10.Suretu
Junus
Me emrin e All-llahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit!
1. Elif, Lamė, Ra. Kėto janė ajetet e
librit tė pacenueshėm.
2. A ishte ēudi pėr njerėzit, qė Ne
njė njeriu nga mesi ityre i thamė: Tėrhiqjau vėrejtjen njerėzve, kurse ata qė
besuan gėzoi se me tė vėrtetė kanė pozitė tė lartė te Zoti i tyre. E ata qė
besuan thanė: Ska dyshim, kjo ėshtė njė magji e vėrtetė!
3. Vėrtet Zoti juaj ėshtė All-llahu,
i cili krijoi qiejt e tokėn brenda gjashtė ditėsh e pastaj qėndroi mbi Arshin;
Ai rregullon gjendjen. Ndėrmjetėsues nuk do tė ketė vetėm poqese lejon Ai. Ky,
madhėria e Tij ėshtė All-llahu, Zoti juaj, pra adhurojeni Atė! A nuk merrni
mėsim?
4. kthimi i tė gjithė juve ėshtė te
Ai, premtimi i All-llahut, ėshtė i vėrteė. Ai e filloi krijimin e pastaj e
pėrsėrit atė pėr ti shpėrblyer me tė drejtė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira. E pėr ata qė mohuan, ka pije tė valė dhe dėnim tė dhembshėm, pėr shkak se
ata mohonnin.
5. Ai e bėri diellin, e hėnėn dritė dhe
asaj (hėnėn) ia caktoi fazat, qė ta dini numrin e viteve dhe llogarinė.
All-llahu nuk krijoi kėtė pėr tjetėr, pos me qėllim tė caktuar. Ai ia sqaron
argument njė populli qė kupton.
6. Nė ndėrrimin e natės e tė ditės,
dhe nė ēka krijoi All-llahu nė qiej e nė tokė, vėrtet ka fakte pėr njerėzit qė
kanė droje.
7. Ata qė nuk presin takimin Tonė, qė
janė tė kėnaqur me jetėn e dynjasė dhe kanė gjetur prehje nė tė, dhe ata qė
janė indieferentė ndaj argumenteve Tona.
8. Vendi pėr tė tillėt ėshtė zjarri,
pėr shkak tė asaj qė punuan.
9. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė
mira, Zoti i tyre, pėr shkak tė besimit tė tyre i udhėzon nė Xhennete tė
begatshme nė tė cilėt rrjedhin lumenj.
10. Lutja e tyre aty ėshtė: I lartė
je o All-llah!, e pėrshėndetja e tyre ėshtė: Selam! dhe lutja e fundit e tyre:
Falėnderimi i qoftė All-llahut, Zotit tė botėve!
11. Sikur All-llahu tua shpejtonte
njerėzve pranimin e kėrkesės pėr tė keqen, ashtu si e pranon shpejtimin e
kėrkesės pėr tė mirėn, atyre do tu pėrfundonte afati (i vdekjes). Po Ne, ata
qė nuk janė tė bindur se do tė vijnė para nesh, i lėmė tė bredhin nė mashtrimet
e tyre.
12. E kur njeriun e godet dėmi, ai na
lut qoftė shtrirė, ulur ose nė kėmbė, e kur Ne ia largojmė tė keqen, ai, sikurse
tė mos na ishte ulur fare pėr dėmin qė e pat goditur. Kėshtu kriminelėve u
duket mirė ajo qė veprojnė.
13. Ne kemi shkatėrruar gjenerata para
jush (o idhujtarė), pse nuk besonin, edhe pse tė dėrguarit u erdhėn me
argumente tė qarta. Kėshtu shpėrblejmė Ne njerėzit kriminelė.
14. Pastaj juve ju bėmė zėvendėsues
pas tyre nė Tokė pėr tju parė si do tė veproni.
15. Dhe kur atyre u lexohen ajetet
Tona tė qarta, ata qė nuk besojnė takimin Tonė (ringjalljen), thonė: Sillna
njė Kuran tjetėr, ose ndryshoje kėtė! Thuaj: Mua nuk mė takon qė ta
ndrushojė vetė, unė pėrcjelli vetėm atė qė mė shpallet, unė nėse kundėrshtoj
Zotit tim i frikėsohem dėnimit tė njė Ditės tė madhe.
16. Thuaj: Sikur tė kishte dashur
All-llahu, unė nuk do tua kisha lexuar juve atė, as nuk u kisha njoftuar me
tė. Unė para tij kam jetuar nė mesin tuaj (as nuk ditur as nuk kam lexuar), a
nuk mendoni?
17. A ka mė mizor se ai, qė shpif ndaj
All-llahut gėnjeshtėr ose pėrgenjeshtron faktet e Tij? Mėkatarėt vėrtet skanė
pėr tė shpėtuar.
18. Ata pos All-llahut adhurojnė ēdo
gjė qė nuk bėn as dobi, e thonė: Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė te All-llahu!
Thuaj: A po e informoni All-llahun me diēka qė Ai nuk e di se ēka nė qiej dhe
nė tokė? I pastėr ėshtė madhėria e Tij nga ajo qė shoqėrojnė!
19. Njerėzit nuk ishin tjetėr pos tė
njė feje, e u pėrēanė. E sikur tė mos ishte caktim i hershėm nga Zoti yt, do tė
pėrfundohej (me dėnim) mes tyre, pėr atė qė ishin tė pėrēarė.
20. Dhe thonin: Pėrse nuk i vjen atij
(Muhammedit) ndonjė mrekulli nga Zoti i tij?
21. E kur Ne ua dhurojmė njerėzve
mėshirėn pasi ti ketė godotur e keqja (skamja), kur qe ata u bėjnė hile
argumenteve tona. Thuaj: All-llahu ėshtė mė i shpejti nė ndėshkim. Ska
dyshim, pėrcjellėsit tanė (melaiket) regjistrojnė atė qė po thurrni ju.
22. Ai (All-llahu) ua bėri tė mundshėm
udhėtimin nė tokė e nė det, deri kur jeni nė anije qė lundrojnė me ta (me
udhėtarėt) me anė tė njė ere tė lehtė dhe janė tė lumtur me tė (me erėn e
lehtė), ia beh njė erė fortė dhe nga tė gjitha anėt rrethohen nga valėt dhe
binden se janė shkatėrruar, e lusin All-llahun pa farė pėrzierje tė idhujve
(duke thėnė): Nėse na shpėton nga kjo (katastrofė), ne do tė jemi gjithnjė
falėnderues!
23. E kur Ai (All-llahu) i shpėtoi
ata, ja, ata veprojnė mbrapshtė nė tokė, pa arsye. O ju njerėz! Kryeneēėsia
ėshtė vetėm kundėr vetes suaj, ėshtė pėrjetim i jetės sė kėsajbote, pastaj kthimi
juaj ėshtė te Ne, e Ne ju shpėrblejmė pėr veprimet tuaja.
24. Shembulli i jetės sė kėsaj bote
ėshtė si i njė shiu qė e kemi zbritur nga qielli, e me anėn e tė cilit
gėrshetohen bimėt e tokės (mbijnė dhe shpeshtohen tė gjitha llojet) prej nga
hanė njerėzit e kafshėt deri kur toka tė ketė marrė stolinė e vet dhe tė jetė
zbukuruar (me bimė, pemė e behar), e banorėt e saj tė mendojnė se janė tė zotėt
e saj,e asaj i vjen urdhėri ynė, natėn ose ditėn, Ne e bėjmė atė (tė mbjellat)
tė korrur sikurse tė mos ekzistonte dje. Kėshtu Ne u sqarojmė faktet njerėzve
qė mendojnė.
25. All-llahu thėrret pėr nė Xhennet,
dhe atė qė do, e vė nė rrugė tė drejtė.
26. Atyre qė bėjnė vepra tė mira, u
takon e mira (Xhenneti) edhe mė tepėr (e shohin All-llahun). Fytyrat e tyre nuk
i mbulon pluhuri i zi as nėnēmimi, ata janė banues tė Xhennetit, aty janė
pėrgjithmonė.
27. E ata qė bėnė tė kėqia, dėnimi i
sė keqes ėshtė aq sa ėshtė ajo, ata i mbulon poshtėrimi. Ata nuk mund ti
mbrojė kush nga All-llahu, fytyrat e tyre, porsi ti kishte mbuluar ndonjė copė
e errėt e natės. Ata janė banues tė pėrjetshėm tė zjarrit.
28. Atė ditė i tubojmė tė gjithė,
ndėrkaq atyre qė i kanė bėrė shok All-llahut u themi: Rrini nė vendin tuaj, ju
dhe idhujt tuaj! Ne ndajmė ata. E idhujt e tyre u thonė: Ju nuk na adhuruat
ne!
29. All-llahu na mjafton si dėshmues
ms nesh e jush (kėshtu u thonė idhujt idhujtarėve). Ne nuk dimė gjė pėr
adhurimin tuaj ndaj nesh (ne nuk dėgjojmė, nuk shohim e nuk kuptojmė).
30. Aty, nė atė vend, secili njeri
provohet me atė qė e ka bėrė mė parė dhe kthehen te All-llahu, Sundimtari i
tyre i vėrtetė dhe humb (shkon huq) prej tyre ajo qė trillonin (se do tu bėjnė
shefatė).
31. Thuaj: Kush ju furnizon me ushqim
nga qielli e toka, kush e ka nė dorė tė dėgjuarit e tė pamėt (tuaj), kush
nxjerr tė gjallin nga i vdekuri e kush nxjerr tė vdekurin nga i gjalli, kush
rregullon ēdo ēėshtje? Ata do tė thonė: All-llahu. Ti thuaj: A nuk
frikėsoheni? (dėnimit).
32. E ky ėshtė All-llahu, Zoti juaj i
vėrtetė. Pas tė vėrtetės nuk ka tjetėr pos iluzione, e si po ia ktheni shpinėn
(tė vėrtetės)?
33. Kėshtu ėshtė pra, vendimi i zotit
tėnd kundėr tė shfrenuarve, pse ata nuk besojnė.
34. Thuaj: A ka prej idhujve tuaj ndokush
qė ta fillojė krijimin e mandej atė (pas vdekjes) ta rikthejė? Thuaj:
All-llahu e nus krijimin dhe sėrish e rikthen. Si i largohen pra, sė
vėrtetės?
35. Thuaj: A ka ndokush prej idhujve
tuaj qė ndonjė tė humbur ta drejtojė nė rrugėn edrejtė? Thuaj: Vetėm All-llahu
udhėzon nė tė vėrtetėn. . Atėherė pra, a ėshtė mė e drejtė tė shkohet pas tij
qė udhėzon nė rrugėn e drejtė, apo pas atij qė nuk udhėzon, (sepse nuk mund tė
udhėzojė as vetveten) vetėm nėse prej dikuj tjetėr udhėzohet? ēėshtė me ju? Si
gjykoni?
36. Shumica e tyre nuk pėrkjnė tjetėr
pos supozim, e supozimi nuk ėshtė asgjė ndaj tė vėrtetės. All-llahu di shumė
mirė pėr atė qė punojnė.
37. Nuk ėshtė e logjikshme tė mendohe
se ky Kuran ėshtė i trilluar prej dikujt pos All-llahut, por ėshtė vėrtetues i
asaj (shpalljes) qė ishte mė parė, dhe sqarues e komentues i librit. Nuk ka
farė dyshimi se ėshtė (i zbritur) nga Zoti i botėve.
38. Pėrkundėr kėsaj, ata (idhujtarėt)
thonė se atė e trilloi ai (Muhammedi). Ti thuaj: Sillne pra ju njė kaptinė tė
ngjajshme me kėtė, madje thirrni kė tė doni nė ndihmė, pos All-llahut, po qe se
jeni tė drejtė nė atė qė thoni.
39. Por ja, ata pėrgėnjeshtruan atė
(Kuranin) pa e kuptuar dhe pa ju ardhur shpjegimi i tij. Po kėshtu, gėnjenin
dhe ata qė ishin mė pėrpara. Shiko si ishte pėrfundimi i zullumqarėve.
40. Ka prej tyre (te tė cilėt u dėrgua
Muhammedi) qė e besojnė atė(Kuranin), e ka prej tyre edhe asaish qė atė nuk e
besojnė. Zoti i njeh ė sė miri kokėfortit.
41. Po nėse ata tė pėrgėnjeshtruan ty,
thuaj: Mua mė takon (shpėrblimi nga) vepra juaj, ju nuk pėrgjigjeni pėr atė qė
bėj unė, e as pėr atė qė bėni ju.
42. Ka prej tyre qė tė dėjojnė (kur
lexon, por formalisht). A mund tė bėsh tė shurdhėtin tė dėgjojė, edhe kur ata
nuk kuptojnė?
43. Ka prej tyre qė tė shikon ty
(duket se po tė shikon). A mund ta udhėzosh ti tė verbėrin, kur ata nuk shohin
(tė vėrtetėn)?
44. All-llahu nuk u bėn asgjė tė
padrejtė njerėzve, por ata i bėjnė tė padrejtė vetes sė tyre.
45. (Pėrkujto) Ditėn kur i tubojnė
ata, (atyre u duket) sikur nuk qėndruan (nė dynja) vetėm njė moment tė ditės,
atėherė njihen mes vete. E, vėrtet, kanė dėshtuar ata qė nuk besuan kėė
prezencė para All-llahut, edhe nuk gjetėn udhėn e drejtė.
46. Nėse ta bėjmė tė mundshme tė
shohish diēka nga (dėnimi) qė u premtuan atyre (mirė), ose ta marrim shpirtinty
(kurse ti nuk sheh gjė), e ardhmja e tyre ėshtė vetėm te Ne. All-llahu ėshtė
dėshmues i asaj qė punojnė.
47. Secili popull kishte tė dėrguarin
e vet, e kur u vinte i dėrguari i tyre bėhej gjykimi i drejtė mes tyre, atyre
nuk u bėhet padrejtėsi.
48. Ata thonė: Kur do tė jetė ky
premtim (dėnim), nėse jeni tė drejtė ēka thoni?
49. Thuaj: Unė nuk mund ti sjellė
vetes sime as dėm as dobi, pos atė qė dėshiron All-llahu. ēdo popull ka afatin
(e caktuar), e kur tė vijė afati i tyre, ata nuk mund ta vonojnė as pėr njė
moment e as ta ngutin.
50. Thuaj: Mė tregoni, nėse u vjen
dėnimi i Tij natėn ose ditėn, e ēka i shluen tė nguten pėr tė,
kriminelėt?
51. A pasi qė tė ndodhė (dėnimi) do tė
besoni atė? A tani!? (po besoni), e ju ishit ata qė kėrkonit tu vijė mė
shpejt?
52. Mė vonė (nė ditėn e kijametit)
atyre qė bėnė zullum u thuhet: Shijoni dėnimin e pėrjetshėm! Mos jeni dėnuar
mė shumė se ēkeni merituar?
53. E ata kėrkojnė tu tregosh (e do
tė thonė): a ėshtė e vėrtetė ajo (qė thua pėr dėnimin)? Thuaj: Po, pasha Zotin
tim, ajo ėshtė mė se e vėrtetė, dhe ju nuk do tė mund ta pengoni
kurrsesi.
54. Secili njeri qė ka dėmtuar veten
(duke mosbesuar), po tė ishte e tij ēdo gjė qė ekziston nė tokė, ai do ta
flijonte atė (pėr tė shpėtuar). E kur e shohin dėnimin, aa fshehindėshprimin
(nga hutia). Atėherė bėhet gjykimi i drejtė mes tyre nuk u bėhet
padrejtė.
55. Vini re! Nuk ka dyshim se gjithēka
qė gjendet nė qiej e nė tokė ėshtė e All-llahut! Kini kujdes. Premtimi
iAll-llahut ėshtė mė se i vėrteė, por shumica e tyre nuk e dinė.
56. Ai jep jetė dhe vdekje, dhe vetėm
te Ai do tė ktheheni.
57. O ju njerėz! Juve ju erdhi nga
zoti juaj kėshilla (Kurani) dhe shėrimi i asaj qė gjendet nė krahrorėt tuaj (nė
zemra), edhe udhėzim e mėshirė pėr besimtarėt.
58. Thuaj: Vetėm mirėsisė sė
All-llahut dhe mėshirės sė Tij le ti gėzohen, se ėshtė shumė mė e dobishme se
ajo qė grumbullojnė ata.
59. Thuaj: Mė thuani, atė qė
All-llahu ju dha si ushqim (tė lejuar), e ju nga ai diēka bėtė tė ndaluar e
diēka tė lejuar? Thuaj: A ju lejoi All-llahu ju, ose ju i shpifni
All-llahut?
60. Po ēfarė ėshtė mendimi i atyre qė
shpifin All-llahut, pėr ditėn e kijametit? All-llahu ėshtė dhurues i madh ndaj
njerėzve, por shumica e tyre nuk falėnderojnė.
61. Ti nuk angazhohesh me asnjė
ēėshtje, nuk lexon nga ai pjesė nga Kurani dhe nuk bėni ndonjė vepėr, vetėm se
ne jemi prezentuesit tuaj, kur ju ndėrmerrni atė. Zotit tėnd nuk mund ti
fshihet as nė okė e as nė qiell as sa grimca e as mė e vogėl se ajo e as mė e
madhe, por vetėm sa ėshtė evidentuar nė librin e sigurt.
62. A nuk janė vėrtet Ewlijatė (tė
dashurit) e All-llahut pa frikė e brengosje?
63. Tė cilėt besuan dhe ishin (prej
atyre) qė frikėsohen.
64. Atyre u jepen myzhde nė jetėn e
dunjasė dhe nė jetėn tjetėr (pėr shpėtim nė Xhennet). Nuk ndryshojnė
fjalėt e All-llahut. E, ai ėshtė suksesi i madh.
65. Po ty tė mundojnė thėniet e tyre.
E tėrė fuqia dhe ngadhėnjimi i takon vetėm All-llahut. Ai i dėgjon dhe di tė
gjitha.
66. Ta keni tė ditur se gjithēka qė
ėshtė njė qiej e nė tokė janė nė pushtetin e All-llahut (pra, edhe idhujtarėt).
E ata, qė pos All-llahut adhurojnė, nė tė vėrtetė nuk janė kah pasojnė zota,
ata nuk janė kah pasojnė tjetėr pos supozimeve dhe nuk janė tjetėr vetėm se
gėnjejnė.
67. Ai (All-llahu) bėri pėr ju natėn
qė nė tė pushoni, e ditėn tė ndritshme (tė shihni). Nė kėtė (qė bėri) vėrtet ka
argumente pėr njė popull qė dėgjon.
68. (Pas tė gjitha argumenteve) Ata
(jobesimtarėt) thanė: All-llahu ka fėmijė. Larg asaj ėshtė All-llahu, Ai ska
nevojė, e Tij ėshtė ēka nė tokė, ju nuk argumente pėr kėtė (qė ta thoni), a
thoni pėr All-llahun ēka nuk dini?
69. Thuaj: Ata qė trillojnė
gėnjeshtėr pėr All-llahun, nuk kanė pėr tė shpėtuar.
70. Ata kanė njė pėrjetim nė dynja,
pastaj kthimi i tyre ėshtė vetėm te Ne, e Ne do tė bėjmė qė ata tė shijojnė
dėnimin e dhembshėm pėr shkak se nuk besonin.
71. Lexoju atyre ngjarjen e Nuhut, kur
i tha popullit tė vet: O populli im, nėse u vjen rėndė qėndrimi im mė mesin
tuaj, pėrkujtimet e mia me ajetet e All-llahut, e unė iu kam mbėshtetur vetėm
All-llahut, ju vendosni pėr qėllimin tuaj, thirrni nė ndihmė edhe zotat tuaj, e
mos e mbani fshehtė, dhe zbatoni atė kundėr meje e mos pritni.
72. E nėse prapėsoheni (nga mėsimet e
mia), unė nuk u kėrkoj ndonjė shpėrblim, se shpėrblimi im ėshtė vetėmprej
All-llahut. Unė jam i urdhėruar tė jam njėri prej muslimanėve.
73. e ata (populli i tij) e
konsideruan atė rrenacak e Ne e shpėtuam atė dhe ata qė ishin bashkė nė anije,
dhe i bėmė qė ata tė jenė pasardhės (zėvendėsues), kurse ata qė pėrgėnjeshtruan
ajetet tona i pėrmbytėm. Shih pra, si ishte fundi i gėnjeshtarėve.
74. Mandej pas tij dėrguam tė dėrguar
te popujt e tyre , tė cilėt erdhėn dhe u sollėn atyre argumente tė forta, por
ata nuk i besuan asaj, tė cilėn mė parė e kishin pėrgėnjeshtruar. Kshtu, pra u
vulosim zemrat atyre qė kalojnė kufijtė.
75. Pastaj, pas tyre dėrguam Musai dhe
Harunin me argumentet tona, te faraoni dhe paria e rrethit ta tij, po ata paraqitėn
kryelartėsi, pse ishte popull qė bėnte krime.
76. E kur u erdhi atyre e vėrteta e
sigurt nga Ne, ata thanė: Kjo nuk ėshtė tjetėr pos magji e qartė.
77. Musai tha: A tė vėrtetės i thoni
magji? A magji ėshtė kjo? Magjistarėt nuk shpėtojnė?
78. Ata thanė: Mos erdhe tė na
largosh nga ajo (feja) qė e gjetėm te prindėrit tanė, pėr tju mbetur ju dyve
madhėshtia nė tokė? Po ne nuk u besojmė juve dyve.
79. Faraoni tha: Sillmėni mua tė
gjithė magjistarėt e aftė.
80. E kur erdhėn magjistarėt, Musai u
tha: Hidhni ēkeni pėr tė hedhur.
81. E kur i hodhėn ata, Musai u tha:
Kjo qė e sollėt ju tash, vėrtet ėshtė magji! Po All-llahu do ta asgjėsojė
kėtė, sepse All-llahu nuk e pėrkrahė veprėn e tė prishurve.
82. Dhe me argumentet e veta All-llahu
e fuqizon tė vėrtetėn, ndonėse e urrejnė tė pabesėt.
83. Duke pasur frikė nga faraoni dhe
nga rrethi i tij se do ti turturojnė, Musait nuk i besoi kush pos njė pjese tė
pasardhėsve tė popullit tė tij. Vėrtet, faraoni ishte mbizotėrues nė tokė dhe
ai ishte prej shkatėrrimtarėve.
84. Musai tha: O populli im, nėse i
keni besuar All-llahut, vetėm atij mbėshtetuni, nėse jeni tė dorėzuar (vendimit
tė Tij)!
85. Ata iu pėrgjegjėn duke i thėnė:
All-llahut iu kemi mbėshtetur, Zoti nė, mos i mundėso popullit mizor tė na
sprovojė!
86. Dhe me mėshirėn tėnde, na shpėto
prej popullit jobesimtarė!
87. Ne i thamė Musait dhe vėllait tė
tij ti bėni vend nė Egjipt popullit tuaj, shtėpitė tuaja ti bėni faltore e ta
falni namazin rregullisht. Ti (Musa) pėrgėzoi besimtarėt!
88. Musai tha: Zoti ynė, Ti i ke
dhėnė faraonit dhe parisė sė tij mjete tė pėrjetimit dhe pasuri nė jetėn e
kėsaj bote, ashtu qė o Zot ynė, po i largojnė njerėzit prej rrugės tėnde. Zoti
ynė, zhduke pasurinė e tyre, shtrėngoi zemrat e tyre, e tė mos besojnė derisa
tė shijojnė dėnimin e idhėt.
89. Ai (All-llahu) tha: Lutja juaj
ėshtė pranuar, prandaj ju tė dy qqėndroni ashtu si jeni e mos ndiqni rrugėn r
atyre qė nuk dinė!
90. Ne i kapėrcyem beni israilėt
pėrtej detit, e faraoni dhe ushtria e tij i ndoqi mizorisht dhe armiqėsisht
derisa e pėrhshiu atė pėrmbysja e ai tha: Besova se nuk ka Zot tjetėr pos Atij
qė i besuan beni israilėt, edhe unė jam nga muslimanėt!
91. Ti tani beson, ndėrsa ma parė
kundėrshtove dhe ishe njėri prej shkatėrruesve!
92. Sot po tė shpėtojmė ty (po tė
nxjerrim prej detit) me trupn tėnd (tė vdekur), qė tė shėrbesh si argument pėr
ata qė vijnė pas teje. Vėrtet, ekziston njė shumicė njerėzis qė nuk hulumtojnė
argumentet Tona.
93. Nė tė vėrtetė, Ne i vendosėm beni
israilėt (pas shkatėrrimit tė armiqve tė tyre) nė njė vend tė mirė, i furnizuam
ata me ushqime tė dobishme dhe nuk ishin tė pėrēarė (rreth fesė) vetėm pasi qė
u erdhi atyre dituria (Tevrati). Zoti yt, do tė gjykojė mes tyre nė ditėn e
kijametit, pėr atė qė ishin pėrēarė.
94. Po, (fjala vjen) nėse je nė dyshim
pėr kėtė qė tė zbritėm ty (pėr ngjarjet e pejgamberėve), atėherė pyeti ata qė
lexojnė librin para teje. Ty tė erdhi nga Zoti yt e vėrteta, pra, mos u bė prej
atyre qė dyshojnė.
95. Dhe mos u bė prej atyre qė pėrgėnjeshtruan
argumentet e All-llahut, e tė bėhesh nga tė dėshtuarit.
96. Kundėr atyre, pėr tė cilėt ka
pėrfunduar caktimi i Zotit tėnd, ata nuk besojnė,
97. Edhe sikur tu kishin paraqitur
atyre ēdo lloj argumenti, ata nuk besojnė derisa tė shohin dėnimin e
rėndė.
98. Pėrse nuk pati vendbanim qė tė
ketė besuar e besimi i tij tė ketė ndihmuar (nė shpėtim), pos popullit tė
Junusit, qė pasi qė besoi, Ne larguam prej tyre dėnimin shėmtues nė jetėn e
kėsaj bote dhe i lejuam tė jetojnė deri nė njė afat tė caktuar.
99. SIkur tė kishte dashur Zoti yt, do
ti besonin ēka janė nė tokė qė tė gjithė. A ti di ti detyrosh njerazit tė
bėhen bedsimtarė?
100. Nuk ėshtė e mundur pėr asnjė njeri
tė besojė (ndryshe), pos me ndihmėn e All-llahut. E dėnimin u jepė atyre qė nuk
mendojnė.
101. Thuaj: Vėshtroni me vėmendje ēka
nė (nga argumentet) nė qiej e nė tokė. Po argumentet dhe qortimet nuk bėjnė
dobi ndaj njė popull qė nuk beson.
102. A janė duke pritur tjetėr (fat)
pos ditėt (e zeza) si tė atyre qė ekzistonin para tyre? Thuah: Pritni, pra, se
edhe unė bashkė me ju po pres!
103. E Ne pastaj i shpėtojmė tė
dėrguarit tanė, edhe ata qė besuan. Ja kėshtu, ėshtė detyrė e Jona, ti
shpėtojmė besimtarėt.
104. Thuaj: O ju njerėz, nėse ju
dyshoni nė fenė time, unė nuk adhuroj ata qė ju i adhuroni pos All-llahut, por
adhuroj All-llahun qė u jepė vdekjen (ashtu si u ka dhėnė jetėn), dhe jam i
urdhėruar tė jem besimtarė (i Zotit njė).
105. Dhe (jam i urdhėruar): Pėrqėndrohu
me tėrė qenien tėnde nė fenė e drejtė, e mos u bė nga idhujtarėt!
106. Dhe mos lut tjetėr kė pos
All-llahut, ndonjė (idhull) qė nuk tė sjell as dobi as dėm, e nėse bėn atė,
dije se i ke bėrė padrejt vetvetes.
107. Nėse All-llahu tė provon me ndonjė
tė keqe, atė smund ta largojė kush pos Tij, po nėse dėshiron tė japė ndonjė tė
mirė, ska kush qė mund ta pengojė dhuntinė e Tij. E shpėrblen me tė, atė qė do
nga robėt e Tij. Ai falė dhe mėshiron shumė.
108. Thuaj: O ju jerėz, juve ju erfdhi
e vėrteta nga Zoti juaj, e kush merr rrugėn e drejtė, ai ka vetėm pėr veten e
vet, ndėrsa kush e merr tė shtrembėren, ai e ka humbur veten. Unė nuk jam rojė
e juaj!
109. Ti ec pas asaj qė tė shpallet dhe
bėhu i durueshėm derisa All-llahu tė gjykojė. Ai ėshtė mė i miri i
gjykatėsve!