Part 9
88. Paria, qė ishte krjelartė nga
populli i tij, tha: O Shuajb, ne do tė dėbojmė ty dhe sė bashku me ty edhe me
ata qė besuan nga fshati ynė, ose pa tjetėr tė ktheheni nė fenė tonė. Ai
(Shuajbi)tha: A edhe nėse ne nuk e dėshirojmė atė
(kthimin)?.
89. Ne do tė
kemi shpifur gėnjeshtėr ndaj All-llahut, nėse ktheheni nė fenė tuaj (idhujtare),
pasi qė All-llahu na shpėtoi nga ajo. Nuk ėshtė pėr ne tė
kthehemi nė tė vetėmnėse ėshtė dėshira e All-llahut, Zotit tonė. Zoti
ynė ka pėrfshirė me diturinė e vet ēdo send, ne ju kemi mbėshtetur All-llahut. Zoti ynė, vendos mes nesh dhe mes popullit tonė gjykimin tėnd tė
drejtė, se Ti je mė i miri gjykatės.
90. Krerėt prej popullit tė tij, qė
nuk besuan, i thanė: (Popullit i thanė) Nėse shkoni (pranoni)pas
Shuajbit, (pas fesė sė tij) atėherė ju jeni me siguri tė
dėshpėruar.
91. Ata (popullin e padėgjueshėm) i
kapi tėrmet i fortė dhe aguan nė shtėpitė e tyre kufoma tė
gjunjėzuara.
92. Ata qė pėrgėnjestruan Shuajbin,
sikur nuk ekzistuan fare aty, ata qė konsideruan Shuajbin rrenacak, vėrtet
ishin tė dėshtuarit.
93. E ai (Shuajbi) u kthye e tha: O
populli im, vėrtet unė ju kumtova porositė e Zotit tim,
ju dhashė kėshilla, e si tė brengosem pėr njė popull qė nuk besoi.
94. Ne nuk e dėrguam asnjė pejgamber
nė ndonjė vendbanim e qė nuk e ndėshkuam atė (popullin) me skamje e vėshtirėsi
tė tjera, nė mėnyrė qė ata tė pėrulen (tė binden).
95. Mandej e zqvendėsuam tė keqen me
tė mirėn derisa u shumuan ato (tė mirat) e thanė: Pridėrit tanė i pat goditur
skamja e mjerimi (ky ėshtė rregull natyror, po ata
nuk falėnderuan). Atėherėbefas i dėnuam pa e vėrejtur ata.
96. E sikur banorėt e kėtyre
vendbanimeve tė kishin besuar dhe tė ishin ruajtur, Nedo tju hapnim begati nga
qielli e toka, por ata pėrgėnjeshtruan, andaj i dėnuam me shkatėrrim pėr atė qė
merituan.
97. A mos u siguruan banorėt e fshatrave
nga dėnimi jonė kur ata ishin fjetur (natėn)?
98. A mos u siguruan banorėt e
fshatrave nga dėnimi jonė para dite kur ata ishin duke luajtur?
99. A mos u siguruan ata prej
ndėshkimit tė All-llahut? Nuk sigurohet kush prej frikės
sė ndėshkimit tė All-llahut pos njerėzve tė humbur.
100. A nuk e kanė tė qartė ata qė
trashėguan tokėn pas banorėve tė saj (qė u shkaktėrruan) se, nėse dėshirojmė Ne
i godasim (i dėnojmė)pėr mėkatet e tyre, ua mbyllim
zemrat e tyre, dhe ata nuk dėgjojnė (kėshillat).
101. Kėto janė fshatra pėr tė cilat po
tė tregojmė disa nga lajmet e tyre. Atyre iu patėn
ardhur tė dėrguarit e tyre me argumente (me mrekulli), por ata nuk i besuan
asaj tė cilėn mė parė e kishin gėnjyer. Ja, kėshtu
vulos All-llahu zemrat e atyre qė nuk besojnė.
102. Ne te
shumica e tyre nuk gjetėm zbatimin e premtimit, e gjetėm shumicėn e tyre jashtė
bindjes (respektit).
103. Mandej pas tyre dėrgam Musain me
mrekulli tė argumentuara te faraoni dhe rrethi i tij, e ata i refuzuan ato, e
shih se si ishte pėrfudimi i shkatruesve?
104. Musai tha: O faraon, ska dyshim,
unė jam i dėrguar prej Zotit tė botėve.
105. Ështė dinjitet pėr mua ta
them pėr All-llahun vetėm tė vėrtetėn. Unė u kam ardhur me argumente nga Zoti
jaj, lejoi pra beni israilėt tė vijnė me mua!
106. Ai (faraoni) tha: Nėse ke ardhur
me ndonjė argument, dhe nėse je ai qė thua, na trego
pra at argument.
107. Ai (Musai) e hodhi shkopin e vet,
kur ja, u shfaq gjarpėr i vėrtetė.
108. Dhe e nxori dorėn e vet, kur qe,
pėr shikuesit dritė e bardhė.
109. Rrethi i parisė nga populli i
faraonit tha: Ky nuk ėshtė tjetėr pos magjistar i
pėrsosur.
110. Ai dėshiron tju nxjerrė prej
tokės suaj: E ēka mė urdhėroni (propozoni ju)?
111. Ata (krerėt) thanė: Ndale atė dhe
vėllaun e tij, e na dėrgo nėpėr qytete tubues (tė magjistarėve).
112. Tė sjellin ēdo magjistarė tė
dijshėm (tė aftė).
113. Magjistarėt erdhėn te faraoni, e
thanė: ne do tė kemi shpėrblim, nė qoftė se dalim
fitues!
114. Ai (faraoni) tha:
115. Ata (magjistarėt) thanė: O Musa,
(zgjidh)-ose do tė hedhish ti ose ne po hedhim?
116. Ai (Musai)tha: Hidhniju! Ekur
hodhėn ata (shkopinjė e litarė), magjepsėn sytė e njerėzve, i frikėsuan ata dhe
sollėn njė maji tė madhe.
117. E Ne e frymėzuam Musain (duke i
thėnė): Hidhe shkopin tėnd! Kur qe , ai gėlltiste atė qė kishin
magjepsuar.
118. Atėherė u dėshmua e vėrteta dhe u
zhduk ajo qė kishin pėrgatitur.
119. Aty u mundėn ata (magjistarėt dhe
faraoni) dhe u kthyen tė poshtėruar.
120. E magjistarėt u hodhėn (u pėrulėn)
nė sexhde),
121. Dhe thanė: Ne i besuam Zotit tė
gjithėsisė,
122. Zotit tė Musait dhe tė
Harunit!
123. E faraoni tha: I besuat atij
(Musait) para se tju lejoja unė? Kjo ėshtė njė dredhi qė ju e pėrgatitėt nė
qytet (Misir) pėr ti ėbuar prej tij banorėt e tij (kibtėt), po mė vonė do ta
kuptoni (ēka do tju gjejė).
124. Kam pėr tua prerė duartė dhe
kėmbėt tėrthorazi, pastaj tė gjithė juve do tju gozhdoj.
125. Ata (qė besuan) hanė: Ska
dyshim, ne jemi tė kthyer te Zoti ynė.
126. Ti nuk hakmerresh ndaj nsh vetėm
pse besuam nė argumentet e Zotit tonė, pasi qė na erdhėn ata. Zoti ynė, na
dhuro durim (pėr dėnimin qė do tė na bėn faraoni) dhe na bėn tė vdesim
muslimanė!
127. Tė parėt nga populli i faraonit
thanė: A do tė lejosh Musain dhe popullin e tij tė bėj pėrēarje nė tokė dhe tė
braktisin ty dhe zotat e tu? Ai (faraoni) tha: Do tua mbysim djemtė e do ti
lėmė tė gjalla gratė e tyre pėr shėrbim, ne jemi dominues mbi ta.
128. Popullit tė vet Musai i tha:
Kėrkon ndihmė prej All-llahut dhe kini durim. Ska dyshim se toka ėshtė e
All-llahut, ia lė nė trashėgim atij qė nga robėt e tij, e ardhmja e lumtur
ėshtė pėr tė devotshmit.
129. ata (populli i musait) thanė: Ne
ishim tė shtypur para se tė na vije ti, e edhe pasi na erdhe. Ai (Musai) tha:
Ështė shpresė se All-llahu do ta shkatėrrojė armikun tuaj (faraonin), e
ju do tju bėjė ta zėvendėsoni nė kėtė vend, e do tju shikojė se si veproni.
130. (Pėr madhėrinė e Zotit) Ne e
provuam popullin e faraonit me skamje dhe me pakėsim tė frutave, nė mėnyrė qė
tė marrin mėsim.
131. Kur u vinte atyre e mira (viti i
begatshėm), ata thonin: Kjo ėshtė e (mira) jona thjesht. E kur i godiste ndonjė
e keqe, fatin e zi ia pėrshkruanin Musait dhe atyre (besimtarėve) qė ishin me
tė. Veni re, fati i tyre ėshtė te All-llahu (e jo te Musai), por shumica e tyre
kėtė nuk e dinin.
132. Ata thanė: Me ēfarėdo argumenti
tė na vijshė qė me te tė na magjepsesh (largosh nga feja qė kemi), ne nuk do tė
besojmė ty.
133. Atėherė (pėr shkak tė mohimit) Ne
lėshuam kundėr tyre: vėrshimin, karkalecat, rriqėrat (insekte dėmtuese),
bretkocat dhe gjakun, fakte tė gjalla njėra pas tetrės, po ata mbanin
kokėfortėsi sepse ishin mėkatar.
134. Pasi qė i gjeti belaja (me ato
masa dėnimi) ata thanė: O Musa, lute ėr ne Zotin tėnd me atė meritė qė ke (si
pejgamber), nėse na e largon dėnimin ne do tė pranojmė ty (si tė dėrguar) dhe
do ti lejojmė beni israilėt bashkė me ty (tė shkoni ku tė doni).
135. E kur e larguam nga ata dėnimin
(me lutjen e Musait) pėr deri nė njė afat qė do tė arrinin, ata e thyen
besėn.
136. Atėherė ndėrmorėn kundėr tyre dhe i
fundosėm nė det, ngase pėrgėnjeshtruan argumentet Tonadhe nuk qanė kokėn pėr
to.
137. E atij populli qė ishte i
nėnshtruar i trashėgam lindje e perėndim tė tokės, qė Ne e bekuam (me tė mira),
ndėrsa pėr durimin qė patėn, u plotėsua fjala mė e mirė (premtimi i vėrtetė) e
Zotit ndaj beni israilve; rrėnuan atė qė bėnte faraoni i tij, si dhe atė qė
kishin ndėrtuar ata.
138. Bni israilėt i kaluam pėrtej
detit, e ata me njė popull qė adhuronte do statuja tė tyre, dhe thanė: O Musa,
na e bėn edhe ne njė zot (statujė) si zotėt qė i kanė ata (ai popull). Ai
(Musai) tha: Ju jeni popull qė nuk dini.
139. Vėrtet, ai popull (qė po adhuron
idhuj) ėshtė i shkatėrruar nė atė (adhurim) dhe ajo qė vepruan ėshtė e
agsjėsuar (ska dobi).
140. Musai tha: Mos deshėt, pos
All-llahut, tė kėrkoj pėr ju zot tjetėr, kurse Ai ju vlerėsoi mbi njerėzit e
tjerė?
141. Pėrkujtoni (o beni israil) kur Ai
ju shpėtoi prej popuulit tė faraonit, qė u shtroi mė tė keqen mundm, ua mbyti
djemt tuaj, ua la tė gjalla gratė tuaja. E ju me kėto ishit nė sprovė tė madhe
nga Zoti juaj.
142. Dhe Ne i caktuam Musait tridhjetė
net (afatin pėr shpallje), e ato i plotėsuam edhe me dhjetė dhe kėshtu u mbush
afati pėr takim Zotin e tij nė katėrdhjetė net. Ndėrsa Musai vėllait tė vet Harunit,i
tha: Mė zėvendėso mua te populli im dhe rregulloo, e mos shko rrugės sė tė
kėqinjve.
143. E kur Msai erdhi nė kohėn qė i
caktuam dhe i foli Zoti i vet, ai tha: Zoti im! Mė mundėso pamjen tėnde e tė
shikoj! Ai (Zoti) i tha: Ti nuk ke mundėsi tė mė shohėsh, por shiko kodrėn, e
nėse ajo qėndron nė vendin e vet, ti do tė shohėsh Mua. Kur u drejtua kah
kodra, njė pjesė e dritės nga Zoti i tij e bėri atė (kodrėn) thėrmi, e Musait i
ra tė fikėt. Kur erdhi nė vete, tha: E lartė ėshtė madhėria Jote, pendohem te
Ti (pėr atė qė kėrkova), dhe unė jam i pari i besimtarėve!
144. Ai (All-llahu) tha: O Musa, Unė
tė gradova ty bi njerėzit me shpalljen Time dhe me tė folurit tim. Merr atė qė
tė dhash dhe bėhu mirėnjohės.
145. Dhe i pėrshkruan atij nė pllaka
ēdo gjė (qė i nevojitej), si kėshillim dhe sqarim pėr secilin send. Merri kėto
me seriozitet dhe urdhėroje popullin tėnd qė ti pėrvetėsojė mė tė mirat e tyre
(dispozitat me shpėrblim mė tė madh). Unė do tua tregoj vendbanimin
mėkatarėve.
146. Unė do ti zbraps nga argumentet e
Mia ata tė cilėt pa pasur drejtė bėjnė kryelarėsi nė tokė, tė cilėt edhe nėse
shohin ēdo argument nuk besojnė, dhe nėse shohin udhėn e shpėtimit, nuk e
marrim atė rrugė, nėse e shohin rrugėn e gabuar atė e marrin rrugė. Kėtė
(verbėrim tė tyre), ngase ata i konsideruan tė rreme faktet Tona dhe ngase i
lanė pas dore ato.
147. Ata tė cilėt i mohuan argumentet
Tona dhe takimin nė ditėne botės sė ardhshme, ata asgjėsuan veprat e tyre. A
shpėrblehen ata (mė thevab ose me dėnim) pos sipas asaj si kanė
vepruar.
148. Populli i Musait, pas tij (kur ai
shkoi nė kodrėn Tur pėr pranimin e shhpalljes) e mbaroi nga stolitė e tyre njė
figurė viēi qė kishte britmė (Pallte). A nuk e shihnin ata se ai nuk ju fliste
as nuk i udhėzonte nė ndonjė rrugė tė drejtė. E morėn atė (e adhuruan si idhull
viēin), e ishin tė padrejtėndaj vetes sė tyre.
149. E kur nė duart e tyre u thye (ajo
vepėr e shėmtuar u penduan) dhe e kuptuan se me tė vėrtetė kanė gabuar thanė:
Nėse nuk na mėshiron Zoti ynė dhe nuk na falė gabimin, ne padyshim do tė jemi
nga mė tė dėshpruarit.
150. E kur u kthye Musai shumė i
hidhėruar te populli i vet, tha: Sa keq mė paskeni zėvendėsuar pas shkuarjes
sime! A e ngutėt (pritjen) urdhėrin e Zotit tuaj? I hodhi pllakat dhe e zuri pėr
(flokė) koke vėllain e vet duke e tėrhequr kah vetja. Ai (vėllai Harun) tha:
O bir i nėnės sime, populli mė mundi dhe gati mė mbyti, mos i kėnaq me mua
armiqtė de mos mė konsidero mua me njerėzit mizorė.
151. (Musai) Tha: Zoti im, mė falė mua
dhe vėllain tim dhe na dhuro mėshirėn Tėnde, se Ti je mėshirues i
mėshiruesve.
152. Nuk ka dyshim se ata qė adhuruan
viēin ka pėr ti pėrfshirė pėrbuzja nga Zoti i tyre dhe nėnēmimi nė jetėn e
dynjasė. Kėshtu, i shpėrblrjmė (me dėnim) trilluesit e rrenės.
153. E ata qė ėnė vepra tė kėqia e
pastaj u penduan pas tyre, dhe besuan sinqerisht, Zoti yt ua falė gabimet dhe
ėshtė mėshirues pas tij (pas pendimit tė tyre).
154. E kur iu ndalė hidhėrimi Musait,
ai mori pllakat (qė i pat hedhur), e nė tekstin e tyre ishin (shėnuar) udhėzime
e mėshirė pėr ata qė kanė frikė ndaj Zotit tė tyre.
155. Musai zgjodhi nga populli i vet
shtatėdhjetė veta pėr kohėn qė Ne ia caktuam takimin. E pasi qė kapi ata
dridhja (e tokės), ai tha: Zoti im!, sikur tė kishe dashur Ti, i kishe zhdukur
mė parė ata dhe mua. A po na zhduk pėr atė qė bėnė tė marrėt nga ne? Kjo ėshtė
vetėm sprovė e Jotja, qė me tė e bėn tė humbur atė qė do, dhe e vė nė rrugė tė
drejtė atė qė do. Ti je mbrojtėsi ynė, pra falna e mėshirona, se Ti je mė i
miri qė falė (gabimet).
156. Dhe cakto pėr ne (jetė) tė mirė nė
dynja dhe tė mirė nė botėn tjetėr, pse vėrtet jemi kthyer kah Ti. Ai (Zoti)
tha: Dėnimi im ėshtė ai me tė cilin e godas cilindua, e mėshira Ime ka
pėrfshirė secilin send. Atė (Mėshirėn) do ta caktoj pėr ata tė cilėt i ruhen
(mėkateve), e japon zeqatin dhe pėr ata qė argumentet tona i
besojnė.
157. Qė pranojnė tė dėrguarin
(Muhammedin), Pejgamberin arab, (qė nuk shkruan as nuk lexon), tė cilin e
gjejenė tė cilėsuar (tė pėrshkruar me virtytet e tij), te ata nė Tevrat dhe nė
Inxhil,e qė i urdhėron ata pėr ēdo tė mirė dhe i ndalon nga ēdo e keqe, u lejon
ushqimet e kėndėshme dhe u ndalon ato tė pakėndshmet, dhe heq nga ata barrėn e
rėndė tė tyre dhe prangat qė ishin mbi ta. Pra, ata tė cilėt e besojnė atė, e
ndėrojnė dhe e ndihmonė, veprojnė me dritėn qė iu zbrit me tė, tė tillėt janė
tė shpėtuarit.
158. Thuaj (Muhammed): O ju njerėz!
Unė jam i dėrgari i All-llahut te tė gjithė ju. All-llahut qė vetėm i Tij ėshtė
sundimi i qiejve e i tokės, ska tė adhuruar tjetėr pos Tij; Ai jep jeė dhe Ai
jep vdekje, pra besoni All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, pejgamberin e
pashkolluar, qė beson All-llahun dhe shpalljet e Tij, ndiqnie rrugėn e tij qė
ta gjeni tė vėrtetėn.
159. Edhe prej populloit tė Musait qe
njė grup qė udhėzoi drejtė dhe iu pėrmbajt asaj (drejtėsisė).
160. Ne i ndamė ata (populln e Musait)
nėdymbėdhjetė grupe fises, e kur Musait i kėrkoi ujė populli i vet, Ne e
udhėzuam (duke thėnė): Bjeri me shkopin tėnd gurit (ai ira) dhe prej tij
(gurit) gufuan dymbėdhjetė kroje, ashtu qė secili grup e dinte krojin e vet. Ne
bėmė qė retė tu bėjmė hije atyre dhe u sollėm rrėshirė dhe shkutėza (dhe u
thamė): Hani nga tė mirat me tė cilat ju dhuruam! (e pse ishit pėrbuzės). Ata
nuk na dėmtuan Ne, por e dėmtuan vetveten e tyre (ngase u dėnuan).
161. (pėrkujto edhe kėtė) Kur atyre iu
tha: Banoni nė kėtė fshat (vendbanim) dhe hani nga (frutat e tij) kah tė doni
e thuani: Falje dhe nė derė hyni tė pėrulur, se Ne do tua shtojmė edhe mė
punėmirėve!
162. E ata prej tyre q ishin mizorė
ndrushuan fjalė tjetėr nga ajo qė iu kishte thėnė, atėherė Ne zbritėm kundėr
tyre njė dėnim nga qielli pėr shkak se ishin zullumqarė.
163. Dhe pyeti ti (Muhammed) pėr
fshatin qė ishte nė breg tė detit e ata e shkelėn rendi e tė shtunės (qė e
kishin tė ndaluar gjuajtjen e peshqve), kur nė tė shtunėn e tyre peshqit u
vinin sheshazi mbi ujė, e nė ditėn qė nuk festonin nuk u vinin. Ja, kėshtu i
sprovuam ata ngase ishin mėkatarė.
164. Dhe kur njė grup prej tyre thanė: Pėrse
kėshilloni njė popull qė All-llahu do ta shkatėrrojė ose dėnojė me njė dėnim tė
ashpėr? Thanė (kėshilluesit): Arsyetimi para Zotit tuaj dhe me shpresė qė
tju largohen gabimeve.
165. E kur braktisėn atė pėr tė cilėn
ishin kėshilluar, Ne i shpėtuam ata qė pengonin nga tė kėqiat, ndėrsa ata qė
kundėrshtuan i kapėm me njė dėnim tė fortė, ngase ishin tė
shfrenuar.
166. E kur ata tejkaluan me arogancė tė
hapėt, nga ajo qė ishin tė ndaluar, Ne i shndėrruam nė majmunė tė
pėrbuzur.
167. Pėrkujto (o i dėrguar) kur Zoti Yt
shpalli qartas se mbi ta do tė vė, deri nė ditėn e kijametit, sundimin e ndinjė
qė ka pėr tua shijuar atyre mundimin mė tė shėmtuar. Vėrtet Zoti yt ndėrmerr
shpejt dėnimin, Ai edhe falė e mėshiron shumė.
168. Ne i shpėrndajmė ata nė grupe
nėpėr tokė; prej tyre ka tė mirė, por edhejo tė tillė. Ne i provuam me tė mira
e me tė kėqia, nė mėnyrė qė tė tėrhiqen nga e keqja.
169. e pas tyre erdhi brezi qė
trashėgoi librin. Kėta merrnin mjete tė pavlerė tė kėsaj bote (lakmues qė nuk
dallonin tė mrėn a tė keqen) e thonin: Do tė na falje, e merrnin atė pėrsėri.
A nuk ėshtė marrė prej tyre zotimi nė librin (Tevratin) se nuk do tė thonė ndaj
All-llahut tjetėr pos tė vėrtetės dhe ata e dinim mirė se ēka nė tė (libėr).
Po, a nuk po kuptoni se bota tjetėr ėshtė mė e mirė (se ajo ēka merrnit ju) pėr
ata qė ruhen.
170. Po atyre qė i pėrmbahen librit dhe
falin namazn, Ne nuk u humbin shpėrblimin tė tė mirėve.
171. Pėrkujto kur ngritėn kodrėn mbi ta
si re, e ata menduan se ajo do tė bie mbi ta. (Ne u thamė): Merrni kėtė qė u
dhamė me kujdes dhe pėrkujtoni ēkeni nė tė, e tė ndaleni nga ajo qė ėshtė e
ndaluar.
172. Pėrkujto kur Zoti Yt nxori nga
shhpina e bijve tė Ademit pasardhėsit e tyre dhe i bėri dėshmues tė vetes sė
tyre (duke u thėnė): A nuk jam Zoti juaj? Ata thanė: Po, dėshmuam! Tė mos
thoni nė ditėn e kijametit: Ne nga ky (dėshmim) ishim tė panjohur.
173. Ose tė mos thoni: Prindėrit tanė
mė parė ishin idhujtarė, e ne ishim pasardhės tė tyre. A do tė na shkatėrrosh
ne pėr atė qė bėnė ata asgjėsues tė sė vėrtetės?
174. Po kėshtu u sqarojmė argumentet,
qė ata tė kthehen nga e gabuarja nė tė vėrtetėn.
175. Dhe lexoju atyre tregimin e atij
qė patėm dhėnė dituritė Tona, ndėrsa ai u zhvesh prej tyre dhe atėherė atė e
shoqėroi shejtani dhe kėshtu ai u bė prej tė humburėve.
176. E sikur tė donim Ne, do ta
ngrisnim lartė me (dituri), por ai nuk iu largua tokės (dynjasė) dhe shkoi pas
epshit tė vet. Shembulli i tij ėshtė si ai i qeit, tė cilin nėse e pėrzė ai e
nxjerr gjuhėn, po edhe nėse nuk e pėrzė, ai sėrish e nxjerr gjuhėn. Ky ėshtė
shembuli i atyre qė i konsideruan tė rreme argumentet Tona. Ti rrėfe tregimet
(ymetit tėnd) nė mėnyrė qė ata tė mendojnė.
177. Shembulli i keq ėshtė populli, qė
pėrgenjeshtroi faktet Tona dhe e dėmtoi vetveten.
178. Atė qė All-llahu e udhėzon nė
rrugė tė drejtė, e atė qė e humb, e ata janė tė dėshpruarit.
179. Ne krijuam shumė nga xhinėt e
njerėzit pėr Xhehennem. Ata nuk kanė zemra qė me to nuk kuptojnė, ata kanė sy
qė me ta nuk shohin dhe ata kanė veshė qė me ta nuk dėgjojnė. Ata janė si
kafshėt, bile edhe mė tė humbur, tė tillėt janė ata tė marrėt.
180. All-llahu ka emrat mė tė mirė,
andaj Atė thirrnie me ata e hiquni nga ata qė shtrembėrime me emrat e Tij. Ata
kanė pėr tu shpėrblyer (me dėnim) pėr veprimet e tyre.
181. E ndėr ata qė krijuam Ne, ka
njerėz qė udhėzojnė nė tė drejtėn e edhe veprojnė me tė.
182. Ndėrsa ata qė i konsideruan tė
rreme argumente Tona, Ne do ti shpijmė nė humbje nė mėnyrė graduale kah nuk
ekuptojnė ata.
183. Mirpo, atyre u jap afat, se kapja
(dėnimi) Ime ėshtė e fortė.
184. A nuk menduan ata se ai
bashkėkohaniku i tyre (Muhammedi) nuk ka farė ēmendurie, ai ėshtė vetėm qortues
i hapėt.
185. A nuk vėshtruan ata me vėmendje
pushtetin e madh nė qiej e nė tokė dhe ēka krijoi All-llahu prej sendeve, e
edhe nė atė se ndoshta u ėshtė afruar afati i tyre i vdekjes. Atėherė, cilės
bisedė pos kėsaj (Kuranit) do ti besojnė?
186. Pėr atė qė All-llahu e la nė humbje,
sdo tėketė udhėzues, dhe ata do ti lė tė bredhin nė vrazhdėsinė e
tyre.
187. Tė pyesin ty (Muhammed) pėr ēastin
(katastrofėn e pėrgjithshme) se kur do tė ndodhė ai. Thuaj: Atė e di vetėn
Zoti im, kohėn e tij nuk mund ta zbulojė kush pos Tij (e sjell kijametin pa e
hetuar asnjė nga krijesat). ēėshtja e tij (se kur do tė ndodh) ėshtė preokupim
i rėndė (pėr krijesat) nė qie e nė tokė. Ai (katastrofa) nuk ju vjen ndryshe,
vetėm befas. Tė pyesin ty sikur ti di pėr tė. Thuaj: Pėr tė di vetėm All-llahu,
por shumica e njerėzve nuk e dinė (pse ėshtė e fshehtė).
188. Thuaj: Unė nuk kam nė dorė pėr
veten time as ndonjė dobi, as ndonjė dėm, pos ēka do All-llahu. Sikur ta dija
tė fshehtėn, do tė shumoja pėr vete tė dobishmet, e nuk do tė mė prekte gjė e
keqe. Unė nuk jam tjetėr vetėm se qortues dhe pėrgėzues pėr njerėzit qė
besojnė.
189. Ai (All-llahu) ėshtė Ai qė ju
krijoi prej njė vete, e prej saj pėr tu qėtėsuar pranė saj. Kur e mbuloi ai
(mashkulli) atė (gruan), ajo u ngarkua me njė barrė tė lehtė dhe ashtu vazhdoi
me tė, e kur u bė e rėndė, ata tė dy lutėn All-llahun, Zotin e tyre: Nėse na
jep njė (fėmijė) tė mirė, ata (pa tė meta), ne do tė jemi falendėrues ndaj
Teje.
190. Pasi qė atyre tė dyve ju dha
(fėmijė) tė mirė, ata (fėmijė e pasardhės) ipėrshkruan shokė nė atė qė iu dha.
I pastėr ėshtė All-llahu nga ajo qė ia pėrshkruajn.
191. I pėrshkruajnė shok atė ēka nuk
mund tė tė krijojė asnjė send, e ata (idhujt( vetė janė tė krijuar.
192. Ata (idhujt) nuk mund tju sjellin
atyre ndinjė ndihmė e as veten e tyre ta ndihmojnė.
193. Dhe, edhe nėse i thirrni pėr ti
udhėzuar, ata nuk ju pėrgjigjen. Pėr ju ėshtė njejtė, i thirrėt ata ose
heshtėt.
194. Ska dyshim se ata qė po i adhuroni
ju pos All-llahut, janė tė krijuar sikur ju (njerėzit janė mė tė pėrsosur).
Thirrni pra ata, e le tju pėrgjigjen juve nėse thuani tė vėrtetėn.
195. A kanė ata (idhujt) kėmbė tė ecin
me to, akanė duar tė rrėmbejnė me to, a kanė s tė tė shohin me ta? Thuaj:
Thirrni shokėt (zotėt) tuaj r thurrni kurtha pėr mua e mos
pritni.
196. Mbrojtėsi i im ėshtė All-llahu qė
zbriti librin. Ai kujdeset pėr tė mirėt.
198. Dhe nėse i thirrni pėr udhėzim,
nuk dėgjojnė, e tė duken se po tė shikojnė ty, po ata nuk shohin.
199. Ti (Muhammed) merre tė lehtėn,
urdhėro pėr tė mirė dhe hiqu prej tė padijshmėve.
200. E nėse tė godet shejtani me ndonjė
vesvese, ti kėrko strehim te All-llahu, sepse vėrtet Ai dėgjon e
di.
201. Vėrtet, ata qė janė tė ruajtur,
kur i prek ndonjė iluzion nga djalli, ata pėrkujtojnė (All-llahun), nga djalli,
ata pėrkujtojnė (All-llahun), dhe atėherė shohin (tė vėrtetėn).
202. E vėllezėrit e tyre (jo tė
ruajturit) i pėrkrahin (shejtanėt) pėr nė humbje dhe nuk ndahen.
203. Dhe, kur ti nuk u sjell atyre
ndonjė mrekulli (qė e kėrkojnė) thonė: Pėrse ti nuk e trilove vetė? Thuaj
Unė (nuk trilloj) i pėrmbahem vetėm asaj qė mė shpallet nga Zoti im, ky
(Kurani) ėshtė argument (me tė cilin ndriēohe zemrat) nga Zoti juaj, ėshtė
udhėrrėfes dhe mėshirė pėr popullin qė beson.
204. Kur lexohet Kurani, ju dėgjoni
atė (me vėmendje) dhe heshtni, nė mėnyrė qė tė fitoni mėshirė.
205. Ti pėrmende Zotin tėnd nė vete
(heshtas), me respekt e me dro, jo me shprehje tė larta, (pėrmende) nė mėngjes
e nė mbrėmje dhe mos u bėrė prej atyre qė nuk kanė kujdes.
206. Ska dyshim se ata qė janė pranė
(afėr) Zotit tėnd (melekėt) nuk tėrhiqen nga adhurimi ndaj Tij nga
mendjemadhėsia, Atė e madhėrojnė dhe vetėm Atij i bėjnė sexhde.
8.Suretu
El-Enfal
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Tė pyesin ty (Muhammed) pėr
plaēkėn (e fituar nė luftė), thuaju: Plaēka, (mėnyra e ndarjes sė saj) ėshtė
ēėshtje e All-llahut dhe tė dėrguarit, prandaj kini frikė All-llahun,
pėrmirėsoni gjendjen e unitetit tuaj dhe nėse jeni besimtarė, respektone
All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij.
2. E, besimtarė tė vėrtetė janė vetėm
ata, tė tė cilėve kur pėrmendet All-llahu u rrėnqethen zemrat e tyre, kur u
lexohen ajetet e Tij u shtohet besimi, dhe qė janė tė mbėshtetur vetėm te Zoti
i tyre.
3. Dhe, tė cilėt falin (rregullisht)
namazin dhe nga ajo, me ēka Ne i furnizuam, ata japin.
4. Tė tillėt janė besimtarė tė
vėrtetė dhe pėr kėtė kanė vende tė larta te Zoti i tyre, kanė falje dhe kanė
furnizim nė mėnyrė tė ndershme.
5. (Mospajtimi i tyre pėr plaēkė
ėshtė) Ashtu si ai kur tė nxori Zoti yt nga shtėpia jote pėr tė vėrtetėn, e njė
grup nga besimtarėt nuk ishte i kėnaqur.
6. Bėjnė polemikė me ty pėr tė
vėrtetėn pasi qė e kishin tė qartė (se ti veron me lejen e Zotit) sikur me qenė
se shtyheshin nė vdekje tė sigurt.
7. Pėrkujtoni kur All-llahu ju
premtoi njerėn prej dy grupeve se ėshtė juaja, e ju dėshironit tju takojė ai
(grup) i paarmatosur, ndėrsa All-llahu dėshiroi qė me premtimet e Tij ta
vendosė tė vėrtetėn, e tė zhdukė nė themel mbeturinėn e mohusve.
8. Ta forcojė tė vėrtetėn e ta
ērrėnjosė tė kotėn, edhe pse kėtė e urrejnė kriminelėt.
9. Pėrkujtoni kur kėrkuat ndihmė prej
Zotit tuaj, e Ai ju ėshtė pėrgjigjur: Unė do tju ndihmoj me njėmijė engjėj qė
vijnė njė pas njė (grup pas grupi).
10. All-llahu nuk e bėri atė (ndihmėn)
pėr tjetėr (tu japė myzhde) dhe pėr ti forcuar (qetėsuar) me tė zemrat tuaja,
pse ndihma nė realitet ėshtė vetėm prej All-llahut. All-llahu ėshtė mbizotėrues
dhe i urtė.
11. Dhe kur Ai ju kaploi me njė kotje
(gjumė) qė ishte siguri pėr ju nga ana e Tij, ju lėshoi shi nga qielli pėr tju
pastruar me tė, largoi prej jush shtimet e shejtanit, e qė tė fuqizojė bindjen
nė zemrat tuaja dhe tju pėrforcoj me tė (me shi) kėmbėt tuaja.
12. Edhe kur Zoti yt u kumtoi engjėjve
se: Unė jam me ju, pra, inkurajoni ata qė besuan! Unė do tė hedh frikė nė
zemrat e atyre qė nuk besuan, e ju goditni nė qafė e lartė, mėshonju atyre nė
ēdo gjymtyrė (gishtėrinj).
13. Kėtė (ndėshkim pėr ta) ngase
kundėrshtuan All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e kush kundėrshton All-llahun
dhe tė dėrguarn e Tj, nuk ka dyshim se All-llahu ėshtė
ndėshkimfortė.
14. Kėshtu e keni (dėnimin), pra
shijone, e pėr mohuesit ėshtė edhe dėnimi i zjarrit.
15. O ju qė besuat! Kur tė ndesheni nė
turmėn (qė lėviz ngadalė) e atyre qė mohuan,mos ua ktheni shpinėn.
16. Kush ua kthen atyre shpinėn, nė
atė moment veē atij qė kthehet pėr tė luftuar ose pėrtiu bashkėngjitur njė
grupi tjetėr, ai ka tėrhequr kundėr vetes hidhėrimin e All-llahut dhe vendi i
tij ėshtė Xhehennemi. E ai ėshtė pėrfundim i kq.
17. Ju nuk i mbytėt (nė tė vėrtetė)
ata, por All-llahu (me ndihmėn qė ua dha) i mbyti ata, dhe ti nuk i gjuajte
ata, por All-llahu (tė ndihmoi) i gjuajti, e (bėri kėtė) pėr ti shpėrblyer
besimtarėt me njė dhunti tė mirė nga ana e Tij. All-llahu gjithēka dėgjon dhe
di.
18. Ja kjo ėshtė e vėrteta. All-llahu
dobėson dredhitė e mohusve (kufarėve).
19. Nėse ju (idhujtarė) kėrkuat
fitore, ja, ku e keni fitorėn, po nėse hiqni dorė (nga lufta kundėr
Pejgamberit), ajo do tė jetė nė dobinė tuaj, e nėse ju ktheheni, edhe Ne
kthehemi. Ana (grumbulli) juaj nuk do tju vlejė asgjė edhe nėse ėshtė e madhe,
sepse All-llahu ėshtė me besimtarėt.
20. O ju qė besuat, respektoni
All-llahun dhe tė dėrguarin e Tij, e mos e braktisni atė se ju
dėgjoni.
21. Dhe mos u bėni si ata qė thanė:
Dėgjuam, por nuk dėgjojnė.
22. Vėrtet gjallesat mė tė dėmshme te
All-llahu janė ata tė shurdhėtit, memecėt, tė cilėt nuk logjikojnė.
23. Sikur tė dinte All-llahu pėr
ndonjė tė mirė prej tyre, do ti bėnte tė dėgjojnė, po edhe sikur ti bėnte tė
dėgjojnė, ata do tė zbrapseshin tė shtrembėr.
24. O ju qė besuat, pėrgjigjuni
All-llahut dhe tė dėrguarit kur ju ftojnė pėr atė qė ju jetėson (ju ngjall),
dhe dijeni se All-llahu ndėrhyn ndėrmjet njeriut dhe zemrės sė tij, dhe se te
Ai do tė tuboheni!
25. Ruajuni nga sprovimi (fitneja) qė
nuk godet vetėm ata qė bėnė mizori vetėm prej jush, dhe ta dini se All-llahu
ėshtė Ndėshkues i Rreptė.
26. Pėrkujtoni kur ishit pakicė e tė
dobėt nė tokė, tė frikėsuar se do tju rrėmbejnė njerėzit, e Ai ju mundėsoi
vend tė dhe ju pėrkrahu me ndihmėn e Tij, ju furnizoi me tė mira, qė tė jeni
mirėnjohės.
27. O ju qė besuat, mos e tradhtoni
All-llahun dhe tė dėrguarin, qė tė tradhėtoni amanetet tuaja, ndėrsa ju e
dini.
28. Dhe, dijeni se pasuria e juaj dhe
fėmijėt tuaj janė vetėm sprovė, dhe se te All-llahu ėshtė shpėrblimi i
madh.
29. O ju qė besuat, nėse keni frikė
All-llahun, Ai do tė vėrė udhėzim (nė zemrat tuaja) pėr ju, do tua mbulojė tė
kėqiat, do tua falė mėkatet. All-llahu ėshtė dhurues i madh.
30. Pėrkujto (o i dėrguar) kur ata qė
nuk besuan thurnin kundėr teje; tė ngujojnė, tė mbysin ose tė dėbojnė. Ata
bėnin plane, e All-llahu ėshtė mė i miri qė asgjėson (dredhitė).
31. E kur atyre u lexohen ajetet Tona
(Kurani), thonin: Kemi dėgjuar (kėso fjalėsh) dhe sikur tė donim edhe ne do
tė thonim diēka tė ngjajshme me kėtėdhe se ky nuk ėshtė gjė tjetėr pos mit i
lashtė.
32. Dhe (pėrkujto) kur thanė: O
All-llah! nėse ėshtė ky (Kurani) vėrtet prej Teje, lėsho gur nga qielli kundėr
nesh, ose sillna ndonjė dėnim tė idhėt.
33. Po All-llahu nuk do ti dėnojė
ata, derisa ti (Muhammed) je nė mesin e tyre dhe All-llahu nuk do ti dėnojė,
derisa ata kėrkojnė falje (istigfarė).
34. ēka kanė ata qė tė mos i dėnojė
All-llahu, kur ata janė qė pengojnė (tė tjerėt) nga xhamia e shenjtė (Qabja), e
edhepse nuk janė mbikėqyrės tė saj. Kujdestarėt e saj janė vetėm ata qė ruhen
(tė devotshmit), por shumica e tyre nuk ėshtė qė di.
35. Lutja e tyre pranė shtėpisė
(Qabes) nuk ishe tjetėr veēėse britmė dhe duartrokitje, prandaj vuane dėnimin
pėr shkak se mohonit.
36. Ata qė nuk besuan, shpenzojnė
pasurinė e tyre pėr tė penguar nga rruga e All-llahut. Ata do tė shpenzojnė atė
dhe ajo do tė bėhet dėshprim i tyre, e madje ata do tė mposhten. E ata qė
mohuan, do tė pėrmblidhen vetėm nė Xhehennem.
37. (Kjo masė) Qė ta dallaojė
All-llahu tė keqin nga i miri, dhe qė tė kėqinjėt njėri mbi tjetrin, ti hedhė
nė Xhehennem. E tė tillėt janė mė tė dėshpruarit.
38. Thuaju atyre qė nnuk besuan nėse
heqin dorė (nga rruga e tyre e gabuar dhe besojnė) do tu falet e kaluara, po
nėse vazhdojnė, ligji (i Zotit), izbatuar ndaj tė parėve ėhtė i ditur (edhe ju
do tju zė).
39. Luftoni ata derisa tė mos mbetet
idhujtari (besim i kotė), e i tėrė adhurimi tė bėhet vetėm pėr All-llahun. Po
nėse ata ndalen (i japin fund mosbesimit), All-llahu ėshtė mbikėqyrės pėr atė
qė veprojnė.
40. Po nėse refuzojnė, ta dini se All-llahu
ėshtė mbrojtės i juaji. E, sa mbikėqyrės e ndihmės i mirė ėshtė Ai.