Part 24

 

32. E kush ėshtė mė mėkatar se ai qė flet tė pavėrtetėn ndaj All-llahut dhe se ai qė kur i erdhi e vėrteta e pėrgėnjeshtroi? A nuk ėshtė nė Xhehennem vendqėndrimi pėr jobesimtarėt? 

33. E ai qė e solli tė vėrtetėn dhe ai qė e vėrtetoi atė, tė tillėt janė tė ruajturit. 

34. Ata te Zoti i tyre kanė ēkado qė dėshirojnė, e ai ėshtė shpėrblimi i bamirėsve. 

35. All-llahu do t’ua shlyej atyre edhe mė tė keqen qė e punuan dhe do t’u jepė shpėrblime mė tė mira pėr ata qė punuan. 

36. A nuk i mjafton All-llahu robit tė vet? E ata tė friksojnė ty me tė tjerėt pos Tij. Po atė qė e ka humbur All-llahu, pėr tė nuk ka udhėzues! 

37. Atė qė All-llahu e drejton, atė nuk ka kush e humbė; a nuk ėshtė All-llahu i gjithėfuqishėm qė ndėrmerr ndėshkime? 

38. Po nėse i pyet ata se kush i krijoi qiejt e tokėn, sigurisht ata do tė thonė: “All-llahu!” Ti thuaju: “Mė tregoni pra, pėr ata qė i adhuroni, pos All-llahut, nėse All-llahu mė godit mua me ndonjė tė keqe, a munden ta largojnė ata atė tė keqe, ose, nėse All-llahu dėshiron ndonjė tė mirė ndaj meje, a munden ta pengojnė ata tė mirėn e Tij?” Thuaju: “Mua mė mjafton All-llahu. Vetėm Atij i mbėshteten tė mbėshteturit”. 

39. Thuaj: “O populli im, veproni sipas gjendjes suaj, e edhe unė veproj sipas times e mė vonė do ta dini, 

40. se cilit do t’i vijė dėnimi qė e poshtėron dhe do ta goditė dėnim i pėrjetshėm!” 

41. Ne ta zbritėm ty librin me argumente pėr njerėz, e kush orientohet nė rrugėn e vėrtetė, ai e ka pėr vete e kush e humb, ai i bėn dėm vetėm vetes, e ti nuk je garantues i tyre. 

42. All-llahu i merr shpirtrat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), e edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon. 

43. A mos kanė zgjedhur ndėrmjetėsues pėrveē All-llahut? Thuaj: “A edhe pse janė qė nuk posedojnė asgjė e as nuk kuptojnė”. 

44. Thuaj: “I tėrė shefaati (ndėrmjetėsimi) i takon vetėm All-llahut, i Tij ėshtė pushteti i qiejve dhe i tokės, e mė vonė vetėm te Ai ktheheni”. 

45. Kur pėrmendet vetėm All-llahu, zemrat e atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, neveriten, e kur pėrmenden, pėrveē Atij, tė tjerėt, ata gėzohen. 

46. Thuaj: “O All-llah, Krijues i qiejve e i tokės, Njohės i tė fshehtės edhe i tė dukshmės, Ti je qė gjykon mes robėrve Tu pėr atė qė ata kundėrshtoheshin”. 

47. E sikur tė ishte e atyre qė nuk besuan, e tėrė ajo ēka ka nė tokė e edhe njėherė aq, do ta jepnin kompensim pėr t’i shpėtuar dėnimit tė tmerrshėm nė ditėn e kijametit. E prej All-llahut do t’u prezentohet (lloji i dėnimit) ēka as nuk kanė mund tė mendojnė. 

48. Dhe do t’ua dalin nė shesh tė kėqiat qė i kanė punuar dhe i pėrfshin ata ajo me tė cilėn talleshin. 

49. Kur e godit njeriun ndonjė e keqe, ai na lutet Neve, e kur nga ana Jonė ia shėndėrrojmė atė nė ndonjė tė mirė, ai thotė: “Kjo mė ėshtė dhėnė nė bazė tė dijes sime!” Jo, por ajo ėshtė njė sprovė, por shumica e tyre nuk e dinė. 

50. Ashtu patėn thėnė edhe ata qė ishin para tyre, por atyre nuk u bėri dobi ajo ēka kishin fituar. 

51. Ata i goditėn tė kėqijat qė i kishin punuar. Edhe prej kėtyre, ata qė bėnė zullum, do t’i godasin tė kėqiat e veprave tė tyre dhe nuk mund t’i shpėtojnė asaj (goditjeje). 

52. A nuk e dinė ata, se All-llahu i jep furnizim tė plotė atij qė do. Edhe nė kėto ekzistojnė fakte pėr njė popull qė beson. 

53. Thuaj: “O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė All-llahut, pse All-llahu i falė tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė falė dhe ėshtė mėshirues!” 

54. Dhe, kthehuni te Zoti juaj dhe pėruljuni Atij para se t’u vijė dėnimi, se pastaj nuk do tė ketė kush t’ju ndihmojė. 

55. Dhe pėrmbajuni asaj mė tė mirės qė u ėshtė shpallur nga Zoti juaj, para se t’ju vijė dėnimi befas e ju tė mos dini. 

56. Dhe tė mos thotė ndokush: “O i mjeri unė qė kam lėnė mangu respektimin ndaj All-llahut dhe ė kam qenė prej atyre qė talleshin!” 

57. Ose tė mos thotė: “Ah, sikur tė mė kishte udhėzuar All-llahu (nė rrugė tė drejtė) e tė kisha qenė prej atyre qė janė tė ruajtur!” 

58. Apo, kur ta shohė dėnimin tė thotė: “Sikur tė isha kthyer edhe njeherė e tė isha bėrė prej atyre bamirėsve!” 

59. Jo, ty tė patėn ardhur argumentet e Mia, e ti i pėrgėnjeshtrove ato, u bėre kryeneē dhe ishe prej atyre qė nuk besuan. 

60. E ata qė bėnė gėnjeshtėr ndaj All-llahut, do t’i shohėsh nė ditėn e kijametit, fytyrat e tyre tė nxira. A nuk ėshtė nė Xhehennem vendi i Kryelartėve? 

61. Ndėrsa All-llahu do t’i shpėtojė me atė suksesin e tyre ata, qė kishin qenė tė ruajtur. Ata nuk dot’i kapė e keqja e as nuk do tė jenė tė shqetėsuar. 

62. All-llahu ėshtė krijues i ēdo sendi dhe Ai ėshė mbikėqyrės ndaj ēdo gjėje. 

63. Vetėm te Ai janė ēelėsat e qiejve dhe tokės, ndėrsa ata qė nuk i besuan argumentet e All-llahut, tė tillėt janė ata tė dėshtuarit. 

64. Thuaj: “O ju injorantė, a mos mė thirrni tė adhuroj tjetėr, nė vend tė All-llahut?” 

65. Pasha Alahun, ty tė ėshtė shpallur, e edhe atyre para teje: “Nėse i bėn shok (All-llahut), veprat tua janė tė asgjėsuara dhe ti do tė jeshė prej tė humburve. 

66. Prandaj, vetėm All-llahun adhroje dhe bėhu mirėnjohės!” 

67. Ata nuk e ēmuan All-llahun me atė madhėshtinė qė i takon, ndėrsa, nė ditėn e kijametit e tėrė toka ėshtė nė grushtin e Tij, e qiejt tė mbėshtjellė nė tė djathtėn e Tij. Ai ėshtė i pastėr nga tė metat dhe Ai ėshtė i lartė nga ēka ata i shoqėrojnė! 

68. Dhe i fryhet Surit dhe bie i vdekur ēka ka nė qiej dhe nė tokė, pėrveē atyre qė do All-llahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė aa tė ngritur e presin (urdhėrin e Zotit). 

69. Toka ėshtė ndriēuar me dritėn e Zotit tė vet, libri (shėnimet mbi veprat) ėshtė vėnė pranė dhe sillen pejgamberėt e dėshmitarėt, e kryhet mes tyre gjykimi me drejtėsi, e atyre nuk u bėhet padrejtė. 

70. Dhe, secili njeri shpėrblehet me atė qė ka vepruar, e Ai mė sė miri e di se ē’punuan. 

71. E ata qė nuk besuan sillen nė grupe te Xhehennemi, e kur arrijnė te ai, dyert e tij hapen e roja e tij u thotė atyre: “A nuk u patėn ardhur juve tė dėrguar nga mesi juaj t’ju lexojnė shpalljet e Zotit tuaj, t’ju tėrheqin vėrejtjen pėr ballafaqimin tuaj nė kėtė ditė?” Po, (na kanė ardhur. . . ) thonė ata, por fjala (vendimi) e dėnimit domosdo ėshtė bėrė realitet kundėr jobesimtarėve! 

72. U thuhet: “Hyni nėpėr dyer tė Xhehennemit, aty do tė jeni pėrgjithmonė, sa vend i keq ėshtė pėr kryelartėt!” 

73. E ata qė ishin tė devotshėm ndaj Zotit tė tyre, sillen nė grupe te Xhenneti, e kur arrijnė aty, dyert e tij i gjejnė tė hapura dhe roja e tij u thotė atyre: “Selamun alejkum” - qofshi tė shpėtuar, ishit tė pastėr, andaj hyni nė tė, aty do tė jeni pėrgjithmonė. 

74. E ata (tė Xhennetit) thanė: “Falėnderuar qoftė All-llahu, i cili premtimin e Vet e bėri realitet ndaj nesh dhe na e la nė disponim tokėn e Xhennetit qė tė vendosemi aty ku tė duam! Sa shpėrblim i mirė ėshtė i atyre qė vepruan drejtė”. 

75. E do t’i shohėsh engjėjt tė rreshtuar pėrreth Arshit, e madhėrojnė me falėnderim Zotin e vet. E nė mes tyre (njerėzve) kryhet gjykimi me drejtėsi dhe thuhet: “(prej tė gjithėve) Falėnderuar qoftė vetėm All-llahu, Zoti i botėve!” 

 

40.Suretu Gafir 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Shpallja e librit ėshtė prej All-llahut, Fuqiplotit, Gjithdijshmit. 

3. I cili fal mėkatin dhe pranon pendimin, dhe qė ėshtė ndėshkues i ashpėr, por edhe bamirės. Nuk ka zot tjetėr pėrveē Atij. Te Ai ėshtė e ardhmja e ēdokujt. 

4. Rreth argumenteve tė All-llahut nuk kundėrshton kush, pos atyre qė nuk besuan; pra ty tė mos te mashtrojė lėvizja e tyre nėpėr qytete. 

5. Populli i Nuhut dhe grupacione pas tyre patėn pėrgėnjeshtruar pėrpara kėtyre (idhujtarėve), dhe secili popull (qė pėrgėnjeshtroi), u pėrpoq ta asgjėsojė tė dėrguarin e vet dhe luftoi me ēėshtje tė kota, ashtu me ato deshi ta likuidojė tė vėrtetėn, e Unė i ndėshkova ata, e ēfarė ishte ndėshkimi Im ndaj tyre? 

6. Po ashtu, ka marrė fund vendimi i Zotit tėnd (pėr dėnim) kundėr atyre qė nuk besuan, se ata janė banues tė zjarrit. 

7. Ndėrsa ata (engjėjt) qė e bartin Arshin dhe ata qė janė pėrreth tij, lartėsojnė me falėnderim Zotin e tyre, i besojnė Atij dhe i luten Atij t’i falė ata qė besuan (duke thėnė): “Zoti yna, Ti me mėshirėn dhe me diturinė Tėnde ke pėrfshirė ēdo send, andaj falu atyre qė u penduan dhe ndoqėn rrugėn tėnde, e edhe ruaj ata nga dėnimi i Xhehennemit! 

8. Zoti ynė, shtiji nė Xhennete tė Adnit, tė cilėt ua ke premtuar, ata edhe kush ishte i mirė, prej etėrve tė tyre, grave tė tyre dhe pasardhėsve tė tyre. Vėrtet, Ti je ngadhnjesi, i urti! 

9. dhe i mbron ata prej tė kėqiave, pse atė qė Ti e mbron atė ditė prej tė kėqiave, Ti e ke mėshiruar atė, e ai ėshtė shpėtimi i madh”. 

10. S’ka dyshim e ata qė nuk besuan do tė thirren (do t’u thuhet); “Hidhėrimit i All-llahut pse u ftuat tė besoni e ju nuk besuat (nė dynja), ėshtė mė i madh se urrejtja juaj ndaj vetes”. 

11. Ata (jobesimtarėt) thonė: “Zoti ynė, na bėre tė vdesim dy herė dhe na ngjalle dy herė , e ne pranuam pėr mėkatet tona, pra a ka ndonjė rrugėdalje?” 

12. ky (dėnimi) ėshtė, pse kur bėhet thirrja pėr tė besuar All-llahun Njė, ju e mohuat, e nėse i pėrshkruhej shok Atij, ju besuat, pra i tėrė sundimi ėshtė nė duart e All-llahut, tė lartit, tė madhėruarit! 

13. Ai (All-llahu) ėshtė qė po ua dėfton juve argumentet e veta, qė ju sjell furnizim prej qiellit (shiun), por pėrveē atyre qė janė tė kthyer te Zoti, tė tjerėt nuk marrin mėsim. 

14. Pra, adhuronie All-llahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, edhe pse jobesimtarėt e urrejnė atė (adhurimin). 

15. Ai (All-llahu) ėshtė i pozitės mė tė lartė, zoti i Arshit; Ai me urdhėrin e vet ia sjell shpirtin (shpalljen) atij qė do nga robėrit e vet, pėr t’ua tėrhequr vėrejtjen ndaj ditės sė takimit (tė kijametit). 

16. Ditės kur ata do tė dalin (prej varrezave) nė shesh, e All-llahut nuk mund t’i fshiheet asnjė gjė e tyrre. I kujt ėshtė pushteti sot? (bėhet pyetja). I All-llahut, i Atij qė ėshtė njė, i fuqiplotit (ėshtė pėrgjigjja)! 

17. Sot shpėrblehet secili njeri me atė qė ka vepruar. Sot nuk ka padrejtėsi, All-llahu llogarit shpejt. 

18. ti tėrhiqu atyre vėrejtjen pėr ditėn e kijametit,kur zemrat, tė mllefosura arrijnė nė fyt. Pėr zullumqarėt nuk ka as mik e as ndėrmjetsues qė i shkon fjala. 

19. Ai di pėr shikimin me cep tė syve, e edhe pėr atė qė e fshehin nė zemra. 

20. All-llahu gjykon me drejtėsi, ndėrsa ata qė adhuronin tjetėr po Atij, ata nuk kanė nė dorė tė gjykojnė asgjė. All-llahu ėshtė Ai qė dėgjon dhe sheh. 

21. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė tė shohin se si ishte pėrfundimi i atyre qė patėn qenė para tyre? Ata ishin edhe mė fuqishėm se kėta e edhe lanė mė shumė gjurmė mė tokė, po All-llahu i dėnoi pėr shkak tė mėkateve tė tyre dhe nuk patė ndonjė qė t’i mbrojė prej dėnimit tė All-llahut. 

22. E ai (dėnimi ishte) pėr arsye se ata i mohuan argumentet e qarta, tė cilat ua sillnin tė dėrguarit e tyre, andaj All-llahu i shkatėrroi. AI vėrtetė ėshtė i fuqishėm, ndėshkues i ashpėr. 

23. Ne e kemi pas dėrguar Musain me argumente e fakte tė qarta, 

24. te faraoni dhe te Hamanit e Karuni, e ata i thanė: “Magjistar e gėnjshtar!” 

25. Kur ua solli ia tė vėrtetėn nga ana Jonė, ata thanė: “Mbytni djemtė e atyre qė i besuan atij, e lini tė jetojnė gratė e tyre, por dredhitė e tyre nuk qenė tjetėr pos dėshtim”. 

26. Faraoni tha: “mė lini mua ta mbys Musain, e ia le tė thėrrasė Zotin e vet, pse unė kam frikė se po ua ndryshon fenė tuaj, ose po nxit trazira nė vend!” 

27. Musai tha: “Unė iu kam mbėshtėtur Zotit tim dhe Zotit tuaj qė tė mė mbrojė prej ēdo kryeneēi, qė nuk i beson ditės sė pėrgjrgjėsisė!” 

28. Njė njeri besimtar nga familja e faraonit qė e fshehte besimin e vet, tha: “A doni ta mbytni njė njeri vetėm pse thotė Zoti im ėshtė All-llahu, derisa prej Zotit tuaj u ka sjellė argmente? Nėse ai ėshtė rrenės, pėr vete e ka rrenėn, e nėse ėshtė i drejtė, juve do t’ju godit diēka nga ajo qė ai ju premton. S’ka dyshim se All-llahu nuk udhėzon nė rrugė atė qė e tejkalon dhe ėshtė rrenės. 

29. O populli im, sot pushteti ėshtė juaji nė vend, po kush do tė na mbrojė prej dėnimit tė All-llahut nėse ia na pėrfshin? “ Faraoni tha: “Unė nuk kam mendim tjetėr t’ju japė pos atij qė ju thashė dhe nuk jam duke ju udhėzuar tjetėr pos nė rrugėn e drejtė!” 

30. Ndėrkaq, ai qė kishte besuar tha: “O populli im, unė kam frikė pėr ju se po u gjen si i gjeti popujt e mėparshėm (grupet e mėparshme)!” 

31. Si rasti i popullit tė Nuhut, tė Adit, tė Themudit dhe tė atyre qė ishin pas. All-llahu nuk bėn pdrejtė ndaj rbėrve. 

32. O populli im, unė kam frikė pėr ju ditėn e britmės (tė mjerimit), 

33. Ditėn, kur nga frika ktheheni tė ikni, e nuk ka kush qė tė prapėsojė prej jush dėnimin e All-llahut, Atė qė All-llahu e lė tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė qė e drejton. 

34. Edhe Jusufi, qush herėt ju pat ardhur me argumente tė qarta e ju gjithnjė ishit nė dyshim ndaj asaj qė ju pat sjellė, derisa edhe kur vdiq ai, ju patėt thėnė: “All-llahu nuk do tė dėrgojė pas tij pejgamber!” Ashtu All-llahu e bėn tė humbur atė qė ėshtė i shfrennuar, i dyshimtė. 

35. Ata qė duke mos pasur kurrfarė fakti pranė vetes, polemizojmė rreth argumenteve tė All-llahut. Kjo (polemikė) shton urrejtje tė madhe te All-llahu dhe te ata qė kanė besuar. Po kėshtu All-llahu vulos ēdo zemėr tė arrogantit, tė zullumqarit. 

36. E faraoni tha: “O Haman, ndėrtoma njė pyrg, e ndoshta do t’i gjejė rrugėt. 

37. Rrugėt e qiejve, e ta shoh Zotin e Musait, pse unė mendoj se ai ėshtė rrenės”. Dhe ashtu, faraonit iu dukė e mirė vepra etij e keqe dhe u shmang prej rrugės sė drejtė, kėshtu qė parashikimet e faraonit ishin tė asgjėsuara. 

38. Ai qė kishte besuar tha: “O populli im, ejani pas meje, e unė t’ju udhėzoj nė rrugė tė drejtė! 

39. O populli im, kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė pėrjetim i pėrkohshėm, ndėrsa bota tjetėr ėshtė ajo e pėrhershmja. 

40. Kush bėn ndonjė vepėr tė keqe, ndėshkohet vetėm pėr aq sa ėshtė ajo, e kush bėn ndonjė vepėr tė mirė, qoftė mashkull a femėr, por duke qenė besimtar, tė tillėt hyjnė nė Xhennet dhe aty shpėrblehen pa masė. 

41. Dhe, o populli im, ē’ėshtė qė unė ju thėrras nė shpėtim, e ju mė thirrni pėr nė zjarm? 

42. Mė thirrni ta mohoj All-llahun dh adhuroj atė qė nuk di asgjė pėr tė i gjithfuqishmi, mė katfalėsi! 

43. Ështė e vėrtetė se atij te icili mė thirrni ju mua, nuk i takon adhurimi as nė dynja as nė botėn tjetėr dhe se e ardhmja jonė ėshtė te All-llahu, s’ka dyshim se tė larguarit prej rrugės sė drejtė, ata janė banus tė zjarrit. 

44. Juve do t’ju bjerė ndėrmend ēka po u them, e ēėshtjen tme ia besoj All-llahut; vėrtet, All-llahu mbikėqyr robėrit!” 

45. Dhe All-llahu e shpėtoi atė (besimtarin) prej tė kėqijavė qė i kurdisėn, ndėrsa ithtarėt e faraonit i pėrfshiu dėnimi mė i keq. 

46. Ata i nėnshtroi zjarrit mėngjes e mbrėmje, ditėn e kijametit (u thuhet engjėjve): “Ithtarėt e faraonit futni nė dėnimin mė tė rėndė!” 

47. Dhe (pėrkujto) ur duke qenė nė zjarr, ata grinden nė mes vete, e tė dobėtit u thonė atyre tė mėdhenjve: “Ne kemi qenė ithtarė tuaj (nė dynja), a mund tė na largoni ndonjė pjesė tė dėnimit me zjarr?” 

48. Ata qė kishin qenė pari thonė: “Ne tė gjithė jėmi nė tė!” All-llahu ka vendosr nė mėnyrė tė prerė nė mes njerėzve”. 

49. Dhe ata, qė janė nė nė zjarr, rojės sė Xhehennemit i thonė: “Lutnie Zotin tuaj tė na e lehtėsoj dėnimin, bile njė ditė!” 

50. Ata u thonė: “A nuk u patėn arritur juve tė dėrguar tuaj me argumente tė qarta? Ata pėrgjigjen: “Po (na kanė ardhur)!” E pra, (u thotė roja) lutnu ju vetė, po lutja e jobesimtarėve ėshtė asgjė!” 

51. Ne patjetėr do tė ndihmojmė tė dėrguarit tanė nė jetėn e kėsaj bote, edhe ata qė besuan, e edhe nė ditėn e prezentimit tė dėshmive. 

52. Nė ditėn kur zullumqarėve nuk u bėn dobi arsyetimi i tyre, ata janė tė mallkuar dhe ata e kanė vendin e keq. 

53. Pėr Zotin, Ne Musait i dhamė udhėzimin, e beni israilėve u lamė nė trashėgim librin. 

54. Ua lamė (librin) udhėrrėfyes e pėrkujtues pėr tė zotėt e mendjes. 

55. Ti bėn durim, se premtimi i All-llahut ėshtė vėrtetė, kėrko falje pėr mėkatin tėnd, lartėso me falėnderim Zotin tėnd mbrėmje e mėngjes. 

56. Ata qė kundėrshtojnė shpalljen e All-llahut pa pasur argument, nuk kanė tjetėr nė zemrat e tyre vetėm se njė mendjemadhėsi, me tė cilėn nuk do t’ia arrijnė qėllimit, e ti kėrko mbrojtje te All-llahu, se Ai tė gjitha i dėgjon dhe isheh. 

57. S’ka dyshim se krijimi i qiejve dhe tokės ėshtė mė i madh se krijimi i njerėzve, por shumica e njerėzve nuk e dinė. 

58. Nuk ėshtė e barabartė i verbėri dhe ai qė sheh, e as ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, nuk janė tė barabartė me tė kėqijtė, por pak jeni duke marrė mėsim. 

59. Kijameti gjithsesi do tė vijė, aty nuk ka dyshim, por shumca e njerėzve nuk besojnė. 

60. Zoti juaj ka thėnė: “Mė thirrni Mua, Unė ju pėrgjigjem, e ata qė nga mendjemadhėsia i shmangen adhurimit i shmangeb adhurimit ndaj Meje, do tė hyjnė tė nėnēmuar nė Xhehennem”. 

61. All-llahu ėshtė Ai, qė juve ua bėri natėn tė pushoni nė tė, e ditėn tė ndritėshme. All-llahu ėhtė dhurues ndaj njerėzve, por shumica e njerėzve nuk falėnderojnė. 

62. Ky ėshtė All-llahu, Zoti , Krijuesi i ēdo sendi, nuk ka zot pos Tij, e si prapėsoheni? 

63. Kėshtu prapėsohen ata qė argumentet e All-llahut i mohojnė. 

64. All-llahu ėshtė Ai qė ua bėri tokėn vendbanim e qiellin kulm, dhe ju formėsoi, e formėn tuaj e bėri mė tė mirė dhe ju pajisi me tė mira. Ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj, i lartė, pra ėshtė All-llahu, Zot i botėve! 

65. Ai ėshtė i pėrjetshmi, s’ka zot, vetėm Ai, pra adhuronie Atė me adhurim tė sinqertė ndaj Tij, falėnderimi i qoftė vetėm All-llahut, Zotit tė gjithėsisė. 

66. Thuaj: “Unė jam ndaluar tė adhuroj ata qė ju i adhuroni pos All-llahut, pasi mua mė kanė ardhur argumente tė qarta nga Zoti im, dhe jam urdhėruar t’i dorėzohem Zotit tė ēdo krijese”. 

67. Ai (All-llahu) ėshtė qė ju krijoi juve (tė parin tuaj) prej dheu, pastaj prej njė pike uji, pastaj prej gjakut tė ngjizur, mandej ju bėn tė lindeni si foshnjė e mė vonė tė arrini pjekurinė, e pastaj tė plakeni, e ka prej jush qė vdes mė herėt, e qė tė gjithė tė arrini afatin e caktuar dhe ashtu tė kuptoni realitetin. 

68. Ai ėshtė qė jep jetė dhe sjellė vdekje, e kur dėshiron njė gjė, Ai vetėm thotė: “bėhu”, e ajo menjėherė bėhet. 

69. A nuk i sheh ata qė kundėrshtojėn argumentet e All-llahut se si largohen nga e vėrteta? 

70. Ata janė qė pėrgėnjeshtruan librin (Kur’anin) dhe atė me ēka Ne i dėrguam tė dėrguarit tanė, e mė vonė ata do tė kuptojnė. 

72. Atyre do t’u vihen prangat dhe zingjirėt nė qafat e tyre e do tė zhyten. 

73. Mandej atyre u thuhet: “Ku janė ata qė i adhuronit, 

74. pos All-llahut?” Ata thonė: “Na kanė humbur sysh, por jo ne nuk kemi qenė qė kemi adhuruar mė parė ndonjė send!” Ja, kėshtu All-llahu i humb jobesimtarėt. 

75. Kėtė (dėnim) e keni pėr shkak se gėzoheshit padrejt nė dynja (duke bėrė mėkate etj. ) edhe pėr shkakse krenoheshit (me mendjemadhėsi). 

76. Hyni nė dyert e Xhehennemit (nėpėr shtatė dyer); aty do tė jeni pėrgjithmonė. E, sa vend i shėmtuar ėshtė ai i kryeneēėve! 

77. Ti pra, bėhu i durueshėm; premtimi i All-llahut ėshtė i vėrtetė. E Neose do tė bėjmė tė shohishdiēka nga ajo qė u premtojmė atyre, ose do ta marrim jetėn (pa parė asgjė), e ata vetėm te Ne do tė kthehen. 

78. Ne kemi dėrguar pejgamberė para teje, pėr disa tyre tė kemi njohtuar me rrėfimet e tyre, e pėr disa sish nuk tė kemi njoftuar, e asnjė pejgamberi nuk i takoi tė sjellė ndonjė argument, vetėm se me urdhėrin e All-llahut. E kru tė vijė koha e caktuar nga All-llahu, zbatohet gjykimi me drejtėsi dhe aty atėherė dėshtojnė ata tė kotit. 

79. All-llahu ėshtė Ai qė pėr ju i krijoi kafshėėt qė disave t’u hipni prej disave tė ushqeheni. 

80. Ju prej tyre keni edhe dobi tė tjera, dhe pėrmes tyre t’i plotėsoni nevojat tuaja, duke hipur nė to me anė tė anijeve barteni (udhėtoni). 

81. Dhe Ai ėshtė qė ju mundėsoi t’i shihni argumentet e Tij; e cilin, pra prej argmenteve tė All-llahut e mohoni? 

82. A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė shikojnė se si prfunduan ata qė ishin mė parė, tė cilėt ishin edhe mė tė fortė pėr nga forca e ndikimi nė tokė. por ajo qė fituan, nuk u ndihmoi asgjė. 

83. Kur u erdhėn atyre tė dėrgiarit me argumente tė qarta, ata iu gėzuan dijenisė sė vet dhe atėherė i pėrfshiu ajo qė e tallnin. 

84. E kur e panė dėnimin tonė, thanė: “Ne i kemi besuar vetėm All-llahut dhe i kemi mohuar ata qė i ia shoqėronim”. 

85. Por besimi i tyre, kur e vėrejtėn dėnimin tonė, nuk u bėri dobi. Ky ėshtė ligj i All-llahut (i kheshėm) ndaj robėrve tė Tij dhe aty, nė atė ēast pėsuan disfatė jobesimtarėt. 

 

41.Suretu Fussilet 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Ha, Mimė. 

2. Zbritje prej Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit! 

3. Libėr qė ajetet e tij janė tė shkoqitura, duke qenė Kur’an arabisht pėr njė popull qė di ta kuptojė. 

4. Ështė pėrgėzues dhe qortues, po shumica e tyre ia kthyen shpinėn, andaj ata nuk dėgjojnė. 

5. Ata thanė: “Zemrat tona janė tė mbyllura nga ajo qė ti na thėrret dhe nė veshėt tanė kemi shurdhim tė rėndė, kėshtu qė nddėrmjet nesh edhe ndėrmjet teje ekziston njė perde, prandaj, ti vepro sipas tėndės e ne vazhdojmė tonėn! 

6. Thuaj: “Unė jam vetėm njeri sikurse edhe ju, mua mė shpallet se Zoti juaj ėshtė vetėm Zoti njė, pra drejtonju Atj dhe kėrkoni falje prej Tij. Pėr idhujtarėt ėshtė mjerim i madh. 

7. tė cilėt nuk ejapin zeqatin dhe mu ata e mohojnė botėn tjetėr. 

8. Nuk ka dyshim se ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, kanė shpėrblim tė pėrhershėm. 

9. thuaj: “A ju jeni ata qė nuk i besoni Atij qė e krijoi tokėn pėr dy ditė dhe Atij i pėrshkruani shok, e Ai ėshtė Zoti i botėve! 

10. Ai qė nė tė vuri kodra tė forta, ia shtoi tė mirat asaj dhe brenda katėr ditėve tė plota caktoi tė gjitha kushtet pėr tė jetuar nė tė. Pra, pėr ata qė pyesin (pėr kohėn e krijimit tė saj)” 

11. Mandej e mėsyu qiellin (krijim e qiellit) e ai ishte tym (mmjegullinė qė ishte si materie e parė) dhe atij e edhe tokės i tha: “Qasuni urdhėrit Tim me dėshirė ose me dhunė!” Ato tė dyja thanė: “Po i qasmi me dėshirė!” 

12. Dhe ata i krijoi shtatė qiej brenda dy ditėve dhe secilit qiell icaktoi atė qė i nvojitej. Qiellin mė tė afėrt (tė dynjasė) Ne e stolisė me yje ndriēuese dhe e bėmė tė mbrojtur. Ky ėshtė caktm i plotfuqishmit, i tė dijshmit. 

13. Nė qoftė se ata nuk pėrgjigjen, ti thuaj: “Unė tėrhoqa vėrejtjen e njė rufeje (dėnimi), si rrufeja e Adit dhe Themudit!” 

14. Kur atyre u erdhėn tė dėrguar nga tė gjitha anėt, i kėshilluan: “Tė mos adhroni tjetėr po vetėm All-llahun”, ata thanė: “Sikur Zoti ynė tė kishte dėshiruar (ta dėgjonim) do tė dėrgonte engjėll, e kėsaj m ēka jeni dėrguar ju, ne nuk i besojmė!” 

15. Sa i pėrket Adit, ata pa pasur kurrfarė tė drejte, u treguan mendjemdhėnj ndaj banorėve nė tokė dhe thanė: “Kush ka fuqi mė tė fortė se ne?” A nuk e diten ata se All-llahu, i cili i krijoi ka fuqi mė tė fortė se ata?! Ata mohuan argumentet tona. 

16. Andaj Ne kundėr tyre lėshuan njė erė shumė tė ftohtė gjatė disa ditėve fatzeza pėr t’u dhėnė tė pėjetojnė dėnimin nėnēmuesnė jetė e kėsaj bote, ndėrsa dėnimi nė botėn tjetėr do tė jetė edhe mė i shėmtuar dhe ata nuk do tė ndihmohen. 

17. Sa i pėrket Themudit. Ne atyre u patėm treguar rrugėn e drejtė, por ata megjithatė mė shumė e deshėn verbėrinė, andaj ata i kapi tmerri i dėnimit tė turpshėm pėr shkak tė asaj qė vepruan. 

18. Ndėrkaq, Ne ishpėtuam ata qė kishin besuar dhe qė ishin tė ruajtur. 

19. E ditėn kur armiqtė e All-llahut tubohen pėr nė zjarr dhe ata janė tė rrethuar. 

20. E derisa afrohen atij, kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar. 

21. Ata lėkurave tė tyre u thonė: “Pėrse dėshmuat kundėr nesh?” Ato thonė: “All-llahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folur na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė u krijoi juve herėn e parė dhe vetėm te Ai do tė ktheheni”. 

22. Ju nuk fshiheshit (kur bėnit mėkate) se do tė dėshmojnė kundėr jush tė dėgjuarit tuaj, tė parit tuaj dhe lėkurat tuaja, bile ju menduat se All-llahu nuk di shumė gjėra qė ju bėnit. 

23. mendimi juaj i gabuar, tė cilin e patėt ndaj Zotit tuaj, ėshtė ai qė ju shkatėrroi dhe tani jeni mė tė dėshpruarit. 

24. Nėse bėjnė durim, zjarri ėshtė vend i tyre, e nėse kėrkojėn tė kthehen nė atė qė e dėshironė (nė kėnaqėsinė e Zotit), atė nuk do tė arrijnė. 

25. Ne u patėm mundėsuar atyre tė kenė asi shokėsh qė ua hijeshojnė atė qė e bėnin nė atė kohė (nė dynja) dhe atė qė do t’u vijė mė vonė dhe ashtu dėnimi ndaj tyre u bė me vend si ndaj popujve qė ishin para tyre nga xhinėt dhe njerėzit, se vėrtet ata ishin tė humbur. 

26. Ata qė nuk besuan thanė: “mos dėgjoni kėtė Kur;an dhe kur tė lexohet ai, ju bėni zhurmė (bėrtitni) ashtu qė ta pengoni!” 

27. E, Ne atyre qė nuk besuan pa tjetėr do t’u japim tė pėrjetojnė dėnim tė ashpėr dhe do t’i shpėrblejmė me mė tė keqen e asaj qė punuan. 

28. Dhe ai ndėshkim i armiqve tė All-llahut ėshtė zjarri, aty ėshtė vendi i tyre i pėrhershėm, si shpėrblim pėr shkak se ata refuzuan argumente tona. 

29. Ata qė nuk besuan thonė: “O Zoti ynė, na itrego ata tė dy nga xhinėt dhe jerėzit, tė cilėt na bėnė tė jemi tė humbur, e t’i shkelim me kėmbėt tona dhe le tė jenė prej mė tė poshtėrve!” 

30. S’ka dyshim se ata qė thanė: “Zoti ynė ėshtė All-llahu”, pastaj nuk u luhatėn, atyre u zbresin melaiket (nė prag tė vdekjes dhe u thonė): “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni, keni myzhde Xhennetin qė ju premtohej! 

31. Ne jemi miqtė e juaj nė jetėn e dunjasė dhe nė ahiret, ku do tė keni atė qė dėshironi dhe gjithēka kėrkoni. 

32. Pritje nga Falėsi, Mėshiruesi!” 

33. E kush ka fjalėn mė tė mirė prej atij qė thėrret te All-llahu, vepron (punė) tė mira dhe thotė: “Unė jam prej muslimanėve?” 

34. Nuk ėshtė e barabartė e mira dhe e keqja. Andaj, (tė keqen) ktheje me mirėsi, se atėherė ai, mes teje dhe tė cilit ka armiqėsi, do tė bėhet (si) mik i afėrt. 

35. Mirėpo, kėtė nuk e arrin kush, pos atyre tė durueshmėve, dhe nuk e arrin kush, pos atyre me virtyt tė lartė. 

36. E nėse ty tė ngacmon ndonjė ngacmim prej shejtanit, kėrko mbrojtje nė All-llahun, vėrtet Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dijshmi! 

37. Nga faktet e madhėshtisė sė Tij janė nata, dita, dielli e hėna. Mos i bėni sexhde as diellit, as hėnės! Bėni sexhde vetėm All-llahut, i cili krijoi ato, nėse adhuroni vetėm Atė! 

38. Po nėse ata (kufarėt) janė kryeneē (e nuk bėjnė sexhde), atėherė ata qė janė pranė Zotit tėnd (engjėjt mė tė lartė), Atij i bėjnė tesbih natėn e ditėn dhe ata nuk mėrziten prej adhurimit. 

39. Nga argumentet e Tij ėshtė edhe toka qė ti e sheh atė tė thatė (shkretėtirė), e kur Ne i lėshojmė asaj shiun, ajo gjallėrohet e shtohet. E, s’ka dyshim se Ai qė e ngjalli atė, do t’i ringjallė tė vdekurit, pse Ai ka mundėsi pėr ‘do gjė. 

40. Ata qė sulmojnė argumente Tona, nuk mund tė na fshihen. Pra, a mė mirė i ka punėt ai qė do tė hudhet nė zjarr, apo ai qė nė nė ditė e kijametit vjen i sigurt? E ju pra veproni si tė dėshironi, e ta dini se Ai sheh atė qė punoni. 

41. Ata qė e mohuan Kur’anin kur u erdhi, janė tė marrė; ai ėshtė njė libėr ngadhnjyes (i pashoq). 

42. Atij nuk mund t’i mvishet e pavėrteta nga asnjė anė; ėshtė i zbritur prej tė Urtit, tė lavdishmit. 

43. Ty nuk po tė thuhet tjetėr pėrveē asaj qė u ėshtė thėnė tė dėrguarve para teje. Vėrtet, Zoti yt ėshtė ai qė falė, po ėshtė edhe Ai qė ndėshkon rėndė. 

44. Sikur Ne tabėnim Kur’anin nė gjuhė tė huaj, ata do tė thoshin: “Pėrse nuk janė ajetet e tij tė kuptueshme (tė shkoqitura), a ėshtė ai (Kur’ani) nė gjuhė tė huaj, kurse ai (pejgamberi) ėshtė arab?” Thuaj: “Ai ėshtė pėr besimtarėt udhėzues e shėrues. E ata qė nuk besojnė nė veshėt e tyre kanė shurdhim, dhe ai pėr ta ėshtė verbėrim. Tė tillėt janė sikurse thirren prej njė vendi tė largėt e nuk dėgjojnė”. 

45. Ne edhe Musait i patėm dhėnė librin, lidhur me tė cilin pati kundėrshtime. Sikur tė mos ishte vendimi mė parė prej Zotit tėnd (tė shtyhet ndėshkimi), puna mes tyre do tė kryhej, pse ata janė nė njė dyshim ndaj tij. 

46. Kush bėn mirė, ai e ka pėr vete, e kush bėn keq, ai vepron kundėr vetes, e Zoti yt nuk u bėn padrejtėsi robėrve.