10.Suretu Junus 

Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!

 

1. Elif, Lamė, Ra. Kėto janė ajetet e librit tė pacenueshėm. 

2. A ishte ēudi pėr njerėzit, qė Ne njė njeriu nga mesi ityre i thamė: Tėrhiqjau vėrejtjen njerėzve, kurse ata qė besuan gėzoi se me tė vėrtetė kanė pozitė tė lartė te Zoti i tyre. E ata qė besuan thanė: “S’ka dyshim, kjo ėshtė njė magji e vėrtetė!” 

3. Vėrtet Zoti juaj ėshtė All-llahu, i cili krijoi qiejt e tokėn brenda gjashtė ditėsh e pastaj qėndroi mbi Arshin; Ai rregullon gjendjen. Ndėrmjetėsues nuk do tė ketė vetėm poqese lejon Ai. Ky, madhėria e Tij ėshtė All-llahu, Zoti juaj, pra adhurojeni Atė! A nuk merrni mėsim? 

4. kthimi i tė gjithė juve ėshtė te Ai, premtimi i All-llahut, ėshtė i vėrteė. Ai e filloi krijimin e pastaj e pėrsėrit atė pėr t’i shpėrblyer me tė drejtė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira. E pėr ata qė mohuan, ka pije tė valė dhe dėnim tė dhembshėm, pėr shkak se ata mohonnin. 

5. Ai e bėri diellin, e hėnėn dritė dhe asaj (hėnėn) ia caktoi fazat, qė ta dini numrin e viteve dhe llogarinė. All-llahu nuk krijoi kėtė pėr tjetėr, pos me qėllim tė caktuar. Ai ia sqaron argument njė populli qė kupton. 

6. Nė ndėrrimin e natės e tė ditės, dhe nė ēka krijoi All-llahu nė qiej e nė tokė, vėrtet ka fakte pėr njerėzit qė kanė droje. 

7. Ata qė nuk presin takimin Tonė, qė janė tė kėnaqur me jetėn e dynjasė dhe kanė gjetur prehje nė tė, dhe ata qė janė indieferentė ndaj argumenteve Tona. 

8. Vendi pėr tė tillėt ėshtė zjarri, pėr shkak tė asaj qė punuan. 

9. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Zoti i tyre, pėr shkak tė besimit tė tyre i udhėzon nė Xhennete tė begatshme nė tė cilėt rrjedhin lumenj. 

10. Lutja e tyre aty ėshtė: “I lartė je o All-llah!”, e pėrshėndetja e tyre ėshtė: Selam! dhe lutja e fundit e tyre: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, Zotit tė botėve!” 

11. Sikur All-llahu t’ua shpejtonte njerėzve pranimin e kėrkesės pėr tė keqen, ashtu si e pranon shpejtimin e kėrkesės pėr tė mirėn, atyre do t’u pėrfundonte afati (i vdekjes). Po Ne, ata qė nuk janė tė bindur se do tė vijnė para nesh, i lėmė tė bredhin nė mashtrimet e tyre. 

12. E kur njeriun e godet dėmi, ai na lut qoftė shtrirė, ulur ose nė kėmbė, e kur Ne ia largojmė tė keqen, ai, sikurse tė mos na ishte ulur fare pėr dėmin qė e pat goditur. Kėshtu kriminelėve u duket mirė ajo qė veprojnė. 

13. Ne kemi shkatėrruar gjenerata para jush (o idhujtarė), pse nuk besonin, edhe pse tė dėrguarit u erdhėn me argumente tė qarta. Kėshtu shpėrblejmė Ne njerėzit kriminelė. 

14. Pastaj juve ju bėmė zėvendėsues pas tyre nė Tokė pėr t’ju parė si do tė veproni. 

15. Dhe kur atyre u lexohen ajetet Tona tė qarta, ata qė nuk besojnė takimin Tonė (ringjalljen), thonė: “Sillna njė Kur’an tjetėr, ose ndryshoje kėtė!” Thuaj: “Mua nuk mė takon qė ta ndrushojė vetė, unė pėrcjelli vetėm atė qė mė shpallet, unė nėse kundėrshtoj Zotit tim i frikėsohem dėnimit tė njė Ditės tė madhe. 

16. Thuaj: “Sikur tė kishte dashur All-llahu, unė nuk do t’ua kisha lexuar juve atė, as nuk u kisha njoftuar me tė. Unė para tij kam jetuar nė mesin tuaj (as nuk ditur as nuk kam lexuar), a nuk mendoni?” 

17. A ka mė mizor se ai, qė shpif ndaj All-llahut gėnjeshtėr ose pėrgenjeshtron faktet e Tij? Mėkatarėt vėrtet s’kanė pėr tė shpėtuar. 

18. Ata pos All-llahut adhurojnė ēdo gjė qė nuk bėn as dobi, e thonė: “Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė te All-llahu!” Thuaj: “A po e informoni All-llahun me diēka qė Ai nuk e di se ē’ka nė qiej dhe nė tokė?” I pastėr ėshtė madhėria e Tij nga ajo qė shoqėrojnė! 

19. Njerėzit nuk ishin tjetėr pos tė njė feje, e u pėrēanė. E sikur tė mos ishte caktim i hershėm nga Zoti yt, do tė pėrfundohej (me dėnim) mes tyre, pėr atė qė ishin tė pėrēarė. 

20. Dhe thonin: “Pėrse nuk i vjen atij (Muhammedit) ndonjė mrekulli nga Zoti i tij?” Po ti thuaj: “E fshehta ėshtė (ēėshtje) vetėm e All-llahut (Ai sjell mrekulli). Prandaj, ju pritni se edhe unė sė bashku me ju po pres!” 

21. E kur Ne ua dhurojmė njerėzve mėshirėn pasi t’i ketė godotur e keqja (skamja), kur qe ata u bėjnė hile argumenteve tona. Thuaj: “All-llahu ėshtė mė i shpejti nė ndėshkim”. S’ka dyshim, pėrcjellėsit tanė (melaiket) regjistrojnė atė qė po thurrni ju. 

22. Ai (All-llahu) ua bėri tė mundshėm udhėtimin nė tokė e nė det, deri kur jeni nė anije qė lundrojnė me ta (me udhėtarėt) me anė tė njė ere tė lehtė dhe janė tė lumtur me tė (me erėn e lehtė), ia beh njė erė fortė dhe nga tė gjitha anėt rrethohen nga valėt dhe binden se janė shkatėrruar, e lusin All-llahun pa farė pėrzierje tė idhujve (duke thėnė): Nėse na shpėton nga kjo (katastrofė), ne do tė jemi gjithnjė falėnderues!” 

23. E kur Ai (All-llahu) i shpėtoi ata, ja, ata veprojnė mbrapshtė nė tokė, pa arsye. O ju njerėz! Kryeneēėsia ėshtė vetėm kundėr vetes suaj, ėshtė pėrjetim i jetės sė kėsajbote, pastaj kthimi juaj ėshtė te Ne, e Ne ju shpėrblejmė pėr veprimet tuaja. 

24. Shembulli i jetės sė kėsaj bote ėshtė si i njė shiu qė e kemi zbritur nga qielli, e me anėn e tė cilit gėrshetohen bimėt e tokės (mbijnė dhe shpeshtohen tė gjitha llojet) prej nga hanė njerėzit e kafshėt deri kur toka tė ketė marrė stolinė e vet dhe tė jetė zbukuruar (me bimė, pemė e behar), e banorėt e saj tė mendojnė se janė tė zotėt e saj,e asaj i vjen urdhėri ynė, natėn ose ditėn, Ne e bėjmė atė (tė mbjellat) tė korrur sikurse tė mos ekzistonte dje. Kėshtu Ne u sqarojmė faktet njerėzve qė mendojnė. 

25. All-llahu thėrret pėr nė Xhennet, dhe atė qė do, e vė nė rrugė tė drejtė. 

26. Atyre qė bėjnė vepra tė mira, u takon e mira (Xhenneti) edhe mė tepėr (e shohin All-llahun). Fytyrat e tyre nuk i mbulon pluhuri i zi as nėnēmimi, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė pėrgjithmonė. 

27. E ata qė bėnė tė kėqia, dėnimi i sė keqes ėshtė aq sa ėshtė ajo, ata i mbulon poshtėrimi. Ata nuk mund t’i mbrojė kush nga All-llahu, fytyrat e tyre, porsi t’i kishte mbuluar ndonjė copė e errėt e natės. Ata janė banues tė pėrjetshėm tė zjarrit. 

28. Atė ditė i tubojmė tė gjithė, ndėrkaq atyre qė i kanė bėrė shok All-llahut u themi: “Rrini nė vendin tuaj, ju dhe idhujt tuaj!” Ne ndajmė ata. E idhujt e tyre u thonė: “Ju nuk na adhuruat ne!” 

29. All-llahu na mjafton si dėshmues ms nesh e jush (kėshtu u thonė idhujt idhujtarėve). Ne nuk dimė gjė pėr adhurimin tuaj ndaj nesh (ne nuk dėgjojmė, nuk shohim e nuk kuptojmė). 

30. Aty, nė atė vend, secili njeri provohet me atė qė e ka bėrė mė parė dhe kthehen te All-llahu, Sundimtari i tyre i vėrtetė dhe humb (shkon huq) prej tyre ajo qė trillonin (se do t’u bėjnė shefatė). 

31. Thuaj: “Kush ju furnizon me ushqim nga qielli e toka, kush e ka nė dorė tė dėgjuarit e tė pamėt (tuaj), kush nxjerr tė gjallin nga i vdekuri e kush nxjerr tė vdekurin nga i gjalli, kush rregullon ēdo ēėshtje?” Ata do tė thonė: “All-llahu”. Ti thuaj: “A nuk frikėsoheni?” (dėnimit). 

32. E ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj i vėrtetė. Pas tė vėrtetės nuk ka tjetėr pos iluzione, e si po ia ktheni shpinėn (tė vėrtetės)? 

33. Kėshtu ėshtė pra, vendimi i zotit tėnd kundėr tė shfrenuarve, pse ata nuk besojnė. 

34. Thuaj: “A ka prej idhujve tuaj ndokush qė ta fillojė krijimin e mandej atė (pas vdekjes) ta rikthejė?” Thuaj: “All-llahu e nus krijimin dhe sėrish e rikthen. Si i largohen pra, sė vėrtetės? 

35. Thuaj: “A ka ndokush prej idhujve tuaj qė ndonjė tė humbur ta drejtojė nė rrugėn edrejtė? Thuaj: “Vetėm All-llahu udhėzon nė tė vėrtetėn. . Atėherė pra, a ėshtė mė e drejtė tė shkohet pas tij qė udhėzon nė rrugėn e drejtė, apo pas atij qė nuk udhėzon, (sepse nuk mund tė udhėzojė as vetveten) vetėm nėse prej dikuj tjetėr udhėzohet? ē’ėshtė me ju? Si gjykoni? 

36. Shumica e tyre nuk pėrkjnė tjetėr pos supozim, e supozimi nuk ėshtė asgjė ndaj tė vėrtetės. All-llahu di shumė mirė pėr atė qė punojnė. 

37. Nuk ėshtė e logjikshme tė mendohe se ky Kur’an ėshtė i trilluar prej dikujt pos All-llahut, por ėshtė vėrtetues i asaj (shpalljes) qė ishte mė parė, dhe sqarues e komentues i librit. Nuk ka farė dyshimi se ėshtė (i zbritur) nga Zoti i botėve. 

38. Pėrkundėr kėsaj, ata (idhujtarėt) thonė se atė e trilloi ai (Muhammedi). Ti thuaj: “Sillne pra ju njė kaptinė tė ngjajshme me kėtė, madje thirrni kė tė doni nė ndihmė, pos All-llahut, po qe se jeni tė drejtė nė atė qė thoni”. 

39. Por ja, ata pėrgėnjeshtruan atė (Kur’anin) pa e kuptuar dhe pa ju ardhur shpjegimi i tij. Po kėshtu, gėnjenin dhe ata qė ishin mė pėrpara. Shiko si ishte pėrfundimi i zullumqarėve. 

40. Ka prej tyre (te tė cilėt u dėrgua Muhammedi) qė e besojnė atė(Kur’anin), e ka prej tyre edhe asaish qė atė nuk e besojnė. Zoti i njeh ė sė miri kokėfortit. 

41. Po nėse ata tė pėrgėnjeshtruan ty, thuaj: “Mua mė takon (shpėrblimi nga) vepra juaj, ju nuk pėrgjigjeni pėr atė qė bėj unė, e as pėr atė qė bėni ju. 

42. Ka prej tyre qė tė dėjojnė (kur lexon, por formalisht). A mund tė bėsh tė shurdhėtin tė dėgjojė, edhe kur ata nuk kuptojnė? 

43. Ka prej tyre qė tė shikon ty (duket se po tė shikon). A mund ta udhėzosh ti tė verbėrin, kur ata nuk shohin (tė vėrtetėn)? 

44. All-llahu nuk u bėn asgjė tė padrejtė njerėzve, por ata i bėjnė tė padrejtė vetes sė tyre. 

45. (Pėrkujto) Ditėn kur i tubojnė ata, (atyre u duket) sikur nuk qėndruan (nė dynja) vetėm njė moment tė ditės, atėherė njihen mes vete. E, vėrtet, kanė dėshtuar ata qė nuk besuan kėė prezencė para All-llahut, edhe nuk gjetėn udhėn e drejtė. 

46. Nėse ta bėjmė tė mundshme tė shohish diēka nga (dėnimi) qė u premtuan atyre (mirė), ose ta marrim shpirtinty (kurse ti nuk sheh gjė), e ardhmja e tyre ėshtė vetėm te Ne. All-llahu ėshtė dėshmues i asaj qė punojnė. 

47. Secili popull kishte tė dėrguarin e vet, e kur u vinte i dėrguari i tyre bėhej gjykimi i drejtė mes tyre, atyre nuk u bėhet padrejtėsi. 

48. Ata thonė: “Kur do tė jetė ky premtim (dėnim), nėse jeni tė drejtė ē’ka thoni? 

49. Thuaj: “Unė nuk mund t’i sjellė vetes sime as dėm as dobi, pos atė qė dėshiron All-llahu”. ēdo popull ka afatin (e caktuar), e kur tė vijė afati i tyre, ata nuk mund ta vonojnė as pėr njė moment e as ta ngutin. 

50. Thuaj: “Mė tregoni, nėse u vjen dėnimi i Tij natėn ose ditėn, e ēka i shluen tė nguten pėr tė, kriminelėt?” 

51. A pasi qė tė ndodhė (dėnimi) do tė besoni atė? A tani!? (po besoni), e ju ishit ata qė kėrkonit t’u vijė mė shpejt? 

52. Mė vonė (nė ditėn e kijametit) atyre qė bėnė zullum u thuhet: “Shijoni dėnimin e pėrjetshėm!” Mos jeni dėnuar mė shumė se ē’keni merituar?” 

53. E ata kėrkojnė t’u tregosh (e do tė thonė): a ėshtė e vėrtetė ajo (qė thua pėr dėnimin)? Thuaj: “Po, pasha Zotin tim, ajo ėshtė mė se e vėrtetė, dhe ju nuk do tė mund ta pengoni kurrsesi. 

54. Secili njeri qė ka dėmtuar veten (duke mosbesuar), po tė ishte e tij ēdo gjė qė ekziston nė tokė, ai do ta flijonte atė (pėr tė shpėtuar). E kur e shohin dėnimin, aa fshehindėshprimin (nga hutia). Atėherė bėhet gjykimi i drejtė mes tyre nuk u bėhet padrejtė. 

55. Vini re! Nuk ka dyshim se gjithēka qė gjendet nė qiej e nė tokė ėshtė e All-llahut! Kini kujdes. Premtimi iAll-llahut ėshtė mė se i vėrteė, por shumica e tyre nuk e dinė. 

56. Ai jep jetė dhe vdekje, dhe vetėm te Ai do tė ktheheni. 

57. O ju njerėz! Juve ju erdhi nga zoti juaj kėshilla (Kur’ani) dhe shėrimi i asaj qė gjendet nė krahrorėt tuaj (nė zemra), edhe udhėzim e mėshirė pėr besimtarėt. 

58. Thuaj: “Vetėm mirėsisė sė All-llahut dhe mėshirės sė Tij le t’i gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se ajo qė grumbullojnė ata. 

59. Thuaj: “Mė thuani, atė qė All-llahu ju dha si ushqim (tė lejuar), e ju nga ai diēka bėtė tė ndaluar e diēka tė lejuar?” Thuaj: “A ju lejoi All-llahu ju, ose ju i shpifni All-llahut?” 

60. Po ēfarė ėshtė mendimi i atyre qė shpifin All-llahut, pėr ditėn e kijametit? All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj njerėzve, por shumica e tyre nuk falėnderojnė. 

61. Ti nuk angazhohesh me asnjė ēėshtje, nuk lexon nga ai pjesė nga Kur’ani dhe nuk bėni ndonjė vepėr, vetėm se ne jemi prezentuesit tuaj, kur ju ndėrmerrni atė. Zotit tėnd nuk mund t’i fshihet as nė okė e as nė qiell as sa grimca e as mė e vogėl se ajo e as mė e madhe, por vetėm sa ėshtė evidentuar nė librin e sigurt. 

62. A nuk janė vėrtet Ewlijatė (tė dashurit) e All-llahut pa frikė e brengosje? 

63. Tė cilėt besuan dhe ishin (prej atyre) qė frikėsohen. 

64. Atyre u jepen myzhde nė jetėn e dunjasė  dhe nė jetėn tjetėr (pėr shpėtim nė Xhennet). Nuk ndryshojnė fjalėt e All-llahut. E, ai ėshtė suksesi i madh. 

65. Po ty tė mundojnė thėniet e tyre. E tėrė fuqia dhe ngadhėnjimi i takon vetėm All-llahut. Ai i dėgjon dhe di tė gjitha. 

66. Ta keni tė ditur se gjithēka qė ėshtė njė qiej e nė tokė janė nė pushtetin e All-llahut (pra, edhe idhujtarėt). E ata, qė pos All-llahut adhurojnė, nė tė vėrtetė nuk janė kah pasojnė zota, ata nuk janė kah pasojnė tjetėr pos supozimeve dhe nuk janė tjetėr vetėm se gėnjejnė. 

67. Ai (All-llahu) bėri pėr ju natėn qė nė tė pushoni, e ditėn tė ndritshme (tė shihni). Nė kėtė (qė bėri) vėrtet ka argumente pėr njė popull qė dėgjon. 

68. (Pas tė gjitha argumenteve) Ata (jobesimtarėt) thanė: “All-llahu ka fėmijė”. Larg asaj ėshtė All-llahu, Ai s’ka nevojė, e Tij ėshtė ē’ka nė tokė, ju nuk argumente pėr kėtė (qė ta thoni), a thoni pėr All-llahun ēka nuk dini? 

69. Thuaj: “Ata qė trillojnė gėnjeshtėr pėr All-llahun, nuk kanė pėr tė shpėtuar”. 

70. Ata kanė njė pėrjetim nė dynja, pastaj kthimi i tyre ėshtė vetėm te Ne, e Ne do tė bėjmė qė ata tė shijojnė dėnimin e dhembshėm pėr shkak se nuk besonin. 

71. Lexoju atyre ngjarjen e Nuhut, kur i tha popullit tė vet: “O populli im, nėse u vjen rėndė qėndrimi im mė mesin tuaj, pėrkujtimet e mia me ajetet e All-llahut, e unė iu kam mbėshtetur vetėm All-llahut, ju vendosni pėr qėllimin tuaj, thirrni nė ndihmė edhe zotat tuaj, e mos e mbani fshehtė, dhe zbatoni atė kundėr meje e mos pritni. 

72. E nėse prapėsoheni (nga mėsimet e mia), unė nuk u kėrkoj ndonjė shpėrblim, se shpėrblimi im ėshtė vetėmprej All-llahut. Unė jam i urdhėruar tė jam njėri prej muslimanėve. 

73. e ata (populli i tij) e konsideruan atė rrenacak e Ne e shpėtuam atė dhe ata qė ishin bashkė nė anije, dhe i bėmė qė ata tė jenė pasardhės (zėvendėsues), kurse ata qė pėrgėnjeshtruan ajetet tona i pėrmbytėm. Shih pra, si ishte fundi i gėnjeshtarėve. 

74. Mandej pas tij dėrguam tė dėrguar te popujt e tyre , tė cilėt erdhėn dhe u sollėn atyre argumente tė forta, por ata nuk i besuan asaj, tė cilėn mė parė e kishin pėrgėnjeshtruar. Kshtu, pra u vulosim zemrat atyre qė kalojnė kufijtė. 

75. Pastaj, pas tyre dėrguam Musai dhe Harunin me argumentet tona, te faraoni dhe paria e rrethit ta tij, po ata paraqitėn kryelartėsi, pse ishte popull qė bėnte krime. 

76. E kur u erdhi atyre e vėrteta e sigurt nga Ne, ata thanė: “Kjo nuk ėshtė tjetėr pos magji e qartė. 

77. Musai tha: A tė vėrtetės i thoni magji? A magji ėshtė kjo? Magjistarėt nuk shpėtojnė? 

78. Ata thanė: “Mos erdhe tė na largosh nga ajo (feja) qė e gjetėm te prindėrit tanė, pėr t’ju mbetur ju dyve madhėshtia nė tokė? Po ne nuk u besojmė juve dyve. 

79. Faraoni tha: “Sillmėni mua tė gjithė magjistarėt e aftė. 

80. E kur erdhėn magjistarėt, Musai u tha: “Hidhni ē’keni pėr tė hedhur”. 

81. E kur i hodhėn ata, Musai u tha: “Kjo qė e sollėt ju tash, vėrtet ėshtė magji!” Po All-llahu do ta asgjėsojė kėtė, sepse All-llahu nuk e pėrkrahė veprėn e tė prishurve. 

82. Dhe me argumentet e veta All-llahu e fuqizon tė vėrtetėn, ndonėse e urrejnė tė pabesėt. 

83. Duke pasur frikė nga faraoni dhe nga rrethi i tij se do t’i turturojnė, Musait nuk i besoi kush pos njė pjese tė pasardhėsve tė popullit tė tij. Vėrtet, faraoni ishte mbizotėrues nė tokė dhe ai ishte prej shkatėrrimtarėve. 

84. Musai tha: “O populli im, nėse i keni besuar All-llahut, vetėm atij mbėshtetuni, nėse jeni tė dorėzuar (vendimit tė Tij)!” 

85. Ata iu pėrgjegjėn duke i thėnė: “All-llahut iu kemi mbėshtetur, Zoti nė, mos i mundėso popullit mizor tė na sprovojė!” 

86. Dhe me mėshirėn tėnde, na shpėto prej popullit jobesimtarė!” 

87. Ne i thamė Musait dhe vėllait tė tij t’i bėni vend nė Egjipt popullit tuaj, shtėpitė tuaja t’i bėni faltore e ta falni namazin rregullisht. Ti (Musa) pėrgėzoi besimtarėt! 

88. Musai tha: “Zoti ynė, Ti i ke dhėnė faraonit dhe parisė sė tij mjete tė pėrjetimit dhe pasuri nė jetėn e kėsaj bote, ashtu qė o Zot ynė, po i largojnė njerėzit prej rrugės tėnde. Zoti ynė, zhduke pasurinė e tyre, shtrėngoi zemrat e tyre, e tė mos besojnė derisa tė shijojnė dėnimin e idhėt. 

89. Ai (All-llahu) tha: “Lutja juaj ėshtė pranuar, prandaj ju tė dy qqėndroni ashtu si jeni e mos ndiqni rrugėn r atyre qė nuk dinė! 

90. Ne i kapėrcyem beni israilėt pėrtej detit, e faraoni dhe ushtria e tij i ndoqi mizorisht dhe armiqėsisht derisa e pėrhshiu atė pėrmbysja e ai tha: “Besova se nuk ka Zot tjetėr pos Atij qė i besuan beni israilėt, edhe unė jam nga muslimanėt!” 

91. Ti tani beson, ndėrsa ma parė kundėrshtove dhe ishe njėri prej shkatėrruesve! 

92. Sot po tė shpėtojmė ty (po tė nxjerrim prej detit) me trupn tėnd (tė vdekur), qė tė shėrbesh si argument pėr ata qė vijnė pas teje. Vėrtet, ekziston njė shumicė njerėzis qė nuk hulumtojnė argumentet Tona. 

93. Nė tė vėrtetė, Ne i vendosėm beni israilėt (pas shkatėrrimit tė armiqve tė tyre) nė njė vend tė mirė, i furnizuam ata me ushqime tė dobishme dhe nuk ishin tė pėrēarė (rreth fesė) vetėm pasi qė u erdhi atyre dituria (Tevrati). Zoti yt, do tė gjykojė mes tyre nė ditėn e kijametit, pėr atė qė ishin pėrēarė. 

94. Po, (fjala vjen) nėse je nė dyshim pėr kėtė qė tė zbritėm ty (pėr ngjarjet e pejgamberėve), atėherė pyeti ata qė lexojnė librin para teje. Ty tė erdhi nga Zoti yt e vėrteta, pra, mos u bė prej atyre qė dyshojnė. 

95. Dhe mos u bė prej atyre qė pėrgėnjeshtruan argumentet e All-llahut, e tė bėhesh nga tė dėshtuarit. 

96. Kundėr atyre, pėr tė cilėt ka pėrfunduar caktimi i Zotit tėnd, ata nuk besojnė, 

97. Edhe sikur t’u kishin paraqitur atyre ēdo lloj argumenti, ata nuk besojnė derisa tė shohin dėnimin e rėndė. 

98. Pėrse nuk pati vendbanim qė tė ketė besuar e besimi i tij tė ketė ndihmuar (nė shpėtim), pos popullit tė Junusit, qė pasi qė besoi, Ne larguam prej tyre dėnimin shėmtues nė jetėn e kėsaj bote dhe i lejuam tė jetojnė deri nė njė afat tė caktuar. 

99. SIkur tė kishte dashur Zoti yt, do t’i besonin ēka janė nė tokė qė tė gjithė. A ti di t’i detyrosh njerazit tė bėhen bedsimtarė? 

100. Nuk ėshtė e mundur pėr asnjė njeri tė besojė (ndryshe), pos me ndihmėn e All-llahut. E dėnimin u jepė atyre qė nuk mendojnė. 

101. Thuaj: “Vėshtroni me vėmendje ēka nė (nga argumentet) nė qiej e nė tokė. Po argumentet dhe qortimet nuk bėjnė dobi ndaj njė popull qė nuk beson. 

102. A janė duke pritur tjetėr (fat) pos ditėt (e zeza) si tė atyre qė ekzistonin para tyre? Thuah: “Pritni, pra, se edhe unė bashkė me ju po pres!” 

103. E Ne pastaj i shpėtojmė tė dėrguarit tanė, edhe ata qė besuan. Ja kėshtu, ėshtė detyrė e Jona, t’i shpėtojmė besimtarėt. 

104. Thuaj: “O ju njerėz, nėse ju dyshoni nė fenė time, unė nuk adhuroj ata qė ju i adhuroni pos All-llahut, por adhuroj All-llahun qė u jepė vdekjen (ashtu si u ka dhėnė jetėn), dhe jam i urdhėruar tė jem besimtarė (i Zotit njė). 

105. Dhe (jam i urdhėruar): Pėrqėndrohu me tėrė qenien tėnde nė fenė e drejtė, e mos u bė nga idhujtarėt! 

106. Dhe mos lut tjetėr kė pos All-llahut, ndonjė (idhull) qė nuk tė sjell as dobi as dėm, e nėse bėn atė, dije se i ke bėrė padrejt vetvetes. 

107. Nėse All-llahu tė provon me ndonjė tė keqe, atė s’mund ta largojė kush pos Tij, po nėse dėshiron tė japė ndonjė tė mirė, s’ka kush qė mund ta pengojė dhuntinė e Tij. E shpėrblen me tė, atė qė do nga robėt e Tij. Ai falė dhe mėshiron shumė. 

108. Thuaj: “O ju jerėz, juve ju erfdhi e vėrteta nga Zoti juaj, e kush merr rrugėn e drejtė, ai ka vetėm pėr veten e vet, ndėrsa kush e merr tė shtrembėren, ai e ka humbur veten. Unė nuk jam rojė e juaj!” 

109. Ti ec pas asaj qė tė shpallet dhe bėhu i durueshėm derisa All-llahu tė gjykojė. Ai ėshtė mė i miri i gjykatėsve!