Part 5
24. (Nuk u lejohet tė martoheni) Edhe
me gra tė martuara (qė kanė burrat e nuk janė tė lėshuara), pėrveē atyre qė i
keni futur nė pushtetin tuaj (robėreshat e lufrtės). (Ky ėshtė) obligim mbi ju
nga All-llahu. U janė lejuar, pos kėtyre (qė u pėrmendėn), tė tjerat qė ti
merrni me pasurinė tuaj (me niqah) duke pasur pėr qėllim bashkėshorėsi e jo
prostitucion (kurvėni). Epėr atė qė pėrjetuat ju nga ato (gratė me tė cilat
patėt kurorė), jepnu shpėrblimin e tyre tė caktuar se ėshtė obligim. E nuk ka
pengesė pėr ju, pas pėrcaktimit (te niqahut), nė atė qė ju pėlqeni mes vete.
All-llahu ėshtė i gjithėdijshėm, i urti.
25. Dhe kush nuk ka prej jush mundėsi
materiale qė tė martohet me femra tė lira besimtare, le tė martohet me ato
besimtare tuaja qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). All-llahu di mė sė
miri pėr besimin tuaj. Ju jeni nga njėri- tjetri (tė njė origjine0. Pra, martohuni me ato (robėresha) r me lejen e
tė zotėrve tė tyre dhe jepnu kurorėn nė mėnyrė tė drejtė, (zgjidhni) tė
ndershme e jo prostitute tė hapta e tė fshehta. E kur tė jenė tė martuara
ato,nėse bėjnė ndonjė punė tė turpshme, ndėshkimi kundėr tyre ėshtė sa gjysma e
atij tė grave tė lira (jo robėresha). Kjo (martesė me robėresha) ėshtė e lejuar
pėr ata qė i frikėsohen imoralitetit, por tė jeni tė durueshėm, ėshtė mė mirė
pėr ju. All-llahu ėshtė mirrėdashės, mėshirėplotė.
26. All-llahu dėshiron tju sqarojė
ēėshtjet etju drejtojė nė rrugėn e atyre qė ishin para jush (pejgamberėt) dhe
tju pranojė pendimin. Alahu e di mė sė miri gjendjen e robėrve dhe ėshtė mė i
urti.
27. All-llahu dėshiron tju pranojė
pendimin, e ata qė ndjekin dėshirat e epsheve, dėshirojnė qė ju tė shmangeninė
tėrėsi (nga rruga e drejtė).
28. All-llahu dėshiron tju lehtėsoj
(dispozitat), e megjithatė njeriu ėshtė i paaftė (pėr tju pėrballuar
epsheve).
29. O ju qė besuat, mos e hani mallin e
njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, pėrpos tregtisė nė tė cilėn keni
pajtueshmėri mes vee, dhe mos mbytni veten tuaj (duke mbytur njėri-tjetrin).
Vėrtet, All-llahu ėshtė i mėshirueshėm pėr ju.
30.
31. Nėse lagoheni prej mėkateve tė
mėdha, tė cilat u janė tė ndalueshme, Ne ju shlyejmė mėkatet e vogla dhe ju
fusim nė njė vnd tė ndershėm.
32. Mos lakmoni nė atė, qė All-llahu
gradoi disa nga ju mbi disa tė tjerė. Burrave ju takon hise nga ajo qė fituan
ata dhe grve gjithashtu ju takon hise bga ajo qė fituan ato. All-llahut kėrkoni
nga tė mirat e Tij. All-llahu ėshtė i dijshėm pėr ēdo send.
33. Ne u kemi caktuar pėr secilin
trashėgimtarė, pjesėn e pasurisė qė e lėnė prindėrit ose tė afėrmit. E atyre qė
ju keni premtuar, jepnu pjesėn ė tyre. All-llahu ėshtė dėshmues mbi ēdo
send.
34. Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė,
ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar
nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e
mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fsheftės. E ato qė keni dro
kryelartėsisė sė tyre, kėshilloni, madje largohuni nga shtrati (e mė nė fund),
edhe rrahni (lahtė, nėse nuk ndikojnė kėshillat as largimi), e nėse ju
respektojnė, atėherė mos u sillni keq ndaj tyre. All-llahu ėshtė mė i larti, mė
i madhi.
35. Nėse i frikėsohen pėrēarjes mes
tyre (burrit e gruas), dėrgoni njė pari tė drejtė nga familja e tij dhe njė
pari tė drejtė ngafamilja e saj. Nėse ata tė dy (ndėrmjetėsuesit) kanė pėr
qėllim pajtimin, All-llahu ju mundėson afrimin mes tyre (burrit e gruas).
All-llahu ėshtė i dijėshėm, ėshtė njohės i mirė.
36. Adhurone All-llahun e mos i shoqėroni
Atij asnjė send, sillnu mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve,
ndaj tė varfėrve, ndaj fqiut tė afėrt, ndaj fqiut tė largėt, ndaj shokut pranė
vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. All-llahu nuk e do atė qė
ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet.
37. Ata qė vetė janė koprracė dhe
urdhėrojnė njerėzit pėr koprraci, dhe e fshehin atė qė ju ka dhėnė All-llahu
nga mirėsitė e veta. Ne kemi pėrgatitur dėnim tė turpshėm pėr
jobesimtarėt;
38. Edhe ata qė e japin pasurinė e
tyre pėr sy e faqe tė botės,e nuk e besojnė All-llahun as ditėn e mbramė. E ai
qė e k shok djallin, ai pra ėshtė shok i shėmtuar.
39. Dhe ēka do ti gjente ata, po ta
besonin All-llahun, ditėn e gjykimit dhe tė jepnin nga ajo qė i dhuroi
All-llahu?
40. Ska dyshim se All-llahu nuk bėn
pa drejtė as sa grimca, e nėse ajo vepėr ėshtėe mirė, Ai e shumėfishon atė dhe
Vetė Ai i jep shpėrblim tė madh.
41. Dhe si do tė jetė gjendja e atyre (qė
nuk besuan), kur Ne do tė sjelli dėshmitarė pėr ēdo popull, e ty do tė sjellim
dėshmitarė mbi ata (qė nuk besuan)?
42. Atė ditė ata qė nuk besuan dhe
kundėrshtuan tė dėrguarin, do tė dėshironin (tė varroseshin) tė rrafshohej mbi
ta toka ngase nuk mund ti fshehin All-llahut asgjė.
43. O ju qė besuat, mos iu afroni
namazit duke qenė tė dehur, deristė dini se ēflitni, e as duke qenė xhuhubė
(tė papastėr) derisaaa tė laheni, pėrpos kur jeni udhėtarė. Nėse jeni tė
sėmurė, jeni nė ndonjė udhėtim, ose ndonjeri prej jush vjen nga ultėsira
(nevojtorja), ose keni takuar gratė, e nuk gjeni ujė, atėherė mėsyne dheun dhe
fėrkoni me duart (tejemmum). All-llahu shlyen e falė mėkatet.
44. A nuk i vure re (Muhammed) ata qė
iu pate dhėnė pjesė nga libri (paria fetare jehude) se si e vazhdojnė rrugėn e
gabuar dhe dėshirompjnė qė e edhe ju tė humbni!?
45. All-llahu di mėsė miri pėr armiqtė
tuaj. Mjafton qė All-llahu ėshtė pėrkrahės i juaj dhe mjafton qė All-llahu
ėshtė ndihėtarėr i juaji.
46. Njė palė bga jehudite ėshtė qė
ndryshojnė fjalėt (e Zotit) nga vendet e veta, e (kur i thėrret ti) ata thonė:
Degjuam (fjalėn tėnde) fhe kundėrshtuam (thirrjen tėnde), dhe thonė: dėgjo
mos dėgjofsh! (dhe thonė): Raina (kėto i thonė) duke pėrdredhur gjuhėt e
tyre dhe duke atakuar fenė. E sikur tė thoshin ata: Dėgjuam, respektuam, dėgjo
dhe vėshtrona, do tė ishte mė e drejtė, por pėr shkak tė refuzimit tė tyre,
All-llahu i mallkoi, prandaj besojnė vetėm pak (besim gjysmak).
47. O ju qė u ėshtė dhėnė libri,
besone atė qė e zbritėm (Kuranin) e qė ėshtė vėrtetues i atij qė e keni
(Tevratit), para se tė shlyjmė fytyra (tua fshijmė shqisat) dhe ti
rrotullojmė ose ti mallkojmė ata si i mallkuam ata tė sė shtunės. Urdhėri i
All-llahut ėshtė i kryer.
48. Ska dyshim se All-llahu nuk falė
(mėkatin) ti pėrshkruhet Atij shok (idhujtarinė), e pėrpos kėtij (mėkati) i
falė kujt tė do.
49. A nuk ke kuptuar pėr ata qė
vlerėsojnė vetveten? Jo, All-llahu vlerėson atė qė do dhe nuk bėn padrejtė
asnjė fije.
50. Shiko se si shpifin kundėr
All-llahut! Mjafton kjo (shpifje) si mėkat i hapėt.
51. A nuk u vure re atyre qė iy ėshtė
dhėnė pjesė nga libri? Besojnė idhuj e djallėzi dhe pėr ata qė nuk besuan
thonė: Kėta janė nė rrugė tė drejtė, se ata qė besuan!
52. Ata janė qė All-llahu i mallkoi, e
atė qė e mallkon All-llahu, pėr tė nuk ka ndihmėtarė.
53. A mos kanė ata ndonjė pjesė tė
pshtetit? Ata nuk do tu jepnin njerėzve as sa grimca.
54. A u kanė zili atyre njerėzve pėr
atė qė All-llahu u fha nga mirėsitė e Tij? Ne u patėm dhėnė pasardhėsve tė
Ibrahimit librin e sheriatin dhe u patėm dhėnė atyre pushtet tė
madh.
55.
56. Ështė e vėrtetė se ata qė
mohuan argumentet Tona, do ti hudim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e
tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i
plotėfuqishėm, i drejtė.
57. ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira,
Ne do ti fusim nė Xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj, ku do te jenė
pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė
mrekullueshme.
58. All-llahu ju urdhėron qė tu jepni
amanetin tė zotėve tė tyre dhe kur tė gjykoni, ju urdhėron tė gjykoni me tė
drejt mes njerėzve. Sa e mirė ėshtė kjo qė ju kėshillon. All-llahu dėgjon dhe
sheh si veproni.
59. O ju qė besuat, nėnshtrojuni
All-llahut, dhe nėnshtrojuni tė dėrguarit dhe pėrgjegjėsve nga ju. Nėse nuk
pajtoheni pėr ndonjė ēėshtje, drejtojuni All-llahut dhe tė Dėrguarit po qe se i
besoni All-llahut dhe ditės sė fundit. Kjo ėshtė mė e dobishmja dhe pėrfundimi
mė i mirė.
60. A i vure re ata qė mendojnė se
besuan atė qė tė zbriti ty, dhe atė qė zbriti para teje, se si dėshirojnė mes
tyre tė gjykojė djalli, e duke qenė se janė urdhėruar qė tė mos e besojnė atė.
E djalli dėshiron ti humbė nė pafundėsi.
61. Kur u thuhet atyre: Ejani (pėr tė
gjykuar) te ajo qė e zbriti All-llahu dhe te i dėrguari i sheh se si
dyfytyrėshit ta kthejnė shpinėn.
62. E qysh do tė jetė (gjendja e tyre)
kur ti godasė ata ndonjė e keqe, e shkaktuar nga vetė duart e tyre, e pastaj
vinė te ti (pėr tu arsyetuar) dhe betohen nė All-llahun: Ne nuk patėm tjetėr
qėllim, vetėm afrim e pajtim (e jo refuzimin e gjykimit tėnd).
63. Ata janė pėr tė cilėt e di
All-llahu ēka mbajnė nė zemrat e tyre. Po ti hiqu tyre, tėrhiqu vėrejtjen (pėr
hipokrizi) dhe thuaju fjalė qė lėnė pėrshtypje nė veten e tyre.
64. Ne nuk dėrguam asnjė tė dėrguar
vetėm qė me urdhėrin e All-llahut ti bėhet respekt (nga njerėzit) atij. E
sikur tė vinin ata te ti, pasi qė ta kenėdėmtuar veten e tyre (nuk kanė pranuar
gjykimin tėnd), e tė kėrkonin ata vetė ndjesė te All-llahu, e edhe i dėrguari
tė kėrkojė ndjesė pėr ta, ata do tė kuptonin se All-llahu pranon pendimin dhe
ėshtė mėshirues.
65. Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė
besimtarė (tė asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa tė mos zgjedhin
ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos
ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė mos binden
sinqerisht.
66. Sikur ti kishim obliguar ata:
mbytni vetvetn tuaj,atė (obligim) nuk do ta zbatonin, me pėrjashtim tė njė
pakice prej tyre.
67. Dhe atėherrė do tu jepnim atyre
nga ana Jonė shpėrblim tė madh.
68. Dhe do ti udhėzonim nė rrugė tė
drejtė.
69. E kushdo qė i bindet All-llahut
dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata qė All-llahu i shpėrbleu:
(me) pejgamberėt, besnikėt e dalluar,dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė
mirė janė ata!
70. Ky shpėrblim i madh ėshtė prej
All-llahut. Mjafton qė All-llahu di mėsė miri.
71. O ju qė besuat, rrini tė
pėrgatitur (tė armatosur) dhe dilni (pėr nė luftė) grup pas grupi apo tė gjithė
sė bashku.
72. Ka disa prej jush qė zvaritet (nuk
73.
74. Le tė luftojnė nė rrugėn e Allaut,
ata qė e japin jetėn e kėsaj bote pėr tjetrėn.
75. ēkeni qė nuk luftoni pėr Zotin
dhe pėr (ti shpėtuar) tė paaftit : nga burrat, nga gratė e nga fėmijėt, tė
cilėt luten: Zoti ynė! nxirrna nga ky fshat (Meka), banorėt e tė cilit janė
mizorė. Jepna nga ana Jote shpėtim e ndihmė!
76. Ata qė besuan luftojnė nė rrugė tė
All-llahut, e ata qė nuk besuan luftojnė nė rrugė tė djallėzuar. Luftoni pra
miqtė e djallit, ska dyshim se intriga e ėshtė e dobėt.
77. A nuk i vure re ata tė cilėve iu
pate thėnė: ndalni duart tuaja jepne zeqatin! E kur iu bė atyre obligim
lufta, qė njė grup prej tyre u frikėsoheshin njerėzvesiē ėshtė frika ndaj
All-llahut, e edhe mė fort. Thonin: Zoti ynė, pse na e bėre obligim luftėn?
Sikur tė na e kishe shtyrė deri nėnjė afat tė afėrt! Thuaju: Pėrjetimi ikėsaj
bote ėshtė pak, e pėr atė qė ėshtė i devotshėm, bota tjetėr ėshtė shumė mė e
dobishme. Nuk do tju bėhet pa drejtė as sa fija.
78. Kudo qė tė jeni vdekja do tju
kapė, po edhe nė qoftė se jeni nė pallate tė fortifikuara. E nėse i qėllon ata
(munafikėt) ndonjė e mirė, thonė: Kjo ėshtė nga All-llahu. E nėse i qėllon
ata ndonjė e keqe: Kjo ėshtė nga ti (Muhammed). Thuaju: Tė gjitha janė nga
All-llahu! ēėshtė me kėtė popull qė nuk kupton gati asnjė send?
79. ēfarėdo e mire qė tė vjen ėshtė
nga All-llahu, e ēka tė ndodhė nga ndonjė e keqe ėshtė nga vetė ti. Ne tė
dėrguam ty Pejgamber pėr mbarė botėn. Mjafton qė All-llahu ėshtė dėshmues pėr
kėtė.
80. Kush i bindet Pejgamberit, ai i
ėshtė bindur All-llahut, e kush e refuzon, Ne nuk tė dėrguam roje kundėr tyre
.
81. Dhe thonė: jemi Tė bindur. E
kur largohen prej teje, njė grup prej tyre (natėn) planifikon diēka tjetėr nga
ajo qė u thua ti. All-llahu shėnon atė qė e ndryshojnė. Mos u vė veshin atyre e
mbėshtetu All-llahut.
82. A nuk e pėrfillin ata (me vėmndje)
Kuranin? Sikur tė ishte prej dikut tjetėr, pėrvrē prej All-llahut, do tė
gjenin nė te shumė kundėrthėnie.
83. Madje kur u vjen atyre
(munafikėve) ndonjė lajm qetėsues (kur fitojnė myslimanėt) ose shqetėsues (kur
dėshtojnė), ata e pėrhapin atė, sikurtia linin atė (pėrhapjen lajmit)
Pejgamberit dhe pėrgjefgjėsve tė tyre, ata do dinin tė nxjerrin pėrfundime (se
si do tė duhej shpallur). Por sikur tė mos ishte dhuntia e All-llahut ndaj jush
dhe mėshira e Tij, u, pos njė pakice, do tė ndiqnit rrugėn e
djallit.
84. Lufto nė rrugėn e All-llahut1 Nuk obligohet kush pos teje. Ngacmoi besimtarėt (pėr
luftė), allahu do tė zmbrapsė fuqinė e tė pabesėve. All-llahu ėshtė mė
fuqiforti, mė ndėshkuesi.
85. Kush ofrin ndihmė tė mirė, do tė
ketė pjesė nga ajo,dhe kush ofron ndihmė tė keqe do tė ngarkohet me tė.
All-llahu ėshtė i plotfuqishėm ndaj ēdo sendi.
86. Kush pėrshėndeteni me ndinjė
pėrshėndetje, ju ktheni pėrshėhdetje edhe mė tė mirė, ose kthenie ashtu.
All-llahu llogarit pėr ēdo send.
87. Pėr All-llahun, qė ska tjetėr pos
Tij, pa tjetėr Ai do tju tubojė nė ditėn e gjykimit pėr tė cilėn gjė nuk ka
dyshim. E mund tė jetė mė i vėrtetė se All-llahu nė thėnie?
88. E ēka ėshtė me ju qė nė ēėshtjen e
munafikėve jeni dy grupe; derisa pėr atė qė bėn, All-llahu i pėrmbysi ata? a mos
doni ta vini nė rrugė tė drejtė atė qė All-llahu e ka humbur? Pėr atė qė
All-llahu e ka humbur, nuk do tė gjeni rrugė!
89. Ata dėshirojnė qė edhe ju tė mos
besoni sikurse nuk besuan vetė dhe bėheni tė njejtė. MOs izininipėr miq prej
yre deisa ata tė shpėngulen (si ju) pėr hirė tė All-llahut, enėse
refuzojnė,ataherė kudo qė ti gjeni, kapni dhe mbytni dhe prej tyre mos zini as
mik as ndihmės.
90. Pėrpos atyre qė srtehohen te njė
popull, me tė cilin keni marrveshje, e ju u vjen rėndė tė luftojnė kundėr jush
ose kundėr popullit tė vet. Skur All-llahu tė donte do tju jepte atyre fuqi e
pushtet mbi ju dhe do tju luftonin. Nė qoftėse ata tėrhqen prej jush, nuk ju
luftojnė dhe ju ofrojnė paqe, atėheė All-llahu nuk ju lejon rrugė (rrugė)
kundėr tyre.
91. Ju do tė hasni nė tė tjerė, qė
duan tė sigurohen te ju (duke u paraqitur si bsimtarė) dhe tė sigurohen te
populli i vet (si jobesimtarė). E, saherė qė thirren, (kundėr jush) i
pėrgjigjen thirrėjes. Nė qoftė se nuk largohen prej jush, nuk ju ofrojnė paqe dhe
nuk heqin dorė nga lufta kundėr jush, atherė kapeni dhe mbytni kudo qė ti
takoni. Kundėr tyre u kemi dhėnė fakte tė qarta.
92. Asnjė besimtarėi nuk i ėshtė i
lejuar tė mbysė besmitarin tjetėr, pėrpos gabimisht. E kush e mbytė gabimishht
njė besimtarė, ai ėshtė i obliguar ta lirojė nj rob besimtarė dhe shpagimin (e
gjakut). Nė se ia falin (familja gjakun). Nė qoftė se ai (i mbyturi gabimisht)
ėshtė besimtarė, por i takon popullit qė ėshtė armik ijuaji, atėherė ėshtė
obligil vetėm lirimi injė robi besimtar. Nė qoftėse se ai (i mbyturi) ėshtė nga
ai popull qė keni marrveshjen me tė, atėherė ėshtė obligim shpagmi i (gjakut)
qė i dorėzohet familjes sė tij dhe lirimi injė robi besimtar.
93. Kush e mbytė njė besimtarė me
qėllim, dėnimi itij ėshtė Xhehnemi, nė tė cilin do tė jetė pėrgjithmonė.
All-llahu ėshtė i hidhėruar ndaj tij, e ka mallkuar dhe ika pėrgaditur dėnim tė
madh.
94. O ju qė besuat, kur marshoni nė
rrugėn e All-llahut (pėr nė luftė), tė jeni tė matur (tė mos nguteni), e mos i
thoni atij qė ju shpreh selamin (besimin): Nuk je besimtarė!, duke kėrkuar me
tė mjet (mall0 tė kėsaj bote, pse te
All-llahu janė begatitė e mėdha. Ashtu (jo besimtarė) ishit edhe ju mė parė, e
All-llahu ju dhuroi (besimin), pra sqaroni mirė! All-llahu e di nė hollėsi ēka
veproni.
95. Nuk janė tė barabartė prej
besimtarėve ata qė ndejtėn (nuk luftuan) dhe ata qė me pasurnė dhe me jetėn e
tyre luftuan nė rrugėn e All-llahut, me pėrjashtim tė atyre qė ishin tė penguar
pa vullnetin e vet. Ata qė luftuan me pasurinė dhe jetėn e tyre,All-llahu
igradoi nė njė shkallė mė tė lartė mbi ata qė ndejtėn (me arsye). Por tė
gjithėve All-llahu u premtoi shpėrblim, ndėrsa ata qė ndejtėn (pa arsye)
All-llahu gradoi luftėtarėt me njė shpėrblim tė madh.
96. Vende tė larta me falje gabimesh e
mėshirė nga Ai. All-llahu ėshtė qė falė shumė dhe mėshiron.
97. Engjėjt qė ua morėn shpirtine
atyre qė ishin mizorė tė vetėvetės ju thanė: Nė ēka ushit ju? - Ata thanė: Ne
ishim tė paftė nė atė tokė! (engjujt ju thanė: A nuk ishtė e gjėrė toka e
All-llahut e tė migroni nė tė? (e tė praktikonit lirisht fenė e Zotit). Vendi
ityre ėshtė Xhehennemi dhesa vend i keq ėshtė ai!
98. Pėrveē atyre qė ishin tė paaftė
nga burrat, grat e fėmijėt qė nuk kishin mundėsi tė gjenin, as mėnyrė, as rrugė
(pėr shpėrngulje).
99. Atyre do tua falė All-llahu.
All-llahu ėshtė qė shlyen e falė shumė (gabime).
100.
101. Kur tėjeni nėudhėtim e sipėr, nuk
ėshtė mėkat pėr ju tė shkurtoni namazin, nėse frigoheni se jobesimtarėt dotju
sjellin ndonjė tė keqe. Jobesmtarėt janė armiq tuaj tė hapėt.
102. Kur tė jesh ti (Muhammed) bashkė
me ta dhe ju falė namazin, njė grup prej tyre, duke i bartur armėt, le tė vijė
e le tė falet me ty (grupi tjetėr nė roje),ekur tė bien nė sexhde (tė kryejnė
njė reqatė),kėta le tė tė qėndrojnė mbrapa jush (nė roje) e le tė vijė grupi
tjetėr, qė nuk ėshtė falur , e tė falet me ty dhe le ti bartin armėt dhe tė
jenė nė gjendje gadishmėrie. Ata qė nuk besojnė, e dėshirojnė moskujdesin tuaj
ndaj armėve e mjeteve qė tiu vėrsulen njėherė me tė gjitha fuqitė. Nėse jeni
tė lodhur nga ndonjė shi ose jeni tė sėmurė, nuk ėshtė mėkat tė mos ibartni
armėt, por mbani gadishmėrinė tuaj. All-llahu ka pėrgaditė dėnim nėnqmues pėr
jobesimarėt.
103. Kur tė kryeni namazin (e frikės)
pėrmendeni All-llahun, kur jeni nė kėmbė, ulur, tė mbėshtetur. E kur tė
qetėsoheni (nga lufta), atėherė faleni namazin nė mėnyrė tė rregullt, pse
namazi ėshtė obligim (pėr kohė) i caktuar pėr besimtarėt.
104. Mos u tregoni tė dobėt nė ndjekjen
e armikut, pse nėse ndieni dhėmbje edhe ata ndjejnė dhėmbje sikurse ju, e ju
shpresoni nga All-llahu ēka ata nuk shpresjnė. All-llahu ėshtė i Dijshėm,
Ligjdhėnės i Matur.
105. Ne tė zbritėm ty (Muhammed)librin
(Kuranin) me plot tė vėrteta, qė tė gjykosh mes nerzėve me atė qė tė mėsoi
All-llahu. Mos u ngatėrro pėr tradhtarėt (mos udil nė ndihmė).
106. Kėrko falje (pėr kėtė) All-llahut.
All-llahu falė, mėshiron.
107. Mos polemizo pėr ata qė tradhtojnė
vetveten. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė gėnjeshtar e mėkatar.
108. Ata fshihen (turpėrohen) prej
njreėzve, e nuk turėprohen prej All-llahut, e Ai ėshtė me ta edhe kur
planifikojnė fshehtas thėnie me tė cilat nuk ėshtė ikėnaqur Ai. All-llahu nuk
mund ti shpėtojnė veprimet etyre.
109. Ja, ju jeni ata qė i mbrojtėt
(gėnjeshtarėt) nė ejtėn e kėsaj bote, kush do tė polemizojė me All-llahun pėr
ditėn e gjykimit, apo kush do ti marrė nė mbrojtje?
110. Kush bėn ndonjė tė keqe apo
ngarkon veten, pastaj kėrkon falje te All-llahu, ai e gjen All-llahun falės dhe
mėshirues.
111. Kush bėn ndonjė mėkat, ai ka
ngarkuar vetveten. All-llahu idi hollėsitė, ėshtė gjykatės i
drejtė.
112. Kush bėn ndonjė gabim ose mėkat,e
pastaj atė ia hudh njė tė pafajshmit, ai ngarkohet me njė shpifje e me njė
mėkat tė hapėt.
113. E sikur tė mos ishte dhuntia e
All-llahut dhe mėshira e Tij ndaj teje, njė grup prej tyre do tė humbte ty, por
ata nuk humbin tjetėr, poos vetes sė tyre. Ty nuk mund tė dėmtojė asgjė .
All-llahu tė shpalli ty, librin dhe sheriatin, tė mėsoi ēka nuk dije. Dhuntia e
All-llahut ndaj teje ėshtė shumė e madhe.
114. Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta
nuk ka kurrfarė dobie, pėrveē (bisedės) kush kėshillon pėr lėmoshė, pėr ndonjė
tė mirė ose pajtim mes njerėzve. e kush i bėn kėto duke pasur pėr qėllim vetėm
kėnaqėsinė e All-llahut, Ne do ti japim mė vonė (nė botėn tjetėr) shpėrbllim tė
madh.
115. Kush ikundėrvihet tė dėrguarit, pasi
qė iėshtė bėrė eqatė e vėrteta dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e e besimtarėve,
Ne e lėmė nė atė qė ka zgjedhur (nė dynja) e e fusim nė Xhehennem. Pėrfundim i
keq ėshtė ai.
116. Ështė e vėrtetė se All-llahu
nuk falė (mėkatin) ti bėhet Atij shok, pos kėtij (mėkati), tė tjerat i falė
atij qė dėshiron. Ai qė i pėrshkruan shok All-llahut, ai ka humbur dhe bėrė njė
largim tė madh (prej tė vėrtetės).
117. Ata nuk lusin tjetėr pos Tij vetėm
(emra idhujsh) femra dhe nuk tjetėr pos djallit plot sherr.
118. Atė e mallkoi All-llahu. Ai ka
thėnė: Unė do tė pėrfitoj njė pjesė tė caktuar tė robėrve tė tu.
119. Do ti (shmang nga e vėrteta), do
ti bėjė tė shpresojnė nė gjėra tė
120. Ai u premton atyre dhe i bėn tė
shpresojnė, por djalli nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim.
121. Tė tillėt (qė ndjekin djallin)
kanė vendin nė Xhehennem dh e prej tij nuk kanė pėr tė ikur
(shpėtim).
122. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, Ne do ti vendosim nė Xhennete, ku rrjedhin lumenj e ku do jenė
pėrgjithmonė. Premtimi i saktė i All-llahut.
123. Nuk ėshtė (shpėtim) sipas
shpresave tuaja as sipas shpresave tė ithtarėve tė librit. Kush bėn ndonjė nga
punėt e mira, qoftė mashkull ose femėr duke qenė besimtarė, tė tillėt hyjnė nė
Xhennet dhe nuk u bėhet farė padrejtėsie.
124. Kush bėn ndonjė nga punėt e mira,
qoftė mashkull ose femėr duke qrnė besimtarė, tė tillėt hyjnė nė Xhennet dhe
nuk u bėhet farė padrejtėsie.
125.
126. Vetėm tė All-llahut janė ēka nė
qiej dhe ēka nė tokė. All-llahu ka pėrfshirė ēdo send.
127. Kėrkojnė prej teje (Muhammed) pėrgjigje
- fetva pėr (ēėshtjen) gratė. Thuaju: All-llahu ju sqaron nga libri (Kur ani)
pėrkitazi me gratė jetime, me tė cilat lakmoni tė martoheni me to, e nuk u jep
atė qė ėshtė caktuar (niqah ose miras), (ju sqaron) lidhur me tė paaftit
(fėmijėt jetimė) dhe qė tė mbani drejtėsi ndaj jetimėve! Dhe, ēfarėdo tė mire
qė punoni, All-llahu di shumė pėr tė.
128. Nėse ndonjė grua i frikėsohet
largimit pse ftohjes sė burrit tė vet ndaj asaj, atėherė nuk gabojnė po qe se
bėjnė mes vete mbarim (pajtim). Pajtimi ėshtė mė i dobishmi. Megjithėkėtė,
koprracia ėshtė epranishme ndėr njerėz. Por, nėse silleni mirė dhe ruheni, ska
dyshim se All-llahu hollėsisht me gjithēka veproni.
129. Ju kurrsesi nuk do tė mund ta
mbani drejtėsinė mes grave edhe nėse pėrpiqeni, pra mos anoni plotėsisht nga
ndonjėra e tė lini tjetrėn si tė varur. E nėse pėrmirėsoheni dhe ruheni se
(padrejtėsisė), All-llahu ju dhe ju mėshiron.
130. Por nėse ndahen prej njėri
tjetrit, All-llahu begaton me mirėsinė e Tij secilin prej tyre. All-llahu ėshtė
bujar i madh, i plotdijshėm.
131. Vetėm e All-llahut ėshtė ēka nė
qiej e ēka nė tokė. Ne patėm sugjeruar atyre qė iu pat dhėnė libri para jush,
e edhe juve qė tė keni frikė nga All-llahu. Po nė mos besofshit, (dine) e
All-llahut ėshtė ēka nė qiej e ēka ka nė tokė. All-llahu ėshtė i panevojė e i
falėnderuar.
132. Tė All-llahut janė gjithė ēka nė
qiej e ēka nė tokė. Mjafton qė All-llahu ėshtė ipėrkujdesshėm.
133. Nėse Aėshiron, ju zhduk juve or
njerėz, e sjell tė tjerė. Pėr kėtė ėshtė i plotfuqishėm.
134. Kush (me punėnė e vet) dėshiron
shpėrblimin e kėsaj bote, (ai
135. O ju qė besuat, vazhdimisht tė
jeni dėshmues tė drejtė pėr horė tė All-llahut edhe nėse ėshtė kundėr
(interesit) vetvetes suaj, kundėr prindėrve ose kundėr tė afėrmve, le tė jetė
ai (pėr tė cilin dėshmohet) pasanik ose varfnjak, pse All-llahu di mė mmirė pėr
ta. mos ndiqni pra emocionin e ti shmangeni drejtėsisė. Nėse shtrėmbėroni ose
tėrhiqeni, All-llahu plotėsisht di ēka punoni.
136. O ju qė besuat, besoni vazhdimisht
All-llahun, tė dėrguarit tė Tij, librit qė gradualsht ia shpalli tė dėrguarit
tė Tij dhe librit qė e pat zbritur mė parė. Kush nuk i beson All-llahut, engjėjve
tė Tij, librave tė Tij, tė dėguarve tė Tij dhe botės tjetėr, ai ka humbur tepėr
larg.
137. Vėrtet, ata qė besuan e pastaj
tradhėtuan, pėrsėri besuane pastaj tradhtuan dhe e shtuan mosbesimin, All-llahu
nuk u falė atyre as nuk i udhėzon nė rrugė tė drejtė.
138. Ti (Muhammed) lėjmėroj munafikėt
se me tė vėrtetė ata kanė njė dėnim tė dhembshėm.
139. Janė ata qė, pėrkundėr
besimtarėve, i miqėsojnė jobesimtarėt. Vallė, a mos kėrkojnė fuqi te ta? Ska
dyshim, e tėrė fuqia i takon All-llahut.
140. Juve u ėshtė shpallur nė librin
(Kuranin) qė, kur tė dėgjoni se po mohohet Kurani i All-llahut dhe po bėhet
tallje me tė, mos rrini me ata derisa tė mos hyjnė nė bisedė tjetėr. Pėrndyshe,
ju do tė jeni si ata. All-llahu do ti tubojė tradhėtarėt dhe jobesimtėrėt qė
tq gjithė nė Xhehennem.
141. Ata janė qė presin se ēpo ju
ngjanė juve. Nėse me ndihmėn e All-llahut ngadhėnjeni, ata thonė: A nuk ishim
me ju? E nėse jobesimtarėve u takon ndonjė fitim, ata thonė: A nuk
mbizotėruam ne mbi ju (por nuk deshtėm tė mposhim0
dhe penguam prej jush besimtarėt! All-llahu do tė gjykojė mes jufsh ditėn e
gjykimit. All-llahu krrsesi nuk iu mėndėson jbesimtarėve mbizotėrim tė pltė mbi
besimtarėt.
142. Munafikėt pėrpiqen tė mashtrojnė
All-llahun (duke u paraqitur rrejshėm si besimtarė), por All-llahu mbizotėron
dinakėritė e tyre. Ata edhe kur falen, falen me pėrtaci dhe vetėm sa pėr tu
dukur te njerėzit dhe fare pak e pėrmendin All-llahun.
143. Ata janė tė luhatshėm ndėrmjet
atij dhe atij (besimit dhe mosbesimit) e nuk janė asme ata (me jobesimtarėt).
144. O ju qė besuat, mos zini miq
jobesimtarėt e ti lini manash besimtarėt! A doni ti sillni allahut argument
tė qartė kundėr vetės!
145. Ska dyshim, munafikėt do tė jenė
nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund0 tė zjarrit
dhe pėr ta nuk do tė gjesh mbrojtės,
146. Pėrveq atyre qė u penduan, u
pėrmirėsuan, iu pėrmbajtėn All-llahut (mėsimeve tė Tij) dhepraktikojnė
sinqerisht fenė e tyre pėr All-llahun. Tė tillėt do tė jenė bashkė me
besimtarėt, e All-llahu ka pėr tiu dhėnė besimtarėve shprblim tė
madh.
147. ēfarė ka All-llahu me dėnimin
tuaj? E falėnderuat dhe i besuat? (e para nuk i pakėson sundimin e as e dyta
nuk ishton) All-llahu ėshtė mirėnjohės i dijshėm.