi mė
parė prej Zotit tėnd (tė shtyhet ndėshkimi), puna mes tyre do tė kryhej, pse
ata janė nė njė dyshim ndaj tij.
46. Kush bėn mirė, ai e ka pėr vete, e
kush bėn keq, ai vepron kundėr vetes, e Zoti yt nuk u bėn padrejtėsi
robėrve.